Sėjėjai Quotes

“Bet, pasirodo, blogai Menčtrakis pažinojo savo Kriaučiūnmarę. Nutaikiusi progą, kai į atlaidus suplaukė minios žmonių, pati atvežė statulą prie bažnyčios. Buvo juodai apsirengusi, į nieką nežiūrėjo: baili avių banda, kuriai visada reikia aštrių vilko dantų, kitaip jos gyvenimas būtų pilkas ir nuobodus. Vaščiula tada irgi stovėjo šventoriuj. Pajuto – gėrisi šiurpiu Kriaučiūnmarės iššūkiu. Toji moteris, užsikrovusi ant pečių nepakeliamą naštą, nieko nebijo. Gaila, kad maža tokių žmonių, vienetai, pamanė tada Vaščiula, kaip ir visi laukdamas, kas bus toliau. Kriaučiūnmarė pasiėmė iš vežimo kirvį ir juo suskaldė marmurinę statulą. Tai buvo atsakas Raupeliui ir visam Menčtrakiui į pasityčiojimą iš to, kas jai švenčiausia. Ir dabar Vačiulos akyse stovi juoda moteris. Baltas veidas degančiom akim. Kirvis stipriose rankose. Su nuožmia jėga ir neapykanta daužo ir daužo Kriaučiūnmarė dievo motinos statulą”
― Romas Gudaitis, Sėjėjai