Mėnulio vaikai Quotes

“Aš bijau,kad neatsargiu judesiu,žvilgsniu,žodžiu,mintimi nesugriautum mano meilės altoriaus,kurį Tau pastačiau”
― Jurga Ivanauskaitė, Mėnulio vaikai

“Bet tada aš dar mėgavaus tokiu kritimu bedugnėn, kai nereikia jokių pastangų, galva svaigsta lyg skrendant, širdis užtirpsta, emocijos pasiekia kulminaciją - kas, kad leki žemyn ir vargu ar pavyks sugrįžti.”
― Jurga Ivanauskaitė, Mėnulio vaikai

“- Gediminas jautė stulbinantį potraukį viskam, kas susiję su mirtimi, - Povilas išskėtė rankas ir palingavo į viršų pasuktais delnais tarsi ką sviesdamas, - kapinėms, baltoms gėlėms, žvakėms, juodai spalvai, - jis vardijo lenkdamas kairės rankos pirštus ir įspėjamai iškeldamas smilių. - Viskam, kas artima mirčiai: mėnuliui, nakčiai, rudeniui, sapnams... - Povilas akimirką pasėdėjo iškėlęs abiejų rankų smilius ir staiga plačiai, tarsi praskleisdamas uždangą, mostelėjo rankomis. - Man! - Jis kilstelėjo antakius ir nusiviepė kartėliu atmiešta šypsena, kuri bliuško kaip pradurtas balionas, tapdama nustebusio, verkiančio vaiko grimasa.”
― Jurga Ivanauskaitė, Mėnulio vaikai