Knyga į mano rankas pateko atsitiktinai. Tiesiog vaikščiojau bibliotekoje tarp lentynų, užsisvajojusi glosčiau knygas, varčiau ir būtent "Nematomuosius" užgriebiau. Ne viršelis ir ne autorės pavardė mano akį patraukė. Susidomėjau būtent istorijos veikėjais, kuriuos būtent knygos pavadinimas ir apibūdina. "Nematomieji" - knyga apie čigonus. Apie žmones, kurių visuomenė sąmoningai vengia, galbūt net bijo. Nesu skaičiusi daug knygų apie juos, iš tikro net vienos dabar neįvardinčiau, tad natūralu, kad iš bibliotekos išėjau nešina šiuo romanu.
Knyga prasideda privataus detektyvo Rėjaus prabudimu ligoninėje. Jis nepamena kas jam nutiko, tačiau dešinė jo pusė paralyžiuota, o daktarai sako, jog ir nuodytas buvo. Nuo tada istorija eina atbuline eiga iki šio įvykio. Pas Rėjų atvyksta Leonas, prašydamas surasti prieš 7 metus dingusią jo dukrą Rozą. Tiek Leonas tiek Roza - romai. O Rėjų Leonas pasirinko dėl to, kad ir pat Rėjus to "juodo kraujo" turi. Roza susituokė su kitos šeimos romu, pagimdė jam neįgalų sūnelį ir, kaip kalbos sklinda, pabėgo su gorjio (taip jie vadina ne romų kilmės žmones). Nors daugelis įsitikinę, kad Roza jau seniai negyva, tėvas tiki jog Rėjus gali surasti jo dukrą gyvą ir sveiką. Rėjus imasi užduoties. Jis pradeda tirti visą Rozos gyvenimą: susipažįsta su jos buvusio vyru Ivo, keista "šeimos liga" sergančiu mažyliu Kristu, paaugliu Džei Džei ir dar keletu čigonų šeimos narių. Visi jie gyvena vagonėliuose, neturi daugybės įprastų patogumų ir nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą.
Kita istorijos pusė pasakojama iš Džei Džei lūpų. Tai paprastas paauglys kamuojamas kiek kitokių paaugliškų rūpesčių. Gyvendamas vagonėlyje, jis negali čia atsivesti draugų, jam gėda prisipažinti iš kur jis kilęs ir kaip augęs. Dalis romų jį smerkia už tai, jog jis mokosi, o neina uždarbiauti kartu su kitais romais. Džei Džei labai myli Kristą ir savo mamą, prisimena ir Rozą, ir tais prisiminimais dalijasi su detektyvu Rėjumi.
Šitas pasakojimo padalijimas dviems lūpoms man labai patiko. Autorė puikiai atskyrė Rėjaus toną nuo paaugliškos Džei Džei kalbos. Skyreliai buvo trumpi, tad per puslapius tiesiog skridau ir gana greitai įveikiau romaną. Tai kartu ir detektyvas, šiek tiek meilės istorijos, šiek tiek trilerio. Kalbant apie detektyvinę liniją - ji šiek tiek lėtoka, tačiau verčiant puslapius pajauti pagreitį, o pabaiga be galo nustebino. Bent jau mane. "Nematomuosius" skaičiau besimėgaudama įvairiomis detalėmis apie romus, jų tradicijas, papročius bei gyvenimo būdą. Mano galva, tai pridedantis autentiškumo, didžiulis pliusas šiai knygai. Rekomenduočiau romaną keistokas knygas mėgstantiems skaitytojams, ne "šaudau gaudau" tipo detektyvų mėgėjai taip pat čia rastų malonumo.