ANITA AMIRREZVANI ir jos literatūrinis debiutas GĖLIŲ KRAUJAS įvyko 2007 metais. Tuo metu, kai nieko nesupratau apie moteris ir jų prislopintas teises, apie socialinę atskirtį ir klasifikaciją, apie kilimus ir jų reikšmes, apie sunkumus ten ir tada, už Europos ir prieš XXI a.
Autorės pasakojama istorija apima laikotarpį 17 a., kai Persijoje, mano manymu, buvo svarbūs trys dalykai – turtas/skurdas, moteris/vyras ir kilimai. Pastaroji tema tokiam skaitytojui, kaip aš, pakankamai detaliai nupasakojo tai, kaip vyksta „kilimo virtimas kilimu“. Detaliai ir aiškiai yra nusakomi kilimo kūrimo ypatumai. Kaip svarbu išgauti, kokio kilimo nori užsakovas, kokios detalės ir koks turi būti piešinys, spalvų žaismas ir jų išgavimo būdai. Kilimui pagaminti neužtenka piešinio, siūlų, bet reikia nemažai rankų darbo bei ištvermės! Kai kilimas nepasidaro per kelias dienas ar savaites, kalba eina apie mėnesius – ilgus laiko mąstus.
Kiekvienas istorijos personažas savaip stiprus, savaip įdomus ir savaip mūsų, skaitytojų, mylimas arba nekenčiamas. Visi jie „talentingi aktoriai“, kurie puikiai atlieka jiems patikėtus vaidmenis to laikmečio kakofonijoje. Kai tik vyras gali užsiimti verslu, kai tik vyras gali meistrauti kilimus, kai tik vyras perduoda patirtį kitam vyrui, kai vyras turi teisę išnaudoti, kai vyras turi teisę nemylėti, bet turėti, kai vyras yra viršesnis už moterį. Tas vaidmenų pasiskirstymas kursto neapykantą veikėjams už jų bestuburiškumą ir už jų baimę pasipriešinti. Bet, tie laikai galimai buvo ne vieta ir ne laikas eksperimentuoti savo „balso“ stiprumą, tačiau juk kažkas tai darė, kitaip mes nebūtų čia, kur ir kaip esame dabar.
Atkreiptinas dėmesys į trapumą, kai šeimoje netenkama suaugusio vyro, kuris atsakingas už šeimos ir namų gerovę. Kai viskas griūva, kas toliau? Moteris ir vaikai lieka ten, kažkur. Jie nebūtinai gali sulaukti pagalbo iš giminių, jie nebūtinai gali sulaukti sėkmės, jie palikti be to itin svarbaus saugumo jausmo, kurio mes visi taip trokštame ir dėl kurio mes taip stengiamės. Visa tvarka kas „po to“, kokios nusistovėjusios tradicijos ir papročiai, kokie reikalavimai, kokia ta ateitis.
Pačios autorės vaizdingas, detalus rašymo stilius ir lietuviškas vertimas – nuostabus kūrinio įprasminimas. Labai patiko tai, ką skaičiau ir perskaičiau. Mėgavausi kiekviena akimirka - sekama pasaka suaugusiems. Galbūt, artėjant į pabaigą, pajutau, kad tam tikros vietos buvo perteklinės arba kiek ištemptos (ligos scena), o pačioje pabaigoje tiek visko įvyko, jog nespėjau pasidžiaugti kartu su veikėjais. Ką jau kalbėti apie galimybę sužinoti, tai kas gi ir kaip toliau.
Visada noriai perskaitau epilogus, autoriaus padėkas ir komentarus kūrinio pabaigoje. Autorės žodžiai – labai taiklūs ir reikalingi, norint nuodugniau susipažinti su jos literatūriniu debiutu, istoriniu kontekstu ir jos sumąstymais/pamąstymais. Verta perskaityti.
Rekomenduoju įvairių kultūrų atradėjams ir mylėtojams. Meistriškai ir vaizdingai nupieštas autorės Anitos Amirrezvani literatūrinis kūrinys, kuris, tikiuosi, nepaliko ir nepaliks abejingų! Fantastika, tikrai.