Šis trileris tikras perliukas, o gal vertėtų sakyti mažai kieno atrastas deimantas, nes arba aš pavėlavau į traukinį, kuriame visi kalbėjo apie šią knygą, arba tiesiog neteko pastebėti, kad kas nors dalintųsi jos apžvalgomis. Tad savąja tikiuosi, jog pralaušiu ledus. O iš tiesų net nenustebčiau, jeigu kas nors man pasakytų, kad metė šį trilerį neperskaitę net šimto puslapių. Viskas yra todėl, jog pati pradžia ganėtinai neaiški, užmenanti mįslę po mįslės. Veiksmas vyksta dviem linijomis, kurios atrodo neturi jokio sąryšio, bet pamažu viskas ima aiškėti ir susisieti. O ir dabar jau galiu pasakyti, kad tikrai nebūčiau nei keitusi, nei trumpinusi pačios pradžios, jeigu turėčiau tokią progą.
Veiksmas sukasi apie Skotland Jardo detektyvę Keitę Linvil, kuri taip nepasitiki savimi, nuolat abejoja ir kaltina dėl klaidų, kas neleidžia jai būti gera tyrėja. Tačiau ne jos darbiniai sugebėjimai šioje istorijoje yra patys svarbiausi. Priešingai, jai neleidžiama tirti bylos, mat nužudytasis yra jos tėvas, kuris taip pat buvo policininkas. Vis dėlto, aišku, jog ji tikrai nepaklus šiam paliepimui laikytis atokiai. Antroji siužeto linija pasakoja apie prieš kelis metus vaiką įsivaikinusią šeimą, kuria ima domėtis tikroji berniuko mama ir jos naujasis draugas. Ši pasakojimo dalis vietomis gal net labiau prikaustydavo negu pagrindinė ir tai tik dar vienas šios knygos pliusas.
Šiame trileryje neabejotinai svarbiausios yra moterys, nes būtent jos atskleidžia paslaptis, gelbsti gyvybes, kai aukštesnes pareigas užimantys vyrai tuo tarpu laimingai sau išgerinėja ar rūko kamputyje. Keitė man buvo artimiausia, nes geriausiai supratau jos mąstymą, aplankančias dvejones. Kartais tas savęs nuvertinimas erzindavo, bet iš kitos pusės panašiai elgiuosi ir aš pati, tad autorė kuo puikiausiai atskleidė šį žmogaus tipą. Kita itin ryški asmenybė yra Stela, kuri pasiryžusi dėl savo šeimos padaryti viską, net mirti pati, kad tik išgelbėtų vyrą ir vaiką. Toks atsidavimas tikrai vertas pasididžiavimo. Džeinė - dar viena policijos tyrėja taip pat labai intriguojantis, puikus stiprios ir atkaklios moters pavyzdys.
Kalbant apie knygos atmosferą, ji nėra tokia tamsi, kaip kai kurios kitos, o ir ilgų kraupių žmogžudystės aprašymų čia nerasite. Kuo toliau, tuo labiau pajaučiama, kaip kylanti įtampa neleidžia atsitraukti nuo šio pasakojimo, norisi skaityti vis toliau, kad pagaliau paaiškėtų, kas gi yra žudikas. O žudiko tapatybės neatskleisite iki pačios pabaigos, kur autorė jau bene akivaizdžiai praneš, kas gi yra kaltas. Labai seniai teko skaityti trilerį, kur jau ganėtinai anksti nenuspėčiau, kas yra tikrasis kaltininkas, o čia buvau visiškai nustebinta. Be to, labai patiko pats paaiškinimas, kodėl buvo nužudyti tie žmonės.
Apgautoji - puikiai sukaltas trileris, kuriame nereikia jokių fejerverkų ir pompastikos, kad jis būtų įtraukiantis ir gniaužiantis kvapą. O autorės įdėtas darbas apgalvojant visas smulkmenas tikrai atsiperka su kaupu.