“Taip, aš ją pamiršiu. Tai, kas sudėta, pamažu nejučiomis iširs, ir aš ją pamiršiu, tačiau ji man už tai atleis, kaip ir aš jai atleidau už tai, kad paskutines savo būties akimirkas pamiršo mane, Pulkininką ir visus, išskyrus save ir savo mamą. Žinau, kad man ji atleidžia, kaip ir jai atleidžia jos mama.”