Dienoraščio fragmentai 1938-1975 Quotes

“Visur mes ieškome savęs. Mums patinka tik tos knygos, kuriose randame užfiksuotą savo pačių pasaulio viziją arba išgyvenimą, pasaulį, kurį mes patys būtumėm norėję sukurti ir jame gyventi, tai, ką mes būtumėm norėję pasakyti, dalintis su kitais. Mums patinka tik tokie paveikslai, kuriuos mes norėtumėm būti nutapę, tik tokia muzika, kurią mes norėtumėm būti sukomponavę. Dėl to dabar aš „norėčiau“ būti parašęs Stendhalio La Chartreuse de Varme, Tolstojaus Anna Karenina, Prousto A la recherche du temps perdu, Th. Manno Der Tod in Venedig ir Der Zauberberg; sukomponavęs Vivaldi I quattro staggioni, Mozarto Koncertą klarnetui A-Dur (K. 622), Kvintetus G-Moll ir D-Dur (K. 516, 593), nebaigtas Mišias C-Moll (K. 427), Ravelio Le Tombeau de Couperin; nutapęs Watteau L’Enseigne de Geisaint, G. de la Tour (de la Tur) La nativité, kai kuriuos Chardino natiurmortus, Renoiro Le Sentier a travers les champs, Soutine’o Jour de vent à Auxerre.
Bet nenorėčiau būti niekieno poezijos autorius.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Nuostabus dalykas yra kelionė, jeigu keliauji neturė­damas jokio ypatingo tikslo, neturi nieko ypatinga atlikti, nie­kur neturi suspėti ir niekur negali pavėluoti; nieko laimėti ar pralaimėti; kuomet visas didelis pasaulis yra tavo ir visi tikslai yra ne kur kitur, bet vien tik tavyje; kuomet kiekvienas rytas nuplauja viską ir kuomet vėl gali viską pradėti iš naujo, lai­mingas, kad neturi nieko įsigyti ir nieko prarasti.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Kaip aš norėčiau mirti?
Ištirpti kaip sniegas nykią pavasario dieną.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Vasara - tavo ant kaktos užkritę plaukai ir saulėje įdegęs plonas rankos riešas...”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Rugsėjo 24
Niekad, niekam ir niekuo nesiskųsti. Viską priimti kaip dovaną. Kiekvienas skundas veda į savęs gailėjimąsi, nevertą blaivaus ir stipraus žmogaus vardo. Mirti naktį, nesigailint, kad rytoj ir vėl patekės saulė. Nebijoti vienatvės, nes gamta dar vienišesnė. Niekuomet neprarasti kantrybės, nes ir gamta jos niekad nepraranda.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Liepos 11
Aš jau išmokau laikinai gyventi ir nieko nelaikina nebesi­tikėti. Ir kadangi (kaip kažkoks protingas žmogus yra pasakęs) laikinumas dažnai trunka ilgiau negu pastovumas, aš jaučiuo­si (gal ir nelabai protingai) laikinai laimingas.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Rugsėjo 24
Nieko neimti per daug rimtai būties akivaizdoje, ypač sa­vęs paties.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Sausio 5
Nesuskaitomi gyvenimo variantai. Gyventi amžinai. Gy­venti tik trumpą momentą. Gyventi kartu. Išsiskirti ir niekad nesusitikti. Pagal Sartre’ą (Camus nekrologe), nes ir niekad ne­besusitikti, yra tik kitas kartu gyvenimo būdas.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Kovo 31
Laukti. Laukti nežinant ko. Laukti visu kūnu virpant pa­vasario naktį. Laukti, susitikti ir išsiskirti - amžinai, nes kiek­vienas išsiskyrimas yra amžinas.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Rugpjūčio 9
Visi mano eilėraščiai – nuo pirmojo iki paskutiniojo – yra nenutrūkstamas pagalbos šauksmas.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Pavargau nuo logikos, ir tik dvasią nuplaujanti vėjo ir lietaus nelogika suteikia jėgos toliau gyventi.
1950”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Gruodžio 16
Amžinai akis įsmeigęs į savo skausmą ir vienatvę, kaip aš galėčiau pamatyti ir suprasti tavo skausmą ir vienatvę?”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Gruodžio 22
Meilė yra vienintelis jausmas, kuriame neišsipildymas di­desnis už išsipildymą.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Balandžio 29
Iki šiol vis dar nepavyko sudaryti gyvo kontakto su Ame­rikos gamta ir aplinka. Viskas man čia tebeatrodo be prasmės, be dvasios, be istorijos. Didžiojo Pano švilpynė staiga nutilo lipant iš lėktuvo New Yorko aerodrome.
Vasarą čia baisu atsigulti ant žolės, nors ir tie patys dobi­liukai, tos pačios smilgos ir tos pačios pienės. Naktį mėnulis šviečia kažkaip mechaniškai, dalykiškai, nelyginant kokia didžiulė neono lempa. Tai ne Goethės, ne Lermontovo ir ne Leo­pardi mėnulis, ir ne tas, kuris atsispindėdavo Juodabrasčių aki­varo ajeruose.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Nuostabus žmogaus sugebėjimas susigyventi su kiekviena situacija. Dar nuostabesnis yra jo mokėjimas rasti kiekvienai situacijai proporcingų pramogų ir savotiškai pamilti „kariamo šuns“ buitį.
Iš pradžių buvo gana nejauku. Bet pamažu viskas ėmė atrodyti normalu, beveik sava. Pramogos ir malonumai yra reliatyvus dalykas. Štai dabar man atrodo, kad didžiausias malonumas yra trumpos
pietų pertraukos metu atsisėdus ant miltų maišo pro apdulkėjusį langą stebėti gelstančios liepos šakose straksintį murziną paukščiuką, keistai panašų į gatvėje žaidžiančius negriukus.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Dienos pabaiga yra moteris.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Negaliu nieko rašyti, nes jaučiuosi kaip perpiltas ir per kraštus besiliejąs indas. Visi mano žodžiai per siauri, niekas juose netelpa. Negaliu rasti vagos išsiliejusiai mano būčiai sugrįžti.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Kovo 11
Aš tik dabar pamačiau, kaip sunku atprasti gyventi išmok­ tą gyvenimą, atsistoti akis į akį prieš realybę ir į viską pažvelgti nuoga akimi.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Spalio 7
Pastebėjau, kad šiais laikais beveik niekas nebeina pasi­vaikščioti. Seniau tai buvo vienas iš svarbesniųjų civilizuoto žmogaus gyvenamojo ritmo bei ritualo momentų.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Gruodžio 30
Mus visą gyvenimą persekioja paslaptinga baimė kažko, ir mes visą gyvenimą, rašydami ar kalbėdami, tos neaiškios baimės diktuojami, nuolaidžiaujame tam kažkam, - taip, kad viskas iš mūsų rankų ir lūpų išeina nepilna, nudailinta, sušvelninta, re­dukuota, - lyg visa tai būtų skiriama tik ad usum delphini.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Kokios nuostabiai gražios buvo paveiksluotų vaikystės knygų Princesės! Bet aš niekad nedrįsau jų lyginti su tavim. Niekad! Nes aš tada mylėjau tik tave, pavasario upei šniokš­čiant ir rudenio medžiams blaškantis iš džiaugsmo, kad tu esi.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Sekmadienis / Lapkričio 11
Žinojimas visuomet mums užbėga už akių ir neleidžia pa­matyti pasaulio Adomo akimis, t.y. pirmą kartą.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Rugpjūčio 1
Vasara! Kiek daug galima pasakyti vienu vieninteliu žo­džiu vasara!”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Lapkričio 16
Kartais, silpnybės valandoje, mane apimdavo nenugalimas noras išsikinkyti ir gyventi „kaip visi“. Bet visuomet per didelį var­gą prisikėlęs vidaus balsas žydų patarlės žodžiais „jeigu apsisprendei būti arkliu, tai ir tempk“, grąžindavo viską į senąją vagą.
Šiandien galvoju: ar tikrai aš esu apsisprendęs būti ir pa­silikti arkliu (žydų patarlės arklys iš tikrųjų yra asilas)?”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Rugsėjo 23
Vertės priklausomybė nuo situacijos: miške gali nunerti lo­kiui kailį, bet negali jo parduoti.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Mano mėgiamiausi poetai? Karalius Dovydas, Karalius Saliamonas, Ekleziastas; Lamartine, Baudelaire, Verlaine, Lautreamont, Valéry, Marie Noël, Jouve; Angelus Silesius, Goethe, Hölderlin, Nietzsche, George, Hofmannsthal, Rilke, Traki, Langgasser; Leopardi, Campana, Montale; San Juan de la Cruz, Garcia Lorca, Blake, Keats, Hopkins, Yeats; Donelaitis, Maironis, Putinas, Aistis (pirmos 4 knygos). Bet mano preferencijos nuolat kinta

Mano mėgiamiausi tapytojai? Piero della Francesca, Benozzo Gozzoli, Botticelli, Tiziano, Piero di Cosimo, Magnasco; Claude Lorrain, Georges de la Tour, Watteau, Fragonard, Chardin, Manet, Renoir, Soutine, Duffy, Chagall, Sérafine; Brueghel (Senasis), Memling, Hobbema, Vermeer; Dürer, Lucas Cranach (Senasis), Kokoschka; Gainsborough, Palmer; El Greco, Velazquez, Goya, Dali; Galdikas, Samuolis, Vizgirda, Valeška, Gudaitis.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Londonas
Rugsėjo 13
Londonas daug gra­žesnis ir jaukesnis, negu kad aš iki šiol buvau manęs: miestas su savo specifiniu kvapu bei charakeriu. Intymus, organizuotas iš vidaus, su minimumu išorinių nuostatų. Parkuose, kur susi­rinke londoniečiai šildosi saulėje, viešpatauja kažkokia kito pa­saulio rimtis, kaip Seurat paveiksle Baignade a Asniėres. Visi jaučiasi absoliučiai laisvai, bet tik sau ir su savim: galėtum eiti nuogas, ir niekas į tave nekreiptų nė mažiausio dėmesio.
Oficialusis Londonas šiek tiek primena prieškarinį Ber­lyną, tik viskas čia šiek tiek mažesnės apimties, daugiau at ease. Visiems žinomi „landmarks“ - Parlamentas, Westminster Ab­bey, Buckingham Palace etc. - visiškai tokie, kokius juos ma­tai knygose ar atvirutėse: nei daugiau, nei mažiau. Iš Buckingham Palace man patiko tik mažas nuogas angeliukas su žuvim, pasodintas virš didžiulės rakto skylutės geležiniuose vartuose.
Nepaprastai didelį įspūdį padarė National Gallery. Tai vie­nas iš patraukliausiai sutvarkytų mano matytų didžiųjų meno muziejų apskritai: erdvus, neperkrautas, privatus. Nuostabūs Manet, Renoirai (La Premiere sortie), Monet, Turner; Velaz­ quez (Roqueby Venus), Claude Lorrain, neskaitant Leonardo Uolų Madonos, Rafaelio Julijaus //, Tizianų, Gainsborough (ypač jo Watering place ir The Market cart).”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Birželio 29
Antano Miškinio Dienoraštis. Poetų rimtai imti negalima, tuo labiau jais pasitikėti arba reikalauti bet kokios ištikimybės. Tuščios pastangos! Jie, kaip paukščiai, kieno miške arba nar­ve gyvena, tam ir dainuoja. Gal kas sakys, kad iš sielvarto, iš nuobodumo, nenuoširdžiai. Netiesa! Dainuoja iš visos širdies! Kas netiki, tepasiskaito Miškinį.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Liepos 9
Sėkmingiausias darbo metodas: delsti ir atidėlioti iki pas­kutinės minutės. Delsiant ir atidėliojant, emocinis bei intelek­ tualinis mechanizmas pasiekia aukščiausią įtampos bei pro­ duktyvumo laipsnį. Nes juk ir medis išsprogsta arba pražysta tik absoliučiam terminui atėjus. Todėl kokio labai svarbaus ter­mino spaudžiamas aš su didžiausiu malonumu dirbu tuo metu visiškai neaktualų kitą darbą. Taip ir dabar: turėdamas už sa­vaitės įteikti leidėjui Vyno stebuklo rankraštį, ramių ramiau­siai ir, man rodos, gana sėkmingai taisau senus S. G. eilėraščių vertimus arba skaitau Paulio Valery Tel ąueL”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975

“Birželio 21
Žiūrėti į vėjo lankstomas medžių šakas, kaip šiandien, birželio mėnesyje, kuomet viskas taip žalia, kai nėra dar nė vie­no pageltusio lapo; užmiršti visus dienos rūpesčius, neįsileisti į galvą jokio vardo, jokio veido, jokio atsiminimo, jokios lo­ giškai tekančios minties; nežinoti, kad esi laimingas arba ne­ laimingas.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975