Ufff, klišė ant klišės kavdratu, bet, baby, tai 2008- ieji! Kai rūkoma kambariuose ir visa grožio industrija minta jūsų savivertės spragomis. Jei knyga būtų “šviežia”, tai, žinoma, piktinčiausi, tačiau senaties terminai ne be reikalo išrasti… tai va, tuo pagridu ne tik kad nesukau sau smegenų, bet ir būsiu naują hobį atradusi! Tadadadam - pabuvusių romaniūkščių skaitymas. Nors šitas turėjo būti šmaikštus ir pagal užmanymą… bet kai skaitai po 15 metų, net sunku nusakyti tą jausmą, ant kiek kietesnis esi už herojus! O pastarieji ne šiaip kokie - dirba stilingo žurnalo leidyboje! Aha, prašau! O aš va žvengių iš jų, kad nedrįsta valgyti sushi ir nelabai žino kas yra avokadas 😅. Arba kai įmeta rankinuką į ežerą ir čia baisiai romantiška (o man tai tik aplinkosauga galvoje!)… žodž, mintį pagavote. Jei kada norėsite pasijausti protingiausia kambaryje - rekomenduoju.
O tokiems jau visai nekvailiems, pridera ir pakritikuoti. Tad: iš visų linijų silpniausia man pasirodė namų šeimininkės, su situacijomis kai tavo kelių metų vaiką kelintą syk pašalina iš dienos centro… kitos gi lyg ir matytos, lyg ir girdėtos (karjeros moteris vs geros širdies naivuolė), bet rimčiau atidirbtos.
Ar knyga kažkuo ypatinga? Vargu, manau, kad rasite dar bent 100 tokių… tačiau jaučiuosi papramogavusi. Tai toks 3.25*, bet su meile ir, kaip minėjau, senaties terminu 🙂.