Gabrielius Blekaitis

“4. And, in a word, the achievements of the Saviour, resulting from His becoming man, are of such kind and number, that if one should wish to enumerate them, he may be compared to men who gaze at the expanse of the sea and wish to count its waves. For as one cannot take in the whole of the waves with his eyes, for those which are coming on baffle the sense of him that attempts it; so for him that would take in all the achievements of Christ in the body, it is impossible to take in the whole, even by reckoning them up, as those which go beyond his thought are more than those he thinks he has taken in. 5. Better is it, then, not to aim at speaking of the whole, where one cannot do justice even to a part, but, after mentioning one more, to leave the whole for you to marvel at. For all alike are marvellous, and wherever a man turns his glance, he may behold on that side the divinity of the Word, and be struck with exceeding great awe.”
― Athanasius of Alexandria, On the Incarnation

“Grafas Brahe laikė ypatingo dėmesio ženklu kalbėtis su mano tėvu apie jo mirusią žmoną, mano motiną. Jis vadino ją grafaite Sibile, ir kiekvienas sakinys baigdavosi taip, lyg jis apie ją teirautųsi. Nė pats nežinau kodėl, bet man net atrodydavo, kad jis kalba apie visai jaunutę mergaitę balta suknele, kuri bet kada gali įeiti į salę. Tuo pačiu tonu jis kalbėdavo ir apie „mūsų mažąją Aną Sofiją“. Kai vieną dieną pasiteiravau apie tą panelę, kuri, regėjosi labai patiko seneliui, tai sužinojau, kad jis turėjo galvoje didžiojo kanclerio Konrado Reventlovo dukterį, velionio Fridricho Ketvirtojo antrąją žmoną kuri jau beveik pusantro šimto metų ilsėjosi Roskildėje. Laikų tėkmė jam nieko nereiškė, mirtis buvo tik menkas atsitikimas, kurį jis visiškai ignoravo, žmonės, kartą patekę jo atmintin, egzistavo ir toliau, ir tai, kad jie mirę, čia nieko negalėjo pakeisti. Daugeliui metų praėjus, po senojo pono mirties, buvo pasakojama, kad jis tokiu pat užsispyrimu ir ateitį priimdavęs už dabartį. Kartą jis esą kalbėjęsis su viena jauna moterim apie jos sūnus, ypač apie vieno iš jų kelione, o jaunoji dama, einanti trečiąjį savo pirmojo neštumo mėnesį, sėdėjo vos gyva iš siaubo ir baimės greta nesiliaujančio šnekėti senio.”
― Rainer Maria Rilke, The Notebooks of Malte Laurids Brigge

“Tai, ką aš galiu atkurti iš savo vaikiškos atminties, visai nėra pastatas; manyje jis visas suskaidytas į dalis - čia vienas kambarys, ten - kitas, o štai čia - koridoriaus atkarpa, kuri nejungia tų dviejų kambarių, bet egzistuoja pati savaime, kaip fragmentas. Taip manyje viskas pabira: kambariai, laiptai, ceremoningai besileidžiantys žemyn, ir kiti laipteliai - ankšti, įviji: jų tamsoje vaikščiodavai, kaip vaikšto kraujas gyslomis; bokšto kambarėliai, aukštai kabantys balkonai, netikėtai atsiveriančios altanos, į kurias buvai įstumiamas pro mažutes duris. Visai tai dar tebėra ir visuomet bus manyje. Atrodo, lyg to namo paveikslas būtų nukritęs į mane iš nepaprasto aukščio ir sudužęs mano gelmėse.”
― Rainer Maria Rilke, The Notebooks of Malte Laurids Brigge

“Combustion is the hidden principle behind every artefact we create. The making of a fish-hook, manufacture of a china cup, or production of a television programme, all depend on the same process of combustion. Like our bodies and like our desires, the machines we have devised are possessed of a heart which is slowly reduced to embers. From the earliest times, human civilization has been no more than a strange luminescence growing more intense by the hour, of which no one can say when it will begin to wane and when it will fade away.”
― W.G. Sebald, The Rings of Saturn