Laiškai iš Niekur Quotes

“Aš sėdžiu šį vakarą, rašau, ir galvoju. Tikrai pasakius, aš negalvoju. Aš ne galvojantis žmogus. Su galva toli nenueisi. Aš tik sėdžiu taip ir klausaus, kas ateina iš erdvių gilumos, bandydamas atspėti, kas yra tikrai svarbu. Ir lyg girdžiu, kad tikrumoje niekas nėra svarbu, kad viskas praeina, kad viskas yra lygiai svarbu, ir kad mes visi esam tik lašeliai pasaulio ir gyvenimo vandenyne - tik ašara ant Fatimos veido - ir kad visos mūsų galvos ir idėjos ir sistemos yra tik niekas, tik niekas. Niekas, palyginant su širdimi, švelniu geru žodžiu, švelniu palietimu, pabučiavimu, žmogaus su žmogumi susitikimu, atviru žodžių pasikeitimu, padrąsinimu ar draugyste. A, visi tie nedideli žmogiški jausmai, emocijos, padainavimai kartu, ar eini ir išgeri alaus su kuo, gal net ant peties, kaip sako, paverki gal net. A, kaip viskas tai svarbu, daug giliau ir svarbiau, negu visos politinės ir ekonominės sistemos.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Kodėl mes vis užmirštam širdį, lyg ji būtų mėsos gabalas? Mes kalbam apie traktorius, ir apie roką, ir apie sūrius, NATO, bet užmirštam širdį, kur viskas prasideda ir viskas pasibaigia...”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Pasaulis ima viską per rimtai. Pasauly žmonės žudos dėl idėjų. Idėjos pasidarė per rimtos.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Daug keliauju. Tai žmonės manęs vis klausia, iš kur aš. Tai sakau: aš gimiau ir išaugau Lietuvoj. Gyvenu Niujorke. O mano kraštas dabar yra kultūra.
Tai jie žiūri į mane, mirksi: a, juokdarys.
Bet aš kalbu labai rimtai. Dabar aš įdomaujuos tiktai kultūra. O kultūra yra visur ir niekur.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Miestuose per daug cemento ir batų, batukų. Kultūra yra basose kojose.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Mano gyvenimas yra šakotas, chaotiškas, ir be plano. Visi planuotojai nuvedė pasaulį labai blogais keliais.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Yra laikų, ir mano nuomone, mes dabar esam tokiuos laikuos, kai konservatiškumas, „atsilikimas“ yra kur kas pažangiau, kur kas avangardiškiau, negu bet kokie viešai pripažinti „pažangūs“ judėjimai ar reiškiniai.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Ateina Kalėdos, ir aš pradedu galvoti apie sniegą. Rimti, praktiški žmonės pasakys: tai sentimentalu. Bet tas nieko nepadės. Aš vis galvoju apie sniegą. Kalėdos ir sniegas man beveik tas pats. Labai labai nekrikščioniška, kai kas pasakys. Bet tai netiesa. Aš žinau, Dievas myli sniegą lygiai kaip aš... nes jis jį padarė...”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Aš galvoju, kad visai nesvarbu, kokioj gamtoj, kokiam gamtovaizdy žmogus, tauta gyvena. Kas svarbu, yra tai, ką jis į tą gamtovaizdį deda.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Jeigu neturi žemės, tai tu esi niekur.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Žmogus turi gyvent kur gimė ir vaikas augo. Kitaip jis gyvena be kvapų, be garsų, be prisilietimų prisiminimo. Jis taip neturtingas, taip biednas. Be kvapų, be atospalvių, be garso nuskambėjimų, atoaidžių, be daiktų atsiskambėjimo. Jis tada išauga įšiaurus, piktas, aštrus, kaip peilis.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur