Raštai ir kt. Quotes
Raštai ir kt.
by
Juozas Erlickas27 ratings, 3.96 average rating, 4 reviews
Raštai ir kt. Quotes
Showing 1-30 of 40
“Juk būna, kad miršta žmonės. Įdomus daiktas ta mirtis, kai pagalvoji... Iš vienos pusės lyg ir gaila žmogaus, o iš kitos – vis tiek kažkaip malonu.
Keistas gyvenimas.”
― Raštai ir kt.
Keistas gyvenimas.”
― Raštai ir kt.
“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Kiekvienas, kas labai protingas, turi vieną sykį išeiti iš proto. Tai labai įdomu.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Žmogus atranda save kovodamas su pačiu savimi.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Gerai, kad ir šiandien nesiprausiau. Atrodau žymiai rūstesnis.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Kad būtų meilė didelė kaip kiaulė,
Vidinį reikia platinti pasaulį,
Metodiškai vis tobulint save —
Šis kelias visada į priekį ves.”
― Raštai ir kt.
Vidinį reikia platinti pasaulį,
Metodiškai vis tobulint save —
Šis kelias visada į priekį ves.”
― Raštai ir kt.
“Jei tau kokia gėlė patinka,
Tai būtinai ją apdainuok,
Su savo moterim palygink
Ir į redakciją paduok.”
― Raštai ir kt.
Tai būtinai ją apdainuok,
Su savo moterim palygink
Ir į redakciją paduok.”
― Raštai ir kt.
“Kai nebūna nieko, tada... tada ir nebūna nieko...”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Kada mėnulis iš miegų pakyla,
O saulė verda sriubą už kalnų,
Taip tyliai tyliai tyliai kaip dagiliai
Lunatikai išeina ant stogų.”
― Raštai ir kt.
O saulė verda sriubą už kalnų,
Taip tyliai tyliai tyliai kaip dagiliai
Lunatikai išeina ant stogų.”
― Raštai ir kt.
“Jeigu išaugo ant galvos ragai,
Tai dar nereiškia, kad galvoj tau negerai,
Jei čia gyvenat, nepamirškit niekados —
Svarbu ne kas galvoj — kas ant galvos!”
― Raštai ir kt.
Tai dar nereiškia, kad galvoj tau negerai,
Jei čia gyvenat, nepamirškit niekados —
Svarbu ne kas galvoj — kas ant galvos!”
― Raštai ir kt.
“Niekaip negaliu savęs įveikti — nepaprastai stiprus varžovas. Bet aš užsispyręs — kiekvienas avinas turi vieną sykį įveikti save.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Aš taip smarkiai galvojau, kad net užsnūdau ir susapnavau sapną, kad šoku balete mirštančiąją gulbę, pagal Čaikovskį, žinote...”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“C'est la vie, pardon, madam,
Prašom, duokit sparną man!
Yes, mademoiselle, merci —
Tamsta šiąnakt nuostabi!”
― Raštai ir kt.
Prašom, duokit sparną man!
Yes, mademoiselle, merci —
Tamsta šiąnakt nuostabi!”
― Raštai ir kt.
“Aš galvoju apie vištos reikšmę liaudies ūkyje ir niekaip negaliu suvokti, kas tai yra.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Žinau, tamsta galvoji, kad aš mulkis. Gal iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo. Bet prašom pažiūrėti iš antro žvilgsnio.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Jeigu vienas kart vienas yra vienas, tai ir dukart du turi būti du. Protauti reikia logiškai.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Jeigu aš nieko blogo nesugalvosiu, tai nieko gero, žinokit, ir nebus!..”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Iš to galvojimo jokios naudos, tik viduriai atsipalaiduoja.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Išsiviepk, gal kas norės pažiūrėti.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Ką apie avinus galima pasakyti? Blogai arba nieko...”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Visos jaunos vištelės svajoja tapti stiuardesėmis. Nieko nepadarysi...”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Tik vienas Blinkevičius stovi gūdžiame parke, kur pušų viršūnėmis lekia Saulėlydžio vėjas ir verkia mirštančių augalų širdys. Prabėga elnių banda ir du usūriniai šunys. Tiesa, ir lietus dar krinta — įkyrus, monotoniškas...”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Galvoju, iš kur pas kitus tiek seilių? Eini gatve, o tau vis spjauna ir spjauna po kojomis.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Kiekvienas menininkas — tai atskiras mikropasaulis.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Dabar kai šitaip sėdžiu ir rūkau, turėčiau atrodyti įdomesnis už kitus.”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Norėčiau sužinoti, jeigu ne paslaptis — kas ta kakafonija? Mūsų laikais tokių dalykų nebuvo ir nereikėjo. Tai man ir įdomu — ar čia nesama kokio keliaklupsčiavimo?”
― Raštai ir kt.
― Raštai ir kt.
“Ir aš, į kolūkio laukus išėjęs,
Paimsiu arklį, lyrą ir melžėją.
Dainuoja ji, dainuoju aš su ja,
Ir traktorius dainuoja danguje:
Suplėšysim į gabalus
Tuos Kolorado vabalus.
Ir bulvės vėl žydės!
Ir mylimam kolūkyje,
Pakėlę žemės ūkį mes
Dainuosim iš širdies...”
― Raštai ir kt.
Paimsiu arklį, lyrą ir melžėją.
Dainuoja ji, dainuoju aš su ja,
Ir traktorius dainuoja danguje:
Suplėšysim į gabalus
Tuos Kolorado vabalus.
Ir bulvės vėl žydės!
Ir mylimam kolūkyje,
Pakėlę žemės ūkį mes
Dainuosim iš širdies...”
― Raštai ir kt.
“Ir supratau, kad kiekvienam juk
Yra duota į laimę teisė,
Dėl to net ir už poligamiją
Tu nieko negali nuteisti.”
― Raštai ir kt.
Yra duota į laimę teisė,
Dėl to net ir už poligamiją
Tu nieko negali nuteisti.”
― Raštai ir kt.
