Neišsipildymas Quotes

“Kančia ateina be katarsio ar apsivalymo, be heroizmo ar siaubo. Dvidešimt pirmame amžiuje miršta tiek daug žmonių ir nuo tiek daug dalykų, kad niekam neberūpi.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<…> man nereikėjo vyro tam, kad būčiau užpildyta. Man reikėjo kur kas daugiau. Reikėjo žmogaus, nuo kurio žvilgsnio griūtų sienos.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<…> ji klausdavo manęs, kokį karą kariauju aš. Nežinodavau atsakymo, nenorėjau nei gyventi, nei mirti, nei šlovės, nei stabilumo, neturėjau svajonių ar tikslų, neturėjau valios ar talento, netgi nebuvau labai graži, buvau viena iš tų tūkstančių moterų, kurios sekdavo iš paskos savo mylimiesiems ir būdavo ištikimos arbatos virėjos, lovos paklotėliai, žolės pjovėjos. Buvau lengvai pakeičiama ir mano veidas priminė plaukų dažų naudojimo instrukcijų paveiksliukus – buvo beveidis.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Ji pernelyg bijojo būti vienu iš tų žmonių be istorijos ir būtent todėl pralaimėjo, nes išgyveno istoriją, kuri kartą jau buvo papasakota. O tai yra tas pats, kas negyventi.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Žiūrėdama praeiviams į veidus, galvojau, kaip stipriai jie visi nori žaisti maištą, kaip labai trokšta susprogdinti šitą nesibaigiantį saulės ratą, bet… žaisti maištą tyliai, atsargiai, neišklystant iš kelio, bijant prarasti, ką turi.
Jie nieko neturi.
Išskyrus laiką ir viltį, o laikas po truputį naikina viltį.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<…> man linkėjo geros kloties, turėjau užaugti savarankiška, graži, švelniai besišypsanti, bet, gink Dieve, per garsiai nekikenanti, puikiai besirengianti ir tiesiai vaikštanti dama.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Mitai, pasakos, šedevrai, miestai ir genocidai gimsta iš sutrūkinėjusių, nesaugių ir bijančių sielų.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<...> miestai gražūs tuo, jog yra pilni brangių nešlifuotų tragedijų, kurias stebime užgniaužę kvapą ir kurių pabaigos taip niekada ir nesužinome.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Rutina yra sudaryta iš ketvirtadienio vakaro pietų, fotosesijų savaitės, trumpų draugiškų žinučių internete, naujos gražios mergaitės, batų, nemiegotų naktų – galiausiai nebelieka laiko gyventi.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Kažkada seniai seniai mano pasaulyje jis turėjo vardą, bet, kaip visi drakono nenužudę princai, pasakoje liko bevardis.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Šiaip ar taip, jos jau pavėlavo į beveik visus svarbius susitikimus savo gyvenime, liko dar trys vizitai pas plastinės chirurgijos specialistus ir vienas susitikimas su neišsipildymu.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<...> tamsūs pusrūsiai buvo perpildyti prakaituotų žmonių, trokštančių į ora ištaškyti savo neišpildytas dienas.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“<…> jaučiausi šito organizmo dalis, jaučiau kažkokį keistą artumą šeštos valandos sumaiščiai ir tūkstančiams žmonių, kurie buvo priversti kasdien kariauti su beprasmybe, nuoboduliu ir savo vienatve.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Kiekviena pasaka turi tą pačią fabulą: pasiklydusią moterį, pabaisą už kampo ir didvyrį, kuris truputį pavėluoja, bet tik trumpam, tam, kad moteris suprastų, jog nori būti išgelbėta ir nėra jokio kito kelio.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Šiaip ar taip, mes visada esame vieninteliai kaltinamieji savo pačių mirties byloje, nes buvome tie, kurie iššvaistė visą iki mirties likusį laiką. Dažniausiai po mūsų lieka tik truputis liūdesio ir pora daiktų. Daiktai gyvena ilgiau ir turi vertingesnius gyvenimus, jie bent jau turi paskirtį ir ją išpildo.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Jie man sakė, kad turiu rasti savyje ryžto ir jėgų nebūti vidutinybė (toks yra neišpildomas troškimo paketas, kurį pardavinėja nykios apsnigtos vidurinės mokyklos)<...>”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas

“Labiausiai
pasaulyje nekenčiame savęs ir todėl tūkstantį milijoną kartų tyliai smaugiame
savo svajones tamsiame skersgatvyje.”
― Gabija Grušaitė, Neišsipildymas