Der Nazi & der Friseur Quotes

“Do you know what is that: a worldwide public? Those are billions of covered ears!... a worldwide press must raise a loud voice! Or else the worldwide public won't hear anything, again.”
― Edgar Hilsenrath, Der Nazi & der Friseur

“... a man hates everything that he wants to deny.”
― Edgar Hilsenrath, Der Nazi & der Friseur

“Let the rats be the rats!”
― Edgar Hilsenrath, Der Nazi & der Friseur

“Was ist schon ein kleiner Fisch? Und was ist schon eine Uniform? Und was sind schon ein Paar Stiefel? Aber Millionen kleiner Fische... mit Uniform und auch ohne... mit Stiefeln und auch ohne... all die kleinen Fische, die damals "Ja" sagten und sich mit mir ans große Glücksrad gehängt hatten - die brachten das Rad in Schwung.”
― Edgar Hilsenrath, Der Nazi & der Friseur

“Ar žinote, kas yra pasaulio visuomenė? Tai milijardai užkimštų ausų.”
― Edgar Hilsenrath, Nacis kirpėjas

“Jei jau visai atvirai, tai man vis tiek, ką vokiečiai mano apie mane, žydą Iciką finkelšteiną. Aš atrodau sau kaip uodas. Nesvarbu, ar aš zyziu, suku ore, geliu, ropoju ar ramiai tupiu - arba - kiūksau. Jie negali manęs pakęsti. Anksčiau ar vėliau jie mane užmuš. Aš esu "krislas savo brolio akyje".”
― Edgar Hilsenrath, Nacis kirpėjas

“<...> užuojauta yra kančia. O kančia - kryžius. Ir visi nori savo kryžiaus atsikratyti.”
― Edgar Hilsenrath, Nacis kirpėjas

“Ar žinote, kaip lenkų miške atrodo pavasaris?-paklausė Maksas Šulcas.-Kaip lenkų miškas pavasarį. Taip atrodo! Pavasarį saulė ir žemė suėda sniegą. Ir nustoja verkti medžiai. Jie žiovauja ir purtosi. O žemė, saulė ir lietus nuveja pakasynų maršką ir nuaudžia naują margą žolių, gėlių ir kitų dalykų kilimą. Gerai nežinau, iš ko ir kaip. Žinau tik tiek, kad pavasaris kiekvienais metais ateina į Lenkiją, nesvarbu, kas ją valdo - ivanas ar aš. Manau...kad visada taip bus. Pavasariui nerūpi ivanas. Ir jam nerūpiu aš. Kai sutikau pavasarį, tada, lenkų miške, jis truputį šyptelėjo. Mat jo akyse aš, Maksas Šulcas, nebebuvau tas užkimęs vabalas, kurį laiką laidęs gerklę, o paskui praradęs balsą.”
― Edgar Hilsenrath, Nacis kirpėjas

“Miškas kalbėjo savo kalba. Medžiai pusbalsiu virkavo, lašino sniego ašaras...kartais priešinosi vėjui, kuris jau buvo netekęs jėgos ir nei giedojo, nei šviplė, o tik šnarėjo. Besigaluojančiame sniege irgi kažkas čežėjo, ir aš spėjau, kad visokie gyviai, nors nieko nemačiau. Žemė buvo beveik išsimiegojusi ir pradėjusi rąžytis. Jau atskyriau ir vieno kito paukščio balsą. Tačiau labiausiai mane neramino...medkirčių kirvių poškėjimas.”
― Edgar Hilsenrath, Nacis kirpėjas