Rūta Vanagaitė

Rūta Vanagaitė’s Followers (22)

member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo
member photo

Rūta Vanagaitė


Born
Lithuania

Average rating: 3.62 · 1,286 ratings · 95 reviews · 8 distinct worksSimilar authors
Jis

3.18 avg rating — 490 ratings2 editions
Rate this book
Clear rating
Mūsiškiai

3.97 avg rating — 389 ratings — published 2016 — 6 editions
Rate this book
Clear rating
Ne bobų vasara

3.63 avg rating — 214 ratings — published 2015 — 2 editions
Rate this book
Clear rating
Lukiškės: Tamsioji Vilniaus...

3.67 avg rating — 72 ratings
Rate this book
Clear rating
Višta strimelės galva

4.10 avg rating — 58 ratings — published 2017
Rate this book
Clear rating
Kaip tai įvyko? Christoph D...

by
4.27 avg rating — 52 ratings
Rate this book
Clear rating
Renkuosi vasarą

4.20 avg rating — 10 ratings
Rate this book
Clear rating
How Did It Happen?: Underst...

by
4.67 avg rating — 3 ratings3 editions
Rate this book
Clear rating
More books by Rūta Vanagaitė…
Quotes by Rūta Vanagaitė  (?)
Quotes are added by the Goodreads community and are not verified by Goodreads. (Learn more)

“Didžiausias Holokausto siaubas yra tas, kad nusikaltimus padarė normalūs žmonės. Prieš Holokaustą jie buvo normalūs, po Holokausto jie buvo normalūs, bet vykstant Holokaustui jie padarė pačius baisiausius nusikaltimus. Tai galima pasakyti kone apie visus nacių nusikaltėlius.”
Rūta Vanagaitė, Mūsiškiai

“Ši kelionė su priešu yra svarbi knygos „Mūsiškiai“ dalis ir sykiu savotiškas susitaikymas ar gal net atsisveikinimas su Lietuva, perduodant Holokausto atminimo fakelą lietuviams, taip pat ir knygos autorei Rūtai Vanagaitei, kuriai užteko drąsos pripažinti, kad ir jos giminės dalyvavo Holokauste. „Mūsiškiai“ yra bandymas atskleisti, kad vietinių ir iš kitur atvežtų žydų žudynės buvo Lietuvos tragedija, kuri mes šešėlį ant šios gražios šalies tol, kol toji tragedija nebus pagaliau įsisąmoninta ir pripažinta. Tik tuomet, kai jūs, lietuviai, suprasite, kad mano tauta, išžudytieji žydai, nors kitokio tikėjimo, tradicijų, gyvenimo būdo, buvo taip pat ir jūsiškiai, - tik tuomet jūsų šalyje prasidės tikrasis išgijimo procesas. To aš tikiuosi ir meldžiu.”
Rūta Vanagaitė

“Kas mums, lietuviams, atsitiko? Juk mes šitaip gerbiame mirusiuosius? Jūs matėte Kavarsko kapines, kur palaidoti mano giminės? Tai kone botanikos sodas. Mes giminėje pykstamės, kad ne taip ir ne tais augalais apsodintas kapas, ne toks paminklas stovi.. Per Vėlines važiuojame šimtus kilometrų, kad uždegtume žvakelę ant kiekvieno giminaičio kapo, net ir ant to kapo, ant kurio niekas kitas neuždega.. Kodėl mes negerbiame masinių kapų, žuvusių, t. y. nužudytų, žydų kapų? Kodėl norime juos užmiršti? Nes “žydai - ne mūsiškiai? Ar dėl to, kad mūsiškiai juos nužudė, ir kuo tankesni krūmai dengs šitą gėdą, tuo mums bus lengviau?”
Rūta Vanagaitė, Mūsiškiai



Is this you? Let us know. If not, help out and invite Rūta to Goodreads.