Skirgaila Quotes
Skirgaila
by
Vincas Krėvė-Mickevičius1,984 ratings, 3.08 average rating, 68 reviews
Skirgaila Quotes
Showing 1-23 of 23
“Svarbiausias gyvenimo uždavinys - išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai pervėlai ateina žmogui toji mintis galvon.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Kai vaikas tampa jaunuoliu, o jaunuolis suaugusiu vyru, jie keičia savo drabužius, į labiau pritakintus jų ūgiui ir darbui. Tauta kaip žmogus auga ir rimtėja, o jos tikėjimas dievais - tai rūbai, kuriuos ji dėvi. Mūsų tauta buvo vaikas, bet atėjo laikas tapti jaunuoliu, ir todėl ji keičia dievus. Kai surimtės ir taps suaugusiu vyru, ji apleis naująjį dievą, kaip dėl jo apleido Perkūną. Bet vistiek, kaip ji pavadins naująjį dievą, kuriuo vardu šauksis jo, gerbs visuomet tą patį, didį, paslaptingą Praamžių, kuris gyvena ne ten, danguje, ir ne čia, ne ąžuolynuose mūsų, ne naujose šventovėse, bet žmogaus sieloje.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia, ir todėl aš geriu. Aš matau, kad bloga gyventi pasauly, bet kas tuo kaltas, aš nenumanau. Aš norėtau panaikinti visa, kad yra pikta, ir nežinau kaip.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Tik mirti neatidėtinas žmogui reikalas, nes atidėti tolimesniam laikui negali, kad ir labai norėtų.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Dienos žmogaus, moters pagimdyto, trumpos ir liūdesio kupinos. Jis miršta, sudūli ir kur jis? Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Iki pasaulio pabaigos jis neatsikels ir neprabus iš amžino miego. Nuėjęs tamsybėn, nebeišeis iš ten, nebesugrįš savo namuosna, ir vieta, kur jis buvo, nebežinos jo.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Mirtis visų nekenčiama, ir nėra jokios jėgos, kuri priverstų žmogaus sielą pamilti ją.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Jei apleisdamas gyvenimą, nieko nenuskriausi ir nepriversi kentėti, ir gyvenimas tave vargina - apleisk jį.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“Kodėl? Kaip dažnai moterys save klausia — kodėl, bet nei viena dar nesugebėjo į tai atsakyti.”
― Skirgaila
― Skirgaila
“SKIRGAILA: Tu sakai, kad tavo dievas vienintelis tikras dievas. Meluoji, pope. Mano tėvas ir seneliai gerbė Perkūną ir kitus dievus, mano motina garbino savo gudišką dievą, kurį gerbia ir senas ponas Jonas. Mano kaimynas chanas turi dar savo dievą, kuriam jis meldžiasi. Kaipgi tu sakai, kad tavo dievas vienintelis tikras dievas?
JONAS SKARBEKAS: Kunigaikšti! [...] Perkūno ir kitų dievų visai nėra. Tai pikta dvasia tavo sielą gundo.
SKIRGAILA: Kaip nėra? Argi tu niekuomet nesi girdėjęs rūstaus Perkūno balso? O kas girdėjo nors vieną garsą iš tavo nebylių dievų?”
― Skirgaila
JONAS SKARBEKAS: Kunigaikšti! [...] Perkūno ir kitų dievų visai nėra. Tai pikta dvasia tavo sielą gundo.
SKIRGAILA: Kaip nėra? Argi tu niekuomet nesi girdėjęs rūstaus Perkūno balso? O kas girdėjo nors vieną garsą iš tavo nebylių dievų?”
― Skirgaila
