Tegul Nida būna išrinktiesiems

Jeigu čia atvažiuos trigubai mažiau žmonių su savo grabais, niekam blogiau nebus

Girdėjote apie tą pasiūlymą, kad įvažiavimą į Kuršių Neriją turi būti pabrangintas iki 50 eurų? Girdėjote. Net lengvo pobūdžio radijo laidose apie tai vedėjai kalba su klausytojais.

Pinigus surinktų tas Alksnynės kontrolės postas, kuris dabar renka žiemą po penkis eurus, o vasarą – po dešimt.

Aš turiu tik vieną abejonę dėl šio pasiūlymo. Penkiasdešimties eurų už automobilį gali nepakakti, kad pasiektume pakankamai apčiuopiamų rezultatų mūsų gražiausiuose kurortuose.

Kokių rezultatų siekiame? Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka, kurios anksčiau buvo apsaugotos didelio mokesčio už keltą ir dar priedo už įvažiavimą, krito nelygioje kovoje su augančiomis pajamomis. Dar prieš dešimt, penkiolika metų keturiasdešimt ar penkiasdešimt litų buvo baisūs pinigai. Galima buvo Klaipėdoje prisilupti alaus visai kompanijai ir jokios Nidos nereikėjo, tai jos ir nelietė.

Papildomai biudžetinį segmentą sėkmingai atbaidydavo nakvynės kainos – du, trys šimtai litų per naktį buvo siaubas, priimtinas tik mažytei daliai gyventojų. Viskas ir visiems buvo gerai. Visiems, išskyrus saujelę liūdnų Kuršių Nerijos verslininkų, kurie norėjo, kad kuo daugiau atvažiuotų tos publikos, kuri į Raudonės pilį ir Žagarės vyšnių festivalį važiuoja su savais sumuštiniais, kad tik neduok Dieve šašlyko nenusipirktum.

Tačiau lietuviai praturtėjo, ir dabar keliolika eurų už keltą ir dešimt eurų Alksnynės poste nieko nebaugina. Sėda į savo Passatus ir pirmyn, juo labiau kad šiauriniame Nidos gale darbščiosios rankelės sugebėjo konvertuoti sandėlius, garažus ir kitokias žmogui netinkamas baidykles (kur ten žmogui, ten ir save gerbianti ožka negyventų) į vasarotojų apartamentus. Tai kas, kad tie siaubai atrodo, kaip socialinis būstas Dagestane. Užtat ten pigu. Ta publika gyventų nors ir šiukšlių konteineryje, jei ten būtų televizorius ir jeigu būtų keliais eurais pigiau, nei kitur.

Tie, kas nematė tų sąlygų, neįsivaizduoja, kaip žemai kai kas gali pulti dėl pigumo. Vilniaus dailės akademija, dešimtmečiais ruošianti alkanus ir piktus menininkus, kurie kelerius metus mokosi piešti gipsines galvas ir paskui skųstis valstybe, kuri jų nevertina, buvusioje daržovių bazėje beržynėlyje prie Nidos kempingo turėjo savo darbuotojams kūrybinę atostogų stovyklą, kur suaugę žmonės (akademijos darbuotojai ir jų artimieji) miegojo kaip Palestinos pabėgėliai, erdvėje, perskirtoje pakabintomis kaldromis. Kai lydavo, ant jų bėgo nuo stogo. Žmonės burbėjo, bet kentėjo: užtat už dyką.

Ir šitie VDA pacientai, per kančias siekiantys šventumo, buvo dar ne blogiausias variantas.

Žymiai blogesni lankytojai atvyko apsiavę kanopas plastikinėm šlepetėmis, demonstruodami pašiurpusiai Nidai baisiausias Palangos madas, su greta vaikštančiomis savo kiaunėmis, kurioms net ir paplūdimio nereikia (jos rudmėsės spalvą jau įgavo Kauno ir Londono rytinių priemiesčių soliarkėse), su Vilijampolės spalvos juodais plaukais ir nervingos žiurkės veido išraika. Prie jų vaikštinėjo – arba važinėjo pigiais, nuodingos rožinės spalvos dviratukais – mažametės atžalos, kurių odos spalva liudijo gyvenimą prie televizoriaus ir mitybą nuo gimimo šildytu bulvių plokštainiu.

Nėra nieko blogo ar amoralaus pasirūpinti, kad šios publikos Kuršių Nerijoje nebebūtų. Aš žinau, jums kažkas pasakė (ir jūs tai kartojate), kad „Kuršių Nerija yra visiems, o ne tik turčiams“. Pirmiausia, kas tik nori, vis dar gali atvažiuoti reisiniu autobusu. Kuršių Nerija neuždaryta.

Antra – kas čia blogo, išrūšiuoti žmones pagal pajamas? Negali būti viskas visiems. Automobilis už šimtą tūkstančių eurų, siūlomas autosalone, yra ne kiekvienam. Kepsnys už šimtą eurų restorane – irgi ne visiems. Ko ten neinate aiškinti, kad kuklesnių pajamų žmones diskriminuoja?

Skaityti toliau portale DELFI