Šioje upėje aukso nerasite Quotes

“Tu neprivalai skaityti mano minčių. Žmonių santykiai nėra pasmerkti tapti rebusu be pabaigos. Jei prisileidau taip arti, esi vertas, kad išduočiau, ko iš tavęs tikiuosi.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Kiek daug kartų ir pats užtrenkiau duris vien todėl, kad šalia esantis nenuskaitė mano minčių. Kiek daug kartų žinojau teisingą atsakymą, tobulą kivirčo pabaigos planą, tinkamiausią reakciją, stebuklingą žodį, kuris tą pačią akimirką nutrauktų visus pasaulio karus. Kiek daug kartų reikalavau, kad praeiviai naudotųsi telepatija ir atspėtų mano galvoje sukurto filmo scenarijų.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Tai tik tūkstančius kartų skendusio jūreivio pastebėjimai apie tai, kaip veikia vandenynas. Ateis diena, kai tas pats jūreivis nustebs ištraukęs tik sapnuose regėtą žuvį ar atradęs niekam nežinomą plaukiojančią salą. Net gabiausias žemėlapių sudarytojas žino, kad egzistuoja, nors ir mažiausia, tikimybė, jog taip ir nenubraižė poros svarbių objektų, apie kuriuos pamiršo ar net nenumanė jų egzistuojant.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Flirtas užgęsta, kaip užgeso per pietų pertrauką drauge sutrauktos cigaretės.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Nes AŠ esu tik mano atmintis, tik mano matymo kampas. AŠ tai ne dabartis, ne priešais stovintis nuogas gyvis. AŠ esu istorijos rezultatas. AŠ esu mano paties istorija, jos pasakotojas. Galiu pasirinkti, kokį mane pažinsi. AŠ esu savo paties vaizduotės kūrinys. AŠ esu savo paties kūrinys.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Taip, mes filmas, kuriam laimingą pabaigą parašyti sugebėtų tik be galo gabus scenaristas. Juosta, po kurios kino teatrą paliksi su ašaromis, juosta, už kurią gausiu Oskarą kaip įtikinamiausiai frazę „Man vienodai“ pasakęs pirmo plano aktorius.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Ji lyg pamirštas rožių sodas – gerokai apleistas, chaotiškai apaugęs vartus ir okupavęs takelius, tačiau vis dar dvelkiantis dievų gėrimu, masinantis pirmiems bučiniams mistikos ieškančias poreles. Iš po garbanų žvelgiančiose akyse sustingusi tamsa kadaise degino lavos ugnimi, o išblyškusios lūpos burdavo negirdėtomis dainomis. Jei būtume susitikę kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, galbūt šioje stotelėje lūkuriuotume dviese?”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Ji švelni kaip pavasarinė gėlė, aš gi aštrus lyg kruopštaus senelioko ką tik išgaląstas peilis. Mokausi nesužeisti, bet iki tobulumo – šviesmečiai.

Jei kitame gyvenime atgimsiu gyvūnu, garantuoju, busiu šuo, kurį privalu nuvaikyti, kad išgarintų energijos perteklių ir ramiai snaustų šalia kojų. Ji? Net nesuabejojusi rinktųsi niekur neskubančią, tingią katę.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Mirktelėjau mergiotei, anglies juodumo plaukų ir akių ispaniukei, besišildančiai prie klajoklių laužo. „Išeinam drauge? Pažadu, būsiu kantrus ir dėmesingas. Priimsiu visus netobulumus, drauge keisimės, daug ir atvirai kalbėsime. Darysiu viską, kad būtum laiminga, o tada išmokysi laimės ir mane.“

Ji mirktelėjo atgal, prašvitus leidomės į kelią.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Ilgai netrukau sutikti naujų pakeleivių ir mylimųjų, plėšikų ir pirklių, priešų ir mokytojų. Tačiau bėgo metai, veidas vėso, apkabinimai tapo atšiaurūs. Net nuostabiausiuose žmonėse galiausiai mačiau vien ydas ir klaidas, net saldžiausios uogos galiausiai pabosdavo jų persivalgius. Visos kada nors sutiktos moterys augino įniršį – „kodėl bent tu negali būti kitokia?“, „esi nuostabi meilužė, bet kur tavasis švelnumas?“, „kam taip jautriai į viską reaguoji?”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Šalia savęs gali turėti nuostabiausią pasaulio moterį, tačiau jei neišmoksi jos kalbos, taip ir liksite savo pasauliuose, nesupratę vienas kito.

Ir iš tikro, turbūt šimtus kartų trūko tiek nedaug, kad nuostabiausi žmonės šalia manęs pražystų ryškiausiomis spalvomis. Tik jei būčiau išlaukęs dar vieno pavasario.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite

“Tądien supratau, kad ne akimirksnį žydinčios sodo gėlės paišo giliausias šypsenas, kad žavesys išgaruoja taip pat netikėtai, kaip ir aplanko. Tądien supratau, kad net nuostabiausi žurnalo viršeliai galiausiai gyvenimą pabaigia dulkinose palėpėse, kai neišvaizdžios knygos amžiais puošia namus. Tądien supratau per dažnai žiūrintis į formą, taip pamirštantis turinio svarbą.”
― Sausis, Šioje upėje aukso nerasite