Šiąnakt aš miegosiu prie sienos Quotes

“Pagrindinis ženklas, kad tikrai myli žmogų, yra ne geismas, o šalia jo atsirandanti ramybė.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Kaip tu sugebi į tokį mažą lagaminą sukrauti daiktus šešioms dienoms?" - paklausiau kartu skridusio rašytojo, tempdama sunkią tašę Vienos oro uoste į taksi. "Aš nenešioju liemenukų", - burbtelėjo jis.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Iš pradžių vyras ir moteris miega vienas ant kito. Truputį vėliau - šalia vienas kito, bet po ta pačia antklode. Dar vėliau jie miega kartu, bet užsikloja atskirai. Paprastai kaip tik šiuo periodu juos pamažu pradeda stebinti tai, kad vienas yra pelėda, kitas - vyturys. Jei abu mėgo tą pačią muziką, tai vienam iš jų ji ima nebepatikti arba vienas iš jų jos ima klausytis per garsiai. Abu pernelyg karštai ima ginčytis, ar Murakami yra talentingas rašytojas, ar amatininkas, ar patiekalas. Dar vėliau, paauginę vaikus, vyras ir moteris, jei yra vietos, eina miegoti į atskiras lovas atskiruose kambariuose.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Nuoširdžiai manau, kad didžioji literatūra mirė, todėl išnyko ir mirtis kūrinių finaluose, nes beveik visas menas dabar yra kuriamas tam, kad žmonės mirtį pamirštų.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Moterys, kurios užkasa savo vaikus, kartu palaidoja ir Dievą.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Buvau nuvažiavusi to milijono pažiūrėti. Troleibusas sustojo prie pat pušų, moters balsas pranešė: "Paskutinė stotelė - "Miškas". (Paskutinesnė tegalėjo būti "Grybai".)”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Atsimenu vieną fotografiją iš jūsų Krymo vasaros: Milda palaidais plaukais stovi prie šešėliuotos sienos, o ant jos kabo metalinis laidas, susivijęs širdute. Taip ir nesupratau, ar Saša tai pastebėjo, ar atsistojai ten atsitiktinai. Kad tave ten fotografavo mylimas žmogus, nesigyrei, pati atspėjau, tai visada matosi iš šilto fotografuojamojo žvilgsnio.”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

“Kai tik pro medžius pamačiau dvaro sieną, pasukau į tą pusę taku, bet beveik per brūzgynus. Labai seniai tai buvo buvusi, ko gero, alėja. Gale tako aplūžęs ir išblukęs stovėjo jokios funkcijos neatliekantis šlagbaumas. Perlindau per apačią, nes aplink, kaip pilys iškarpytais stogais, styrojo dilgėlynai. Margai nudažyti šlagbaumai man visada primena punktyrinę liniją � kirpkite čia � ant atsiunčiamų paštu sąskaitų. Viršuje tokių dokumentų tekstuose būna bendra informacija, o po kirpimo linija � data, telekomo sąskaitos, išskaičiuoti stulbinamos trukmės vietiniai ir tarpmiestiniai pokalbiai. Žodžiu, po punktyru mažai jaudinantys abstraktūs dalykai virsta erzinančiu esamuoju laiku.

.............................................X.................................................”
― Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos