Agnė

“Aš mėgau taip ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip Pat rengiasi. Niekad taip nejutau amžinojo moters paslaptingumo, kaip tomis valandėlėmis, kai ji tyliai vaikščiodavo priešais veidrodį, susimąsčiusi žiūrėdavo į jį, visiškai paskęsdavo savyje, pasitraukdama į nesąmoningą savo lyties nuojautą. Negalėjau įsivaizduoti, kad moteris galėtų rengtis plepėdama ir juokdamasi; o jeigu ji tai daro, tai, vadinasi, jai stinga paslaptingumo ir to nepaaiškinamo žavesio, kurį sukelia tai, kas nuolatos pasprunka iš akių. Aš mėgau švelnius ir vis dėlto lanksčius Pat judesius prieš veidrodį; nuostabu buvo žiūrėti, kaip ji šukuodavosi plaukus arba atsargiai lyg strėlę pakeldavo prie smilkinių pieštuką antakiams dažyti. Tada ji kažkuo primindavo stirną ir liekną panterą, ir amazonę prieš kovą.”
― Erich Maria Remarque

“- Aš netgi negirdėjau jos balso.
O po valandėlės.
- Tai keista kančia.
Švelniai.
- Mirti iš ilgesio dėl kažko, ko jau niekad nepatirsi.”
― Alessandro Baricco

“Tiesą sakant, nė nežinojo, ką reiškia suaugti. Galbūt pradėjo jausti, ką reiškia senti. Vis mažiau džiaugsmo liesti. Vis mažiau džiaugsmo užuosti. Vis mažiau džiaugsmo skanauti. Vis mažiau džiaugsmo girdėti. Vis mažiau džiaugsmo regėti. Vis mažiau džiaugsmo atspėti. Vis mažiau nuostabos.
Ir vis mažiau akimirkų kaip štai ši.”
― Valdas Papievis, Eiti

“I have raged at the wall growing between myself and others. I expect intuitive, miraculous understanding, or else I’m disillusioned and don’t want to struggle to make things clear.”
― Anaïs Nin