Su draugu jau prieš metus nutarėme labiau rūpintis mūsų planeta, apgalvotai pirkti daiktus bei maistą, atsisakyti vartotojiškumo, vengti plastiko, pirkti ekologiškus bei tvariai pagamintus dalykus, ir stengtis sumažinti savo CO2 pėdsaką, tad straipsniai ir knygos, parašyti 'low waste' ar 'zero waste' tema mus domino jau senokai.
Prisipažinsiu, jog kažkada knygyne pamačiusi šią knygą, pagalvojau, jog bus dar viena 'coffee table book' - na, kitaip sakant 'daug paveiksliukų, mažai informacijos', tačiau Kalėdų proga gavusi knygyno dovanų čekį ir ieškant, ką čia tokio nusipirkti, mano akį ir vėl patraukė ši knyga. Paveiksliukų šioje knygoje vos vienas kitas, o ir tie - juodai balti minimalistiniai grafikai. Visa kita yra tekstas. Daug teksto.
Turėčiau paminėti, kad knyga yra ekstremalus 'zero waste' pavyzdys. Autorė Bea Johnson gal ir nepasiekė utopijos, tačiau kartu su visa šeima yra labai arti jos. Jų priimti sprendimai nebūtinai turėtų būti perimti šimtu procentų kitų žmonių ir turbūt dėl kai kurių gana ekstremalių variantų šią knygą nesamone laiko dalis vertintojų. Nereikia tikėtis, kad visiems pavyks gyventi tokį gyvenimą. Ne visi mes turime tam sąlygas, laiko ir pinigų. Pati autorė knygoje pasakoja, kiek sutaupo laiko ir pinigų atsisakiusi savo buvusio gyvenimo stiliaus, tačiau su šiuo juos pareiškimu esu linkusi nesutikti. Skirtingose šalyse sąlygos skirtingos. Man tikrai daug daugiau užima laiko dviračiu numinti iki artimiausios 'zero waste' parduotuvės nei nueiti šimtą metrų iki vietinės parduotuvės, o dauguma produktų, kurie nėra supakuoti į plastiką, kainuoja tikrai daugiau (bent jau Kopenhagoje, kurioje gyvenu), nes paklausa nėra dar tokia didelė, o ir produktai visi dažniausiai ekologiški. Taip pat, ne visi turi galimybę patys gamintis siūlomas tvarias alternatyvas, o jau pagamintos 'zero waste' parduotuvėse kainuoja keturgubai brangiau. Toks, tad, mano 'public service announcement' ir pirmasis 'prisiknisimas'.
Jeigu reiktų įvertinti šią knygą vienu žodžiu, turbūt žodis 'patiko' mano vertinimą apibūdintų geriausiai. Nesu dėl jos pamišusi, tačiau nelaikau jos ir tiesiog vidutiniška. Norėčiau pagirti leidyklą Dvi Tylos už knygos kokybę - ji atspausdinta ant perdirbto popieriaus, sumaketuota stilingai ir minimalistiškai. Patiko ir redaktorės ar vertėjos pridėtos pastabos ir informacija lietuviams, nes knyga rašyta amerikiečių skaitytojams.
Knygoje galima rasti ne tik autorės asmeninių istorijų (dažnai perteiktų su humoru) iš jos kelionės link gyvenimo be atliekų, bet ir daugybę naudingos informacijos, sąrašų (mano draugai žino, kaip aš mėgstu sąrašus <3) bei - ir čia yra mano mėgstamiausia dalis - receptų, kaip pasigaminti tam tikras tvarias alternatyvas namie. Šioje vietoje aš kalbu ne vien apie maistą, bet apie viską nuo antakių dažų iki popieriaus. Nors ši dalis, kaip paminėjau, mano mėgstamiausia, čia turėčiau kai ką pabrėžti. Skyrius apie sveikatą, makiažo priemones ir panašius dalykus man nepatiko labiausiai, jame trūko daugiau mokslinės informacijos. Pavyzdžiui, žmonėms, besiskundžiantiems rėmeniu, buvo patarta išgerti vandens su valgomosios sodos šaukštu. Visiška nesąmonė. Taip pat, buvo siūlomas dantų miltelių receptas, kuriame irgi pasitelkiama soda, t.y. dantys valomi be fluoro. Žmonėms, kurių dantys genda, fluoras yra svarbu. Dantų pastų be fluoro mada atsirado ir prigijo Amerikoje, nes jų geriamajame vandenyje jo yra per akis, kitaip nei daugelyje šalių Europoje, todėl lietuvaičiai ir lietuvaitės, nebijokite dantų pastos su fluoru.
Jei nežiūrėti į tą vieną skyrių, knyga man suteikė daug įdomios ir naudingos informacijos bei įkvėpė dėl planetos pasistengti dar labiau. Dar jos nebaigusi skaityti pradėjau naudotis kai kuriais knygoje esančiais patarimais ir receptais. Skyrius apie vaikus ir mokyklą man (dar) neaktualus, tačiau smagu matyti, jog nepamiršta ir ši dalis. Nors knygą autorė pataria perskaičius padovanoti bibliotekai ar perleisti draugams, manau, kad ją dar kol kas pasiliksiu savo namų bibliotekoje vien dėl receptų, lengvai suprantamų ir skaitomų sąrašų bei naudingų patarimų.
Knygą rekomenduoju visiems, kas rūpinasi mūsų planetos ateitimi, savo CO2 pėdsako mažinimu, tvaresniu gyvenimo būdu, bei visiems, kuriems tiesiog smagu būtų pasmalsauti, kaip gi po paraliais ta autorė gyvena, jog per metus sugeba surinkti tik vieną stiklainaitį šiukšlių...