Scripts People Live: Transactional Analysis of Life Scripts

by Claude M. Steiner

When Claude Steiner and the late Eric Berne developed the theory of Transactional Analysis, their basic belief that people were “born princes and princess, until their parents turned them into frogs” countered the fundamental principle of psychiatry which asserts that emotional and mental distress comes from within. This theory was further developed in Steiner’s book Games Alcoholics Play. Dr. Berne, in What Do You Say After You Say Hello?, acknowledged Steiner’s important role in the analysis of “life scripts” which we choose at an early age and which rule every detail of our lives until our death.

In Scripts People Live, Steiner expands upon this belief to show that people are innately healthy but develop a pattern early in life based upon negative or positive influences of those around them. Thus children decide, however unconsciously, whether they will be happy or depressed, winners or failures, strong or dependent, and having decided, they spend the rest of their lives making the decision come true. For those who choose a negative script, the consequences can be disastrous unless they make a conscious decision to change.

Steiner’s classic in psychological theory, with a new foreword by the author, offers a hopeful and practical analysis so that we all may rewrite our life scripts and lead more meaningful and fulfilling lives.

Genres: Psychology, Nonfiction, Self Help, Counselling, Relationships, Philosophy, Social

352 pages, Paperback

First published January 1, 1974

Reviews

[Dar vieną puslapį]

Žymiojo Eric Berne, parašusio tarptautinį bestselerį "Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės", kolega Claude M. Steiner ilgai kaupęs patirtį ir gilinęs praktiką išleido knygą "Scenarijai, kuriais gyvena žmonės". Taip jis pratęsė savo kolegos ir gero draugo darbus transakcinės psichologijos srityje. Skamba gana sudėtingai, tačiau esmė labai paprasta. Įsivaizduokite, kad esate aktorius ir vaidinate sau labai nepatinkančiame filme. Tai tęsiasi ir tęsiasi. Esate pavargęs, nelaimingas, nusivylęs. Geroji naujiena ta, kad jūs esate ne tik aktoriu, bet ir scenaristas bei režisierius. Turite visas galimybes perrašyti filmą ir susikurti tokį vaidmenį, kurį atlikdamas ne dirbsite, o gyvensite ir džiaugsitės.

Claude M. Steiner išskiria tris ego formas, kuriomis vadovaujantis veikia žmogus: tėvo, suaugusiojo ir vaiko. Vienu metu "įsijungia" ir matomu elgesiu pasireiškia tik vienas rėžimas. Turiu pripažinti, kad autorius gana sunkiai aiškina visą transakcinės psichologijos teoriją, tačiau vėliau viskas stoja į vietas. Schemos darosi suprantamos ir ypač tam padeda pateikti pavyzdžiai.

Anot autoriaus nuo pat mažų dienų esame programuojami vaidmenims. Tai daro tėvai aiškiai išreikšdami pageidavimus dėl vaikų elgesio arba pasąmoningai koduodami. Tai nulemia mūsų tolesnę ateitį. Pagal kokį scenarijų gyvenate Jūs? Gal esate motina maitintoja? Gal plastikinė moteris? Geležinė ledi? Gal esate vyras ir vadovaujatės plevėsos scenarijumi? O gal intelektualo? Scenarijų yra ir daugiau. Jie išsamiai aprašyti kartu su išėjimu iš nepageidaujamo scenarijaus. Turiu pripažinti, su gera humoro doze ir precizišku tikslumu.

Autorius paliečia ir kitas "savaime suprantamas" ir puikiai vertinamas savybes bei reiškinius. Tokius kaip individualumas, konkurencingumas. Išties įdomus ir dėmesio verti pasvarstymai. Požiūris kitu kampu. Informacijos daug, teorija įdomi ir skaitosi gana lengvai. Tai nėra populiarioji psichologiją, kurią gliaudysite kaip saulėgrąžas, tačiau su šiek tiek pastangų sužinosite apie save ir kitus naujų dalykų. Knygą rekomenduoju psichologijos fanams, tiems, kurie nori geriau pažinti ir suprasti save bei kitus, o galbūt parašyti naują savo gyvenimo scenarijų.

[Edita Kazakevičienė]

Ar kada susimąstėte, kokį scenarijų vaidinate gyvenimo scenoje ir kodėl? Arba kodėl vienus žmones kamuoja priklausomybės, depresija, nerimas, o kiti išlieka laimingi ir sveiki, nors gyvenimas ir nepašykšti sunkių išbandymų?

„Scenarijus yra gyvenimo planas, kurio rėmuose telpa žmogui svarbūs įvykiai. Šį planą nulemia ne dievai – jo šaknys slypi ankstyvojoje vaikystėje ir neapgalvotuose vaiko sprendimuose.”

Labai vertinga, išsami ir rimta knyga, besidomintiems žmonių santykiais, jų gyvenimų pasirinkimais bei priežastimis.
Čia pateikta informacija su pavyzdžiais, kaip mes vaikystėje, pasąmoningai pasirenkame savo gyvenimo scenarijų.

Deja, vaikas ne visada nusprendžia teisingai ir jo pasirinkimą didžiąja dalimi nulemia tėvai. Atskleidžiama, kaip, atrodo nekaltas tėvų elgesys ir žodžiai, pavyzdžiui, „jis toks drovus”, „nerūpestingas” , „gimė nelaimingą dieną” ir pan., užprogramuoja vaiko ateitį.

Egzistuoja trys pagrindiniai gyvenimo scenarijai:
1. Depresija, arba Scenarijus be meilės;
2. Beprotybė, arba Scenarijus be proto;
3. Priklausomybės, arba Scenarijus be džiaugsmo.

Autorius taip pat pasisako prieš lyčių stereotipus, pabrėžia gyvybiškai būtiną prisilietimų svarbą bei ryšį su kūnu, jausmų ir emocijų pripažinimą, aptaria individualizmo ir konkurencijos trūkumus.

Ši knyga paskatino mane susimąstyti, kokį scenarijų ir kokius vaidmenis savo gyvenimuose renkuosi aš ir mano artimi žmonės. Aplinka daro didelę įtaką mūsų gyvenimui, tačiau nenulemia likimo iš vidaus. Kažkada pasirinktas scenarijus, nors ir vedantis į susinaikinimą, nėra nuosprendis visam gyvenimui ir jį galima perašyti. Be abejo, tam reikalingos pastangos ir aktyvūs veiksmai.

Psichoanalitikas Claude M. Steiner skatina pažvelgti giliau į save, ir į tai, kaip mes auginame savo vaikus. Išlaisvina, gražina mūsų valią ir galią valdyti savo gyvenimą bei kurti naujus planus. Savo viduje turime visko, kad galėtume būti laimingi ir sveiki.

https://profesionalimama.wordpress.co...

[Indre Savulione]

Nors knyga parašyta dar septyniasdešimtaisiais, Claude M. Steiner idėjos aktualios kaip niekad. Iš tikro liūdina, kad vis dar žengiame pirmuosiu žingsnius ilgame išsilaisvinimo iš seksizmo ir banalių scenarijų kelyje.

Puiki, rimta, gili knyga.

"Vyrai ir moterys gali gyventi savo gyvenimus kiekvienas sau arba kartu, išlikdami savarankiški, bendradarbiaujantys, lygiaverčiai individai".

[Agnė Balionė]

Aptariama daug, bet informacija lengvai įsisavinama, nes aktuali bei įdomiai pateikiama. Nors knyga pirmąkart publikuota 7-ajame dešimtmetyje, informacija nėra pasenusi ir puikiai taikytina dabar. Autorius pasitelkia tyrimus vizualizuojančių pavyzdžių, meninės raiškos priemonės neleidžia apsunkti informacijos apsuptyje. Norint galima nesunkiai pasisemti naudingų minčių sau.

[Andrius Baležentis]

Elgesio modelių koncepcija išties įdomi, tačiau yra keletas problemų: tekstas parašytas painiai, o vertimas klampus, su griozdiškom sakinių konstrukcijom. Be to, dalis tezių psichoterapijos kontekste yra pasenusios, taip pat ne visai aišku, ar taikyta į akademinę literatūrą ar populiariąją psichologiją.

[Monika]

Puikiai apibūdina knygą šita citata - „Ši knyga orientuota į vidutinį amerikietį [...] "

[Erika Krasinskė]

Labai labai gera knyga apie santykius. Tarpusavio santykius porose, su vaikais.. daugybė taiklių pastebėjimų, kodėl kartais veiksmas vyksta vienaip, o ne kitaip.
Kodėl užsisuka ratai kvadratai ir jie yra kažkur jau matyti. O ne be reikalo 🙈 Nes gyvename pagal scenarijus. O kokius? Viskas sudėliota čia - juodu ant balto 🤓

Jausmas, lyg sėdėtum gero psichoterapeuto kabinete ✌
Jei pas jus kažkas kažkur kliba, imkit į rankas šią knygą, gal rasit atsakymų 🤗

[Brigita Ercė]

Perskaityta. Man labai patinka populiariosios psichologijos knygos. Tačiau ši viena rimtesnių, sunkesnių ir įdomesnių skaitytų iš šios skilties. Šios niekaip nesigauna perskaityti ir “praryti” vos per pora dienų, nes visą informaciją norisi pergalvoti ir suprasti kaip veikia realiam pasaulyje. Knygoje rašoma apie žmonių vaidmenis (aukos, gelbėtojo, persekiotojo), ar ego busenas (vaiko, suaugusiojo, tėvo) nulemtas nuo vaikystės. Aprašomi pagrindiniai banalieji moterų ir vyrų gyvenimo scenarijai, tai yra ypročiai ar užprogramuotas elgesys atsineštas iš vaikystės patyrimo. Nurodoma dėl kokio auklėjimo šis scenarijus prilimpa žmogui ir kaip jo atsikratyti. Įdomioji knygos dalis -tarpusavio santykiai ir bendravimas poroje.

[Raminta Rusinaitė]

Kuomet būdama paaugle namuose iškeldavau sceną, kartais išgirsdavau tėtį sakant: „Sudegusio teatro artistė“. Ir netgi pasąmoningai kartais suprantame, jog savo kelyje atliekame tam tikrus vaidmenis.
Knygoje „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ įvardijami du dažniausi scenarijai, kuriais gyvena žmonės, tai banalusis ir tragiškasis. Kūrinyje plėtojama banaliųjų scenarijų tematika. Nors visa knyga daugiausiai aptariama iš vyro perspektyvos, tačiau visa teorija gali būti taikoma ir moteriai.
Nepaisant to, kalbama apie daugybę scenarijų, kurie atsiranda dėl lyčių stereotipų, auklėjimo tiesų, žalingų įpročių ir kita. Išmokę tam tikras „tiesas“, mes jomis vadovaujamės, atliekame sprendimus ir veiksmus tam, kad iš aplinkinių gautume pageidaujamą atsaką. Patiko knygoje pateikiami, kai kurie pavyzdžiai kaip sergančiojo žmogaus ar alkoholiko vaidmenys. Kartais žmonės net nenori pasveikti, jie nori žaisti.
Kaip ir galima tikėtis, vaidmenų žaidimai mums susiformuoja dar vaikystėje. Taigi suaugę žmonės į įvairias situacijas reaguoja arba iš suaugusiojo ego arba iš vaiko ego. Kuomet žmogus pasirenka vaikiškąją pavarą, jis pradeda žaistis senus „žaidimėlius“ žinomų scenarijų pagrindu.
Claude'as M. Steineris (1935-2017) – klinikinis psichologas, transakcinės analizės specialistas ir knygų autorius. Jis pirmasis pradėjo tuo metu dar nemėgintą psichoterapijos praktiką remiantis socialine teorija. Ji buvo pripažinta tarptautiniu mąstu.

[E-TEISININKAS]

Sunku patikėti, kad veikalas parašytas 1974 m.! Knyga nėra lengva ir perskaitoma per vakarą. Reikia stabtelėti ir permąstyti. Tačiau tam yra duoti visi įrankiai - schemos, kad geriau suvokti dėstomą teoriją, praktinio gyvenimo pavyzdžiai, konkretūs dialogai. Skaitytojas nėra paliktas vienas su begale klausimų, kaip yra būdinga kitoms tokio tipo knygoms. Rasite ir atsakymų.

Atsakymų apie aukos-gelbėtojo-persekiotojo trikampį. Apie vaiko-suaugusiojojo-tėvo ego ir vaidmenis. Apie gyvenimą be meilės (depresija), gyvenimą be proto (beprotystė), gyvenimą be džiaugsmo (priklausomybės).

Ir kaip iš tų scenarijų išeiti. Rekomenduojame.

[Vaiva Kairaitytė]

Kadangi daugelio influencerių:) knyga labai gerai įvertinta , jaučiuosi taip it norma būtų sakyti, kad knyga superinė.
Vis dėlto man labai keistas vertimas į lietuvių kalbą, kai kurios idėjos net, sakyčiau, vulgariai pateiktos; “kiauliškasis tėvo ego”, “motina maitintoja”;

Kažkur per vidurį tarp grožinio kūrinio ir psichologinio, tai taip ir nesupratau, kiek jis čia legit.

[Toma]

Padėjo daugiau sužinoti apie save ir kitus žmones, geriau save pažinti.