Nutshell

by Ian McEwan

Nutshell is a classic story of murder and deceit, told by a narrator with a perspective and voice unlike any in recent literature. A bravura performance, it is the finest recent work from a true master.

To be bound in a nutshell, see the world in two inches of ivory, in a grain of sand. Why not, when all of literature, all of art, of human endeavour, is just a speck in the universe of possible things.

Genres: Fiction, Book Club, Contemporary, Mystery, Literary Fiction, Audiobook, Thriller

208 pages, Hardcover

First published September 1, 2016

About the author

Ian McEwan studied at the University of Sussex, where he received a BA degree in English Literature in 1970 and later received his MA degree in English Literature at the University of East Anglia.

McEwan's works have earned him worldwide critical acclaim. He won the Somerset Maugham Award in 1976 for his first collection of short stories First Love, Last Rites; the Whitbread Novel Award (1987) and the Prix Fémina Etranger (1993) for The Child in Time; and Germany's Shakespeare Prize in 1999. He has been shortlisted for the Man Booker Prize for Fiction numerous times, winning the award for Amsterdam in 1998. His novel Atonement received the WH Smith Literary Award (2002), National Book Critics' Circle Fiction Award (2003), Los Angeles Times Prize for Fiction (2003), and the Santiago Prize for the European Novel (2004). He was awarded a CBE in 2000. In 2006, he won the James Tait Black Memorial Prize for his novel Saturday and his novel On Chesil Beach was named Galaxy Book of the Year at the 2008 British Book Awards where McEwan was also named Reader's Digest Author of the Year.

McEwan lives in London.

Reviews

[Liutauras Elkimavičius]

Turiu naują mėgstamą autorių. Pradžioje knygos pasirodęs kaip klišių, taip nuvarginusių šiuolaikinėse medijose, virtuozas, vėliau autorius padovanojo švarios minties džiaugsmą. Mąstymą be moralizavimo, be išankstinių nuostatų, nesimėgaujant idėja, o nuosekliai sekantį veiksmą ir reaguojantį į jį su jautrumu ir išmintim. Žodžiu baisiai čia gaunas paplonint man liežuvį, bet negaliu nieko labai daug pasakyt nespoilindamas. Todėl #Recom ir einu ieškot ką dar parašė #IanMcEwan be šio puikaus #Nutshell romano.

[Off Ca]

Pati prasčiausia iš skaitytų Ian'o knygų. Romano užmanymas - pasakoti kiek kriminalinę istoriją iš dar negimusio kūdikio perspektyvos - visai neblogas, bet jo įgyvendinimas nepavyko. Visumoje jaučiasi skubotumas ir blogiausia - nėra įtikinamumo kaip kitose jo knygose. Tiesiog, skaitai ir netiki. Lyg kokį pirmo prisėdimo juodraštį, kuriam pagal su leidykla pasirašytą sutartį jau suėjo atidavimo terminas.

Lietuviškajam šiandienos skaitytojui gali būti įdomu, kad ras čia paminėtą ir Lietuvą, bei savotišką pranašystę (knyga pasirodė 2016-aisiais) apie karą Europoje:

"Dabar, kai Rusija tapo politiniu organizuoto nusikaltimo ginklu, dar vienas karas Europoje nebėra neįsivaizduojamas. Nupūskite dulkes nuo tankų divizijų ir siųskite jas prie pietinės Lietuvos sienos, į šiaurines Vokietijos lygumas".

[Greta Pa]

Šią knygą man rekomendavo palatos draugė Stefanija (72m.), kai gulėjau ligoninėje. Ji pasakė, kad kiekviena dar negimdžiusi moteris ne turi, o privalo perskaityti šią knygą. Tai iškart sužadino smalsumą, ir dabar galiu pasakyti, kad knyga man tikrai patiko.

Tiesa, pati skaitymo patirtis nebuvo iš lengviausių, tekstas reikalavo susikaupimo ir lėtesnio tempo. Skaityti visą istoriją iš dar negimusio kūdikio perspektyvos buvo nepaprastai keistas, bet kartu ir labai unikalus literatūrinis patyrimas. Per jo „akis“ atskleidžiamas suaugusiųjų pasaulis atrodo intriguojantis, o kartu ir šiek tiek gąsdinantis.

Baigus skaityti, turėjau daug apmąstymu. Knyga privertė iš naujo pažvelgti į motinos ir vaiko ryšį bei susimąstyti, kiek daug aplinkos triukšmo, emocijų ir sprendimų pasiekia bei įtakoja naujagimį jam dar net neišvydus pasaulio.

[Živilė Matijaškienė]

Unikaliai, iš kūdykio perspektyvos parašyta knyga. I.McEwan visada buvo neįprastas rašytojas, tad ganėtinai paprastas žanras, parašytas iš netradicinės pusės tikrai sudomina ir įtraukia.
Deja, man asmeniškai knygoje per daug filosofijos. Tačiau tai netrukdo papostringauti ar permastyti tam tikrus gilius gyvenimiskus momentus.
Manau, kad tai verta dėmesio knyga ir rašytojas tikrai atrado įdomų jos pateikimą.

[Gediminas Kontrimas]

Skaityt pradėjau ruskai mobilkoj. Bet lietuviškas popierius geriau. Ne tik tualetinis. Todėl dabar knyga. Liuks tekstuks. Kaip ir viskas Makjueno.

[KnygaKuprinėje]

Ian McEwan - "Kevalas". Dar viena #vasarasuknyga įveikta užduotis: vieno žodžio pavadinimas.

Šią knygą ketinau skaityti kažkuriais metais tame pačiame vasaros iššūkyje, kai buvo užduotis pirmąja vardo raide prasidedanti knyga, bet pasirinkau "Karavalis". Pasirinkimu tikrai džiaugiausi, bet, kadangi, "Kevalą" turėjau savo asmeninę, pasirodė simboliška ją perskaityti vasaros knygų iššūkio metu.

Na, knygos mintis tikrai gana įdomi, visas veiksmas vyksta dar negimusio kūdikio balsu, jo jausmais, pasaulio suvokimu, jo mintimis. Kūdikis, esantis mamos pilve, patiria pasaulio žiaurumą dar į jį net neatkeliavęs, susipažįsta su žalingais įpročiais, alkoholiu, suaugusių žmonių išdavyste, net žmogžudyste... Tikrai ne kasdienė idėja. Bet...

Man nebuvo kažkoks stebuklas ši knyga. Taip, įdomus vadinamasis point of view, pasakotojas neįprastas, tačiau pats siužetas man itin ypatingas nepasirodė. Perskaičiau, nebuvo taip, kad visai nepatiko, bet kažkokio "draivo", vadinamojo "cinkelio" pritrūko, žavesio nesukėlė, ir emocija nebuvo kažkokia itin stipri.

Taip, vietomis tikrai kilo pyktis ant motinos, labai vaizdžiai aprašoma kaip galima kenkti dar net negimusiam kūdikiui, kokie gali būti savanaudžiai suaugę žmonės. Tikrai aprėpta daug ir svarbių temų, daug gerų minčių. Na, bet nekabino kažkaip stebuklingai ir tiek.

Žinoma, džiaugiuosi, kad perskaičiau, kad senas pasirinkimas simboliškai grįžo į tą patį #vasarasuknyga iššūkį, kad tai dar viena iš mano asmeninės lentynos perskaityta knyga (kaip sau ir žadėjau, kad darysiu). Perskaityti vieną kartą gal visai įdomu, bet to jausmo kuris būna, kad norėčiau kadanors perskaityti vėl, nepajutau.

[Mindaugas Stoncelis]

Iš pradžių žavi forma, kad pasakojama iš negimusio kūdikio perspektyvos, paskui ta forma atsibosta ir lieka visiškas šlamštas.