Sename dvare Quotes

“Begalė atsispindi grožyje, ir dėl to jis taip pagauna sielą. Nes kaip gėlė įtempia visas jėgas, stengdamos sugauti nors vieną saulės spindulėlį, be kurio negali gyvuoti, taip mūsų siela, šiame netobulybių pasaulyje būdama, veržias sugauti nors mažutę kibirkštėlę absoliuto, kurį nujaučia, kurio trokšta ir be kurio negali gyvuoti.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti jų!”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Viskas praeina - štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti visus gyvenimo nemalonumus.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Mėgstu vaikščioti po kapines. Niekur kitur tokia gili ramybė nevaldo mano sielos, kaip čia, toje ašarų vietoje. Taip įvaizdžiai stovi čia prieš akis nepastovumas visų žemės daiktų, tas amžinasis faktas, kad viskas tik irios formos ir nykstantieji šešėliai. Kaipgi kvaila ir juokinga iš visų jėgų kibtis į irias formas ir nykstančius šešėlius! Kaip kvaila ir juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!

Sukultos viltys, sugriauti sumanymai, neištarti žodžiai, neišgertos taurės, neišdainuotos dainos... Puvėsiai, dulkės, pelenai... Ir kiekviena ta dulkių sauja po kiekvienu kauburėliu - visas pasaulis pats savyje, vienintelis, kokio nebuvo ir nebus. O viršum jų žydi ir kvepia gėlės, paukšteliai čirena ir siaučia, senos pušys, lyg rūpestingos auklės, sergėdamos tuos, kurie miega jų ūksmėje, ošia jiems lopšio dainą. Gėlės, paukščiai, pušys, kurie šiandien yra, o rytoj nebebus. Ir aš, čia vaikščiojanti ir apie visa tai mąstanti, taip pat rytoj nebebūsiu.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Nuo šypsenos kaip ledas nuo saulės nyksta viskas, kas sieloje pikta ir bjauru.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Valios silpnumas — tai būdas sraigės, kuri sutikus ant kelio kokią nors kliūtį susitraukia į savo kaušą ir kenčia.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Nuostabi mįslė yra žmogaus siela.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Juk kiekvienas stengias imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi aukščiau už jį.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Viskas čia, žemėje, tik sapnas, o tikrenybė — ne čia. Amžinojo užmigimo valanda — tai pabudimo valanda.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Iš lėlučių ritos drugiai. Lėlutės liko tuščios, nebegyvos, o gražūs drugiai lėkė kažkur tolybėn. Lėlutė — tai žmogaus kūnas, o drugys — siela. Išsiritus iš savo lėlutės, lekia sau pas dievulį. Kokie nevienodi yra drugiai, taip pat ir žmonių sielos. Vienos gražios, spindžios, kitos pilkos, šlykščios.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Koks baisus yra miręs žmogus. Tas pats ir nebe tas. Tie patys brangiausieji brėžiai, vieninteli visame pasaulyje — o svetimi, tolimi, nebe tie...”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso ko galas yra mirtis?”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Žino širdis, kad meilės ryšiai netrūksta mirus, kad siela, iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį ir ateitį, - ir kai materija apmiršta, o sielos galios nesąmoningai veikia jos gelmėse, - nusileidžia iš antžemiškų sričių, mylinti ir rūpestinga.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kaip debesys nyksta ir praeina, taip, kas nužengs į kapą, nebeišeis nei besugrįš į savo namus...”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Tikrenybėje tėra tikrai dabartis. Kas praėjo — tas jau tampa sapnu.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Visi riteriai žūva. Taip reikia.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Ne viską žmogus gali. Galima tik pasyviai iškęsti viską... viską... bet veikti prieš savo prigimtį kartais niekaip negalima.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Mirtis veda mus į laimės šalį.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kiekvienas žmogus turi mirti. Tai baisu, bet nieko nepadarysi.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Lengviau sugalvoti sąmojingą ištarą, negu priversti chamą prie teisybės.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Seni paukščiai išlekia ten, iš kur niekas nebegrįžta.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Viskas gimsta, kad numirtų.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Gerai kartais, kad viskas pasaulyje praeina.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kai gauni žmogus susidurti su tikru faktu, nenori tikėti savo akimis ir stebėdamas klausi save: ar tai iš tikrųjų?”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kokia stebuklinga yra sapnų šalis! Paslaptingas, neįžvelgiamas pasaulis.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kas iš gėrio, grožio, tiesos, jei viso ko galas — puvėsiai, niekas, nebūvis?”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Anglys aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, rodos, anglyse kartais kažkur - neregima - rusi kibirkštėlė. Kartais ji atgaivina anglis, sudegina indą ir padaro gaisrą.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kartais atsimenu savo kūdikystę ir jaunystę, visą tą laiką, praleistą pas tėvus, visus tuos žmones, su kuriais gyvenau, visus atsitikimus, kurie jau niekados niekados nebesugrįš — visuomet turiu įspūdžio, kad tai tebūta vien sapno. Praėjo, pražuvo, išsiblaškė be pėdsako. O žinau, kad ir dvasios srityje, lygiai kaip ir materijos srityje, niekas nežūva. Pėdsakas paliko mano sieloje — bet ir sapnas palieka ten pėdsaką.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare