Danielius Goriunovas > Recent Status Updates

Šaunūs japonų klasikos (19xx, amžiaus pradžios) kūriniai. Parašyta labai maloniu asmeniniu, paprastu stiliumi, tačiau su susimąstyti verčiančiais siužetais.

Galvojau perversiu, permesiu ir tiek - galvojau, kad bus neįdomu. Užtat bent pradžia netikėtai įdomi! (Kam čia buvo rašyta? Moterims? Nes skaitosi gerai ir kitiem.)

uch, ne Puzo

verta pinigų

Kol kas įdomi, bet ne šokiruojanti.

Pasirodo čia dvi knygos vienoje, vajei! Pirmoji - romanas, toks labai realistinis ir palei autorius turėtų būt bjaurokas, bet man visai žavus. Antra dalis - dienoraštis, kurį tik pradėjau skaityt.

Apipiso knygos leidėjai Lietuvos kultūros tarybą. Čia pasityčiojimas iš knygos ir jos turinio - 30 pt dydžio šriftas, tarpai tarp eilučių po centimetrą, skaityti neįmanoma.

Suprantu, kad kūrinys vos 2 A4 lapų ilgio, bet kam bandyti iškeisti tai 80 puslapių knygos formatu? Kad būtų "rimta knyga"???

Žodžiu, leidėjams reikėtų užvanot rimtai per galvas, nes tai blogiau nei Obuolio knygų leidybos kokybė.

Vertimas keliantis klausimų. Kai kur be ryšio, o kitur... melas? Pavyzdžiui, ar tikrai Johann Wolfgang von Goethe (Getė) dar prieš 1832 metus kasdien žiūrėdavo į nuotraukas? Taip, teoriškai įmanoma, bet praktiškai - hm...

Knygoje autorius šokinėja nuo minties prie minties kaip draugelis bare, po kelių bokalų. Poreikiai -> Protingumas -> Šizofrenija -> Kalba -> VLKK sulyginimas su A. Hitleriu (!?) -> Įvairūs diktatoriai -> Pavydas -> Medicina -> Pasisekę ir nelabai žmonės. Ir čia per vieną 20 puslapių skyrių.

Man patinka šita knyga. Objektyviai - atrodo šiukšlė, bet subjektyviai - mėgstu akivaizdžiai anti-komercinius kūrinius.

Ale autoriaus stilius išlieka toks pat; nesvarbu pirma ar paskutinė jo knyga.

Taip, pastraipoje apie Romą skaitytojui reikia atskira išnaša paaiškinti kas yra Koliziejus. Ypač kai tai sudaro 0 skirtumo kontekste.

...ar, pala.

Kol kas išsamu, bet skaityti nesunku.

Tikėjausi mažiau popso. Gavau visišką popsą. Galbūt paaugliui ir būtų naujiena toks knygos turinys. Bet dar turiu vilties...

Pasirodo liaudy turim dafiga anigdotų apie žydus ir čigonus. :-) Bet yra ir neblogų.

tiek daug siužeto posūkių, kad nuoširdžiai nežinau kas nutiks toliau...

A little bit hard to read it. Mostly due paperback edition format (too small to hold comfortably), but the writing style doesn't help either.

But the ideas seem interesting and, well, as far as I know - correct (?).

Ši knyga - kaip atrakcionas. Dar nesu skaitęs tokios siužetiškai "sočios" knygos, kur išsprendus vieną dramą - kaipmat (bet įtikinamai) prasideda kita. Jau atrodo veikėjai įveikė slibiną... Ir jie vėl veiksme! Beje, kalbant ir apie slibinus - problemos bei sprendimai irgi dažnai išsprendžiami netikėtai (bet įtikinamai).

Žodžiu, gerai sudėta knyga. Intensyvi. Kitas autorius išplėstų šią knygą į 10 knygų. Patinka.

Pirmąsyk skaitau fanfictioną, kuris paremtas kitu fanfictionu (Harry Potter -> HPMOR -> Significant Digits).

...Ir man visai patinka :) Smagus rašymo stilius. Daug dėmesio skiriama worldbuildingui bei kalboms. (PoV veikėjas nemoka graikiškai, o jam kalba graikiškai? Tekste užrašyta graikiškai!)

Skaitau lėčiau, nes supratau, kad pabaiga jau netoli. Noriu pasimėgauti ilgiau. :)

(Ir jaučiu baimę, kad pabaigęs - vėl ilgai nerasiu tokios geros knygos... Gerų knygų prakeiksmas.)

Ką daryti kai knyga nepaleidžia? Nenoriu miegoti, nenoriu dirbti, nenoriu valgyti ir skaityti kažko kito - noriu tik skaityti šį 2000 puslapių (šešių knygų vienoje) kūrinį... Pasikeitė mano asmenybė, pasikeitė požiūris, dienas skaičiuoju skyriais... Ir noriu dar. Grįžtu prie knygos, nes atsitraukęs - prarasčiau save.

Per paskutines 5 dienas praleidau 26 valandas skaitydamas šią knygą. Noriu dar.

Veikėjai stebėtinai ne-idealūs. Smagu matyti jų pokyčius istorijoje.

Tai - kol kas geriausias mano skaitytas HP fan fiction. Džiaugiuosi, kad pradėjau skaityti.

Pirma knygos pusė trumpai: „Proto pisimas (įtikinėjimas) yra gerai, nes geriau įtikinus daugiau uždirbsi ir tada oho kaip visiems gerai - tarp kitko, čia Aristotelis ir protingas čiūvas tą sakė irgi - pirkite mano kitą knygą apie šitai.“.

Tikiuosi, kad antra knygos pusė bus naudingesnė :-)

Komplimentai autoriui. Yra uždavinių-mįslių. Yra atsakymai. Bet atsakymai - dalimis, išdalinti per N puslapių, pradžioje gaunamos užuominos, kurios nukreipia į tolimesnę užuominą, jei nesugalvoji. Taip ne šiaip duodamas atsakymas, o draugiškai padeda atrasti atsakymą "pačiam", pamąstyti :) Man patinka. Primena nuotykių knygas šiek tiek :)) Smagu.

Pirma dalis: kaip ištreniruoti savo smegenis, kad būtum kūrybiškas? Stebėk + Įsimink. (Argumentuojama, kad kūrybiškas žmogus turi gerą atmintį.)