What do you think?
Rate this book
Win a free print copy of this book!
30 days and 05:29:40
15 copies available
U.S. only
Practical Magic #1
Practical Magic
Win a free print copy of this book!
30 days and 05:29:40
15 copies available
U.S. only
Alternate cover for ISBN 9780425190371 (currently here).
The Owens sisters confront the challenges of life and love in this bewitching novel from New York Times bestselling author Alice Hoffman.
For more than two hundred years, the Owens women have been blamed for everything that has gone wrong in their Massachusetts town. Gillian and Sally have endured that fate as well: as children, the sisters were forever outsiders, taunted, talked about, pointed at. Their elderly aunts almost seemed to encourage the whispers of witchery, with their musty house and their exotic concoctions and their crowd of black cats. But all Gillian and Sally wanted was to escape.
One will do so by marrying, the other by running away. But the bonds they share will bring them back—almost as if by magic...
The Owens sisters confront the challenges of life and love in this bewitching novel from New York Times bestselling author Alice Hoffman.
For more than two hundred years, the Owens women have been blamed for everything that has gone wrong in their Massachusetts town. Gillian and Sally have endured that fate as well: as children, the sisters were forever outsiders, taunted, talked about, pointed at. Their elderly aunts almost seemed to encourage the whispers of witchery, with their musty house and their exotic concoctions and their crowd of black cats. But all Gillian and Sally wanted was to escape.
One will do so by marrying, the other by running away. But the bonds they share will bring them back—almost as if by magic...
286 pages, Paperback
First published July 1, 1995
About the author
Alice Hoffman
129 books26.2k followersAlice Hoffman is the author of more than thirty works of fiction, including The World That We Knew; The Marriage of Opposites; The Red Garden; The Museum of Extraordinary Things; The Dovekeepers; Here on Earth, an Oprah’s Book Club selection; and the Practical Magic series, including Practical
Magic; Magic Lessons; The Rules of Magic, a selection of Reese’s Book Club; and The Book of Magic. She lives near Boston.
Magic; Magic Lessons; The Rules of Magic, a selection of Reese’s Book Club; and The Book of Magic. She lives near Boston.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 50 reviews
May 27, 2023
Nuostabi. Skaičiau negalvodama apie filmą (ačiū visiems, kas rašo atsiliepimus, buvo labai naudinga sužinoti, kad su filmu ne tiek ir daug bendra, ir atitinkamai nusiteikti). Tik pagrindinių veikėjų įvaizdis skaitant vis tiek Sandra Bullock ir Nicole Kidman, ir nieko padaryt čia jau neišėjo.
Knyga apie Ovensų giminės moterų likimą, stiprybę, gyvenimo pasirinkimus ir meilę. Raganavimo šiek tiek buvo, ir visas pasakojimas persmelktas magija, bet ji kyla iš prietarų, įsitikinimų, atsitiktinumų ir ritualų, perduodamų iš kartos į kartą. Labai gerą jausmą paliko- kad likimas viską sudėlios, meilė anksčiau ar vėliau suras kelią, o kiekviena klaida yra laiptelis link to,kas iš tiesų skirta. Pakerėta. 5/5
Knyga apie Ovensų giminės moterų likimą, stiprybę, gyvenimo pasirinkimus ir meilę. Raganavimo šiek tiek buvo, ir visas pasakojimas persmelktas magija, bet ji kyla iš prietarų, įsitikinimų, atsitiktinumų ir ritualų, perduodamų iš kartos į kartą. Labai gerą jausmą paliko- kad likimas viską sudėlios, meilė anksčiau ar vėliau suras kelią, o kiekviena klaida yra laiptelis link to,kas iš tiesų skirta. Pakerėta. 5/5
December 7, 2023
Knyga man patiko tokia magiška su raganišku prieskoniu. 😉
" ..visada permesk išberti druską per kairįjį petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali."
Echt dabar būtinai reikia pasižiūrėti ir filmą 😉
" ..visada permesk išberti druską per kairįjį petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali."
Echt dabar būtinai reikia pasižiūrėti ir filmą 😉
June 9, 2021
2.5/5
Filmas, kuris išlieka atminty amžinai, kurį norisi žiūrėti ir žiūrėti, kuris tiek pat magiškas, kiek žmogiškas. Ir knyga. Kurią, deja, pamiršiu tikriausiai po mėnesio. Net norėčiau pamiršti – tiek ja skausmingai nusivyliau, tiek daug tikėjausi. Ne bloga – gražiai parašyta, nepriekaištingai Akvilinos Cicėnaitės išversta, tačiau veikiau vardijanti sąrašus, nei kad pasakojanti istoriją. Jausminga, tačiau niekaip neprasibraunanti iki širdies – nors kiekvienu kūno milimetru norėjau, kad ji man patiktų, kad amžiams lentynoje liktų. Nesiimu sakyti, kad ją man sugadino filmas. Tai – visiškai skirtingos dvi visatos, net šonais beveik nesiliečiančios. Jas drąsiai galima vertinti kaip du skirtingus, beveik neprasilenkiančius kūrinius – tokiais ir yra. Šiedu kvėpuoja skirtingai, kalba skirtingai. Ir kaip dėl to gaila.
Praktinė magija čia išties praktiška – mėta ant palangės, rožių vanduo plaukuose, adata į karvelio širdį... Ai, pala, jūs to paskutinio įprastai nedarot? Ups. Visgi, autorė daugiau tiesiog vardija tai, ką nori pasakyti, nei iš tiesų įtraukia į istoriją: veikėja darė x, y, z ir h, tada pagalvojo x, y, z ir h, tada nukeliavo į x, y, z ir h. Ir taip ištisomis pastraipomis, puslapiais. Knyga veikiau keli dideli blokai teksto, autorė linkusi lengvai peršokti į kitą veikėją, o tekstas neplaukia taip sklandžiai, kaip norėtųsi – gal dėl mažesnių skyrių trūkumo? Ir veikėjai, nors pilni širdies, o ir autorės talento, kurio nenoriu nei akimirkai neigti, visgi stulbina savo vienodumu – suprantu norą perteikti „iš kartos į kartą/istorija kartojasi/laiko ratas“ reikalus, bet kam įdomūs veikėjai ir jų klonų klonai? O net ir tie, kurie klonuojami, linkę į tokius banalius kraštutinumus ir charakterių tropus, kad net magija reikalo negelbėja. Ir magijos čia nėra visai – nei ją naudoja pagrindinės veikėjos, nei daug kalbama apie tas, kurios iš tiesų magijos griebiasi. O gaila.
Knyga man didesnėmis dalimis buvo nuobodi, neįtraukianti ir buitiška, nei kad magiška. Daug praslydo paviršiumi, daug atrodė artėjanti prie YA žanro. O ten, kur iš tiesų kabino giluminius skaudulius – santykių, gyvenimo, greitai, per greitai nuo jų peršokdavo prie buiteko, dažnai neįtikinančio net ir magijos kontekste. Magijos egzistencija, kartais pajaučiama, nedarė veikėjų elgesio logiškesniu ar įtikinamesniu. Ir nors autorės kuriama atmosfera, mažos detalės išdavė įdirbį ir gilią idėją, potencialas, mano akimis, neliko išpildytas. Ir net nežinau, ar norėčiau skaityti kitas serijos knygas. Dievaži, o gi tikrai nemaniau, kad kada šitaip pasakyčiau apie bet ką, kas su „Praktine magija“ susiję.
Filmas, kuris išlieka atminty amžinai, kurį norisi žiūrėti ir žiūrėti, kuris tiek pat magiškas, kiek žmogiškas. Ir knyga. Kurią, deja, pamiršiu tikriausiai po mėnesio. Net norėčiau pamiršti – tiek ja skausmingai nusivyliau, tiek daug tikėjausi. Ne bloga – gražiai parašyta, nepriekaištingai Akvilinos Cicėnaitės išversta, tačiau veikiau vardijanti sąrašus, nei kad pasakojanti istoriją. Jausminga, tačiau niekaip neprasibraunanti iki širdies – nors kiekvienu kūno milimetru norėjau, kad ji man patiktų, kad amžiams lentynoje liktų. Nesiimu sakyti, kad ją man sugadino filmas. Tai – visiškai skirtingos dvi visatos, net šonais beveik nesiliečiančios. Jas drąsiai galima vertinti kaip du skirtingus, beveik neprasilenkiančius kūrinius – tokiais ir yra. Šiedu kvėpuoja skirtingai, kalba skirtingai. Ir kaip dėl to gaila.
Praktinė magija čia išties praktiška – mėta ant palangės, rožių vanduo plaukuose, adata į karvelio širdį... Ai, pala, jūs to paskutinio įprastai nedarot? Ups. Visgi, autorė daugiau tiesiog vardija tai, ką nori pasakyti, nei iš tiesų įtraukia į istoriją: veikėja darė x, y, z ir h, tada pagalvojo x, y, z ir h, tada nukeliavo į x, y, z ir h. Ir taip ištisomis pastraipomis, puslapiais. Knyga veikiau keli dideli blokai teksto, autorė linkusi lengvai peršokti į kitą veikėją, o tekstas neplaukia taip sklandžiai, kaip norėtųsi – gal dėl mažesnių skyrių trūkumo? Ir veikėjai, nors pilni širdies, o ir autorės talento, kurio nenoriu nei akimirkai neigti, visgi stulbina savo vienodumu – suprantu norą perteikti „iš kartos į kartą/istorija kartojasi/laiko ratas“ reikalus, bet kam įdomūs veikėjai ir jų klonų klonai? O net ir tie, kurie klonuojami, linkę į tokius banalius kraštutinumus ir charakterių tropus, kad net magija reikalo negelbėja. Ir magijos čia nėra visai – nei ją naudoja pagrindinės veikėjos, nei daug kalbama apie tas, kurios iš tiesų magijos griebiasi. O gaila.
Knyga man didesnėmis dalimis buvo nuobodi, neįtraukianti ir buitiška, nei kad magiška. Daug praslydo paviršiumi, daug atrodė artėjanti prie YA žanro. O ten, kur iš tiesų kabino giluminius skaudulius – santykių, gyvenimo, greitai, per greitai nuo jų peršokdavo prie buiteko, dažnai neįtikinančio net ir magijos kontekste. Magijos egzistencija, kartais pajaučiama, nedarė veikėjų elgesio logiškesniu ar įtikinamesniu. Ir nors autorės kuriama atmosfera, mažos detalės išdavė įdirbį ir gilią idėją, potencialas, mano akimis, neliko išpildytas. Ir net nežinau, ar norėčiau skaityti kitas serijos knygas. Dievaži, o gi tikrai nemaniau, kad kada šitaip pasakyčiau apie bet ką, kas su „Praktine magija“ susiję.
June 28, 2021
Be galo laukiau šio romano lietuviškai, nes kiek esu susidūrusi su Alice Hoffman kūryba, ji mane užbūrė. Ne, filmo nemačiau, o jei ir mačiau, tai nieko iš jo nepamenu. Gal todėl romanu mėgavausi plačiom akim ir atvira širdimi. O romanas tiesiog nuostabus.
Ovensų moterys, kiek tik jos prisimena, buvo kaltinamos visomis miestelio negandomis. Vis dėl to, pas senmerges seseris moterys keliaudavo, kai nenusisekdavo meilėje - o čia jau buvo pasitelkiami burtai padėti nelaimėlėms. Būtent tokioje aplinkoje - tarp juodai apsirengusių tetų, juodų kačių, pilno augalų sodo, augo seserys Džiliana ir Selė. Abi be galo skirtingos, tačiau abi nuostabiai gražios. Džiliana buvo vaikščiojanti bėda, o Selė pareigos ir taisyklių laikymosi įsikūnijimas. Seserys buvo išsiskyrusios, Selė susilaukė dviejų dukterų, kai po daugelio metų Džiliana pasibeldžia į sesers duris su tumulu problemų. Šeima vėl susivienija, kad įveiktų visas negandas.
Rašytoja suplakė kokteilį iš seserų santykių, iš didžios meilės bei aistros,ir žinoma, viską pagardino magijos prieskoniu. Toks kokteilis kuo puikiausiai skaitėsi karštais vasaros vakarais. Nors ir nestoras romanas, bet skaityti reikia labai atidžiai. Alice Hoffman garsėja kaip detalių meistrė. Ji moka papasakoti viską taip sodriai, taip taikliai.
Nors ir neturiu sesers, bet visad gera skaityti apie seserų santykius. Vėl gi pasvajoju apie seserį, su kuria ir pyktumėmės, ir susitaikytume, suprastume viena kitą iš pusės žodžio. Tokios yra Selė su Džiliana bei Selės dukterys. Kas benutiktų, tai nepertraukiamas ryšys.
Na, ir vis neatsibostanti meilės tema. Man patiko autorės požiūris į įsimylėjimą. Ne, ji neaukštino to jausmo. Kaip tik diskutavo apie "galvos pametiką" ir jo kainą. Vis dėl to pagrindinis gyvenimo variklis yra meilė. Na, ir kaip gi be žiupsnio magijos...
Puikus skaitinys, man pasakojimo lėtumu kiek priminęs Harris "Šokoladą". Rekomenduočiau tiems, kas nori kitokios meilės istorijos, kam nesvetima šiek tiek pramanytų detalių, kas nesibjauri rupūžėmis ir juodomis katėmis.
Ovensų moterys, kiek tik jos prisimena, buvo kaltinamos visomis miestelio negandomis. Vis dėl to, pas senmerges seseris moterys keliaudavo, kai nenusisekdavo meilėje - o čia jau buvo pasitelkiami burtai padėti nelaimėlėms. Būtent tokioje aplinkoje - tarp juodai apsirengusių tetų, juodų kačių, pilno augalų sodo, augo seserys Džiliana ir Selė. Abi be galo skirtingos, tačiau abi nuostabiai gražios. Džiliana buvo vaikščiojanti bėda, o Selė pareigos ir taisyklių laikymosi įsikūnijimas. Seserys buvo išsiskyrusios, Selė susilaukė dviejų dukterų, kai po daugelio metų Džiliana pasibeldžia į sesers duris su tumulu problemų. Šeima vėl susivienija, kad įveiktų visas negandas.
Rašytoja suplakė kokteilį iš seserų santykių, iš didžios meilės bei aistros,ir žinoma, viską pagardino magijos prieskoniu. Toks kokteilis kuo puikiausiai skaitėsi karštais vasaros vakarais. Nors ir nestoras romanas, bet skaityti reikia labai atidžiai. Alice Hoffman garsėja kaip detalių meistrė. Ji moka papasakoti viską taip sodriai, taip taikliai.
Nors ir neturiu sesers, bet visad gera skaityti apie seserų santykius. Vėl gi pasvajoju apie seserį, su kuria ir pyktumėmės, ir susitaikytume, suprastume viena kitą iš pusės žodžio. Tokios yra Selė su Džiliana bei Selės dukterys. Kas benutiktų, tai nepertraukiamas ryšys.
Na, ir vis neatsibostanti meilės tema. Man patiko autorės požiūris į įsimylėjimą. Ne, ji neaukštino to jausmo. Kaip tik diskutavo apie "galvos pametiką" ir jo kainą. Vis dėl to pagrindinis gyvenimo variklis yra meilė. Na, ir kaip gi be žiupsnio magijos...
Puikus skaitinys, man pasakojimo lėtumu kiek priminęs Harris "Šokoladą". Rekomenduočiau tiems, kas nori kitokios meilės istorijos, kam nesvetima šiek tiek pramanytų detalių, kas nesibjauri rupūžėmis ir juodomis katėmis.
December 16, 2023
Neįprastas pasakojimas. Prireikė šiek tiek laiko įsitraukti. Knyga kupina magijos, prietarų, ženklų.. ir meilės. Dvi seserys, tokios skirtingos, dažnai konkuruojančios viena su kita, bet ir jaučiančios stiprų tarpusavio ryšį. Vaikystėje mačiusios dėl vyrų palūžusias moteris, pažada niekada neįsimylėti, bet ne tik įsimyli o ir tampa nusikaltimo bendrininkėmis.
Labai tinkama knyga Heloweeno laikotarpiui 😊
Visai netikėtai radau, kad pagal knygą sukurtas ir filmas, su garsiom aktorėm Nicole Kidman ir Sandra Bullock. Bus proga peržiūrėti ir palyginti su knyga.
🎬 "Praktinė Magija"/"Practical Magic" 1998m.
🖋 Gerumas, jų nuomone, buvo ne dorybė, o tik bestuburiškumas ir kuklumu užmaskuota baimė.
🖋 Bėda juk kaip meilė - ateina nepranešusi ir užvaldo nespėjus apsvarstyti ar net pagalvoti.
🖋 ..taip giliai pasislėpė savyje, kad negalėjo rasti kelio atgal..
🖋 Kai ką nors turi, turi ir ką prarasti..
🖋 ..niekada nereikia spręsti apie žmogų spėliojant..
🖋 Raukšlės atskleidžia, ką ji patyrusi, ką išgyvenusi ir kas ji yra giliai širdyje.
Labai tinkama knyga Heloweeno laikotarpiui 😊
Visai netikėtai radau, kad pagal knygą sukurtas ir filmas, su garsiom aktorėm Nicole Kidman ir Sandra Bullock. Bus proga peržiūrėti ir palyginti su knyga.
🎬 "Praktinė Magija"/"Practical Magic" 1998m.
🖋 Gerumas, jų nuomone, buvo ne dorybė, o tik bestuburiškumas ir kuklumu užmaskuota baimė.
🖋 Bėda juk kaip meilė - ateina nepranešusi ir užvaldo nespėjus apsvarstyti ar net pagalvoti.
🖋 ..taip giliai pasislėpė savyje, kad negalėjo rasti kelio atgal..
🖋 Kai ką nors turi, turi ir ką prarasti..
🖋 ..niekada nereikia spręsti apie žmogų spėliojant..
🖋 Raukšlės atskleidžia, ką ji patyrusi, ką išgyvenusi ir kas ji yra giliai širdyje.
October 30, 2023
Alice Hoffman - Praktinė magija 👩🏼🤝👩🏻🔮
Žuvus jų tėvams, Selė su Džiliana apsigyvena pas savo tetas senuosiuose Ovensų moterų likimą mininčiuose namuose. Visi žinojo apie Ovensų moteris bei jas gaubiančias keistenybes - jų šalindavosi, kaltindavo dėl visų nelaimių, o naktimis į duris belsdavosi ne viena neviltin patekusi moteris. Matydamos atvykėles, mergaitės, kurios skyrėsi viena nuo kitos kaip diena ir naktis, sutarė dėl vieno - jos niekada neįsimylės. Bet mergaitės virto moterimis, o likimas atsiuntė ir netrokštamus jausmus, ir visą lydintį skausmą. Džiliana neatsisukdama bėga nuo praeities ir gyvenimo pas tetas, o nuo visko pabėgusi Selė jau tikisi gyventi ramų ir suplanuotą gyvenimą, kai į jos duris pasibeldžia Džiliana, su savimi atsinešdama negandų audrą. Kad po daugybės metų susitikusios seserys galėtų atgauti ramybę, joms tenka susidurti su didžiausiomis savo baimėmis, peržvelgti savo gyvenimą ir pasitelkus visą Ovensų moterų jėgą bei ryžtą atsikratyti nepageidaujamo svečio.
Daug kas mane buvo įspėjęs, kad knyga ganėtinai skiriasi nuo taip pamilto ir visiškai rudens sezono filmo. Knyga padalinta dalimis, tad pirmoji man buvo labai arti filmo tik su daugiau detalių apie pačias mergaites, jų charakterius, ryšį bei jausmus. Po to jau istorija ima važiuoti šiek tiek kitokia linkme ir tolti nuo filmo, bet tam tikri fragmentai tikrai paimti ir pats filmas pasirodė daug romantiškesnis nei tą įžvelgiau knygoj. Kai filmas toks mylimas, nori nenori labai juo paremtą knygą lygini vienu su kita ir vistiek bandant atsiribot knyga labiau nuvylė nei pradžiugino. Visąlaik jaučiau įsijautimo trūkumą, niekaip neprisijaukinau veikėjų. Mistiškiausios tetos čia nei labai pasireiškė, nei išvis buvo svarbios iki trumpos dalelės pabaigoje. Magijos buvo, bet ji nedominavo tiek daug, kad nelaikytum žolininkų prietarais. Labai sunkiai skaitėsi, nes niekaip nepritraukdavo dėmesio, nebuvo to akstino sužinot kaip čia bus toliau. Selė ir Džiliana labai skyrėsi nuo filmo - ta ugnelė matėsi pas abi, o knygoje dažniau jos tapo nuobodžios, o ne dominančios savo gebėjimais. Knygoje seserys turėjo ir savo privalumų - skirtingai tvarkydavosi su iššūkiais, Selė pasirodė labai tvirtų įsitikinimų ir ryžtinga moteris, o Džiliana tikrai parodyta kaip iš visiškai neatsakingos, viską besisavinančios be sąžinės graužaties moteris, bet su dideliu savigailos jausmu. Labiausiai trigdė tas visas “kur einu ten mane įsimyli/manęs visi geidžia” - tą supratau knygos pradžioj ir gale jau gerokai įkyrėjo. Tad norėjau vertint 2⭐️, bet vien iš sentimentų gavo tas silpnas 3⭐️. Ir tikiu, kad bus sugebančių vertint knygą ir filmą kaip atskirus dalykus, bet man tas nepavyko. Filmas visada liks favoritu, o knyga - nors neskaitau jos kaip laiko švaistymo, bet ji netapo ta, kurią norėčiau pasilikti.
Žuvus jų tėvams, Selė su Džiliana apsigyvena pas savo tetas senuosiuose Ovensų moterų likimą mininčiuose namuose. Visi žinojo apie Ovensų moteris bei jas gaubiančias keistenybes - jų šalindavosi, kaltindavo dėl visų nelaimių, o naktimis į duris belsdavosi ne viena neviltin patekusi moteris. Matydamos atvykėles, mergaitės, kurios skyrėsi viena nuo kitos kaip diena ir naktis, sutarė dėl vieno - jos niekada neįsimylės. Bet mergaitės virto moterimis, o likimas atsiuntė ir netrokštamus jausmus, ir visą lydintį skausmą. Džiliana neatsisukdama bėga nuo praeities ir gyvenimo pas tetas, o nuo visko pabėgusi Selė jau tikisi gyventi ramų ir suplanuotą gyvenimą, kai į jos duris pasibeldžia Džiliana, su savimi atsinešdama negandų audrą. Kad po daugybės metų susitikusios seserys galėtų atgauti ramybę, joms tenka susidurti su didžiausiomis savo baimėmis, peržvelgti savo gyvenimą ir pasitelkus visą Ovensų moterų jėgą bei ryžtą atsikratyti nepageidaujamo svečio.
Daug kas mane buvo įspėjęs, kad knyga ganėtinai skiriasi nuo taip pamilto ir visiškai rudens sezono filmo. Knyga padalinta dalimis, tad pirmoji man buvo labai arti filmo tik su daugiau detalių apie pačias mergaites, jų charakterius, ryšį bei jausmus. Po to jau istorija ima važiuoti šiek tiek kitokia linkme ir tolti nuo filmo, bet tam tikri fragmentai tikrai paimti ir pats filmas pasirodė daug romantiškesnis nei tą įžvelgiau knygoj. Kai filmas toks mylimas, nori nenori labai juo paremtą knygą lygini vienu su kita ir vistiek bandant atsiribot knyga labiau nuvylė nei pradžiugino. Visąlaik jaučiau įsijautimo trūkumą, niekaip neprisijaukinau veikėjų. Mistiškiausios tetos čia nei labai pasireiškė, nei išvis buvo svarbios iki trumpos dalelės pabaigoje. Magijos buvo, bet ji nedominavo tiek daug, kad nelaikytum žolininkų prietarais. Labai sunkiai skaitėsi, nes niekaip nepritraukdavo dėmesio, nebuvo to akstino sužinot kaip čia bus toliau. Selė ir Džiliana labai skyrėsi nuo filmo - ta ugnelė matėsi pas abi, o knygoje dažniau jos tapo nuobodžios, o ne dominančios savo gebėjimais. Knygoje seserys turėjo ir savo privalumų - skirtingai tvarkydavosi su iššūkiais, Selė pasirodė labai tvirtų įsitikinimų ir ryžtinga moteris, o Džiliana tikrai parodyta kaip iš visiškai neatsakingos, viską besisavinančios be sąžinės graužaties moteris, bet su dideliu savigailos jausmu. Labiausiai trigdė tas visas “kur einu ten mane įsimyli/manęs visi geidžia” - tą supratau knygos pradžioj ir gale jau gerokai įkyrėjo. Tad norėjau vertint 2⭐️, bet vien iš sentimentų gavo tas silpnas 3⭐️. Ir tikiu, kad bus sugebančių vertint knygą ir filmą kaip atskirus dalykus, bet man tas nepavyko. Filmas visada liks favoritu, o knyga - nors neskaitau jos kaip laiko švaistymo, bet ji netapo ta, kurią norėčiau pasilikti.
October 27, 2021
Numanau, jog didžioji dauguma tikrai esate matę filmą "Praktinė magija", kuriame vaidina dvi puikios aktorės - Nicole Kidman bei Sandra Bullock. Ekranizacija bei knyga tikrai turi nemažai skirtumų, bet buvo be galo įdomu pagaliau perskaityti ir knygą.
Dvi seserys Džiliana bei Selė yra kitokios ir jos pačios puikiai tai žino. Likusios našlaitės jos apsigyvena su tetomis, kurios visame miestelyje yra minimos kaip raganos. Tad visai nenuostabu, jog ir mergaitės nuo pat mažumės yra pravardžiuojamos bei kitaip užgauliojamos. Visi miestelyje žino, jog moterys, kurioms nesiseka meilės reikaluose kreipiasi pagalbos į tetules.
Seserys užauga ir Džiliana džiaugiasi proga palikti šį klaikų miestelį. O Selė lieka ir toliau gyventi su tetomis. Čia ji suranda savo gyvenimo meilę. Išteka bei susilaukia vaikų. Netekusi mylimo vyro Selė supranta, jog jos dukterų laukia tokia pati vaikystė kaip jos bei sesers. Daug negalvojusi ji susikrauna lagaminus ir išvyksta gyventi į Niujorko priemiestį.
Kai atrodo, jog pagaliau viskas stojasi į savo vėžes, prie Selės namų slenksčio išdygsta Džiliana. Ji pakliuvo į rimtą bėdą ir jai reikalinga sesers pagalba..
Truputį magiškas pasakojimas, kuriame persipina seserų santykiai, meilė bei aistra. Skaičiau šią knygą ir tiesiog mėgavausi. Istorija lėta, tačiau užburianti ir įtraukianti mus į kelionę, kuri kupina atradimų bei praradimų. Mane sužavėjo Alice Hoffman rašymo stilius, ji puikiai pastebi detales bei perteikia jas skaitytojui. Sodrus bei vaizdingas tekstas suteikia dar didesnį malonumą skaitant šį kūrinį. Džiaugiuosi pagaliau susipažinusi su šia autore. Ateityje ketinu skaityti dar vieną jos knygą, kurią taip pat išleido Sofoklis. Tai - "Priešybių santuoka".
Ir žinoma atskiros pagyros Akvilinai Cicėnaitei. Puikus vertimas, kurį buvo malonu skaityti 💛📚
Dvi seserys Džiliana bei Selė yra kitokios ir jos pačios puikiai tai žino. Likusios našlaitės jos apsigyvena su tetomis, kurios visame miestelyje yra minimos kaip raganos. Tad visai nenuostabu, jog ir mergaitės nuo pat mažumės yra pravardžiuojamos bei kitaip užgauliojamos. Visi miestelyje žino, jog moterys, kurioms nesiseka meilės reikaluose kreipiasi pagalbos į tetules.
Seserys užauga ir Džiliana džiaugiasi proga palikti šį klaikų miestelį. O Selė lieka ir toliau gyventi su tetomis. Čia ji suranda savo gyvenimo meilę. Išteka bei susilaukia vaikų. Netekusi mylimo vyro Selė supranta, jog jos dukterų laukia tokia pati vaikystė kaip jos bei sesers. Daug negalvojusi ji susikrauna lagaminus ir išvyksta gyventi į Niujorko priemiestį.
Kai atrodo, jog pagaliau viskas stojasi į savo vėžes, prie Selės namų slenksčio išdygsta Džiliana. Ji pakliuvo į rimtą bėdą ir jai reikalinga sesers pagalba..
Truputį magiškas pasakojimas, kuriame persipina seserų santykiai, meilė bei aistra. Skaičiau šią knygą ir tiesiog mėgavausi. Istorija lėta, tačiau užburianti ir įtraukianti mus į kelionę, kuri kupina atradimų bei praradimų. Mane sužavėjo Alice Hoffman rašymo stilius, ji puikiai pastebi detales bei perteikia jas skaitytojui. Sodrus bei vaizdingas tekstas suteikia dar didesnį malonumą skaitant šį kūrinį. Džiaugiuosi pagaliau susipažinusi su šia autore. Ateityje ketinu skaityti dar vieną jos knygą, kurią taip pat išleido Sofoklis. Tai - "Priešybių santuoka".
Ir žinoma atskiros pagyros Akvilinai Cicėnaitei. Puikus vertimas, kurį buvo malonu skaityti 💛📚
September 10, 2023
Ko gero filmas "Praktinė magija" buvo pirmasis, kuriame susižavėjau Sandra Bullock ir Nicole Kidman. Net ne iš karto sužinojau, kad filmas buvo sukurtas pagal knygą. Kaip aš jos norėjau! Ir tik dabar perskaičiau. Ir galvoju, kad....
... kad tikrai vertėtų filmą ir knygą vertinti nepriklausomai vieną nuo kito. Nes gerai ir vienaip, ir kitaip. ir kad norėsiu vėl pasižiūrėti filmą. Ir dar kartą perskaityti knygą.
"...visada permesk išbertą druską per petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali."
... kad tikrai vertėtų filmą ir knygą vertinti nepriklausomai vieną nuo kito. Nes gerai ir vienaip, ir kitaip. ir kad norėsiu vėl pasižiūrėti filmą. Ir dar kartą perskaityti knygą.
"...visada permesk išbertą druską per petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali."
June 14, 2024
Žaviuosi kaip autorė per 250 psl. sugebėjo išvystyti tokią gražią ir įdomią istoriją, kuri buvo kupina veiksmo, tačiau nežaidė su emocijomis ir nervų netampė. Labai rekomenduoju 💖
May 3, 2023
Tiesiog... meilės romanai ne man, dar kartą įsitikinau :D
Bet pailsinti galvą po sudėtingų skaitinių, buvo ne pro šalį.
Bet pailsinti galvą po sudėtingų skaitinių, buvo ne pro šalį.
July 8, 2021
O kas, jei į gyvenimo receptą įmaišytume žiūpsnelį magijos?
Knyga apie meilę. Nes apie ką daugiau, jei ne apie ją, sukasi didžioji dalis gyvenimo ir magijos. Tačiau ne apie tą saldžiąją, ne apie tą beprotiškai aistringą, bet labiau apie tą, kuri vyksta, kai pasakos užverčia "ilgai ir laimingai" puslapius. Apie meilę kaip atsakomybę, apie akimirkas, kuriose ne(be)gali rinktis, nes kažkada jau nusprendei, o gal likimas ar atsitiktinumai nusprendė už tave. Knyga tarsi sodrus tortas, sumeistrautas seserų ryšiui įprasminti - su trijų kartų bei skonių pertepimais, kurių kiekvienas komponentas be galo skirtingas, tačiau drauge derantis tobulai. O kas, sakykit, tai, jei ne meilė? Praktiškai magija.
REKOMENDUOJU norintiems pamedituoti tvankų vasaros vakarą prie lygiai tokio pat tvankaus teksto: jūsų neskubins įvykių gausa, veiksmas nevers bėgti maratono ir dar šokinėjant per kliūtis, o knygos apimtis neprimins svorių klinojimo čempionato. Kitaip tariant, čia daug detalių, smulkmių ir jausmo, kurį nesunku pamesti, jei tik nesusitarsit su poreikiu lėkti. Kiekviena pastraipa, kad ir kokia, regis, nereikšminga, turi savo svorio visai kūrinio esmei. Sąlyginai lėta, sąlyginai rami, tad rekomenduoju norintiems pajusti atmosferą, gamtos reiškinių ryšius, o ne veiksmo pliūpsnius.
NEREKOMENDUOJU, jei nemėgstat kuistis "ant vietos", o bandyti įsiklausyti į aplinką bei išgirsti kaip auga alyvos - kančia, ne malonumas. Bijau, kad šios knygos magija pasirodys labiau "juodoji" ir nukreipta prieš jus. Nesiūlau ir tiems, kurie tikisi atrasti magijos receptų, kuriuos galima panaudoti praktiškai ar tokios magijos, kurios išmokt galima tik Hogvartse. Na, nei vieno, nei kito čia nerasit. Tikrai nerekomenduoju, jei esat prisiekę greičio ir/ar rezultato gerbėjai - čia magiškas labiau pats tekstas, procesas bei sodri jo atmosfera.
O man PATIKO. Pataikiau laiku ir vietoje, tad praktiškai nutiko magija. Skaičiau prie jūros, be telefono šalia ir apie tuos laikus, kai herojai dar vieni kitiems rašė laiškus - žodžiu, maudžiausi nostalgijoje ir mėgavausi. Ploju puikiam vertimui (vertė Akvilina Cicėnaitė), kuris neišvėdino teksto tvankumos, tad vietomis jaučiausi it nuoga siela prie tų galinių durų tetų name. Bravo ir knygos formatui - nors knyga ir nedidelė, tačiau tikrai nebuvo op op ir nebėr, tad smagu, kad nereikėjo tampytis su savimi plytos. Ir nors knyga nedidelė, ir nors sąlyginai rami, bet man labai priminė "dieną su vaiku". Regis, pastebi kiekvieną mielą detalę, regis, nieko naujo nevyksta, regis, viskas žinoma ir saugu iki paskutinio siūlelio, regis, imi ir užsiliūliuoji nuo savotiškos monotonijos, bet VOS TIK nusisuk (ar praleisk pastraipą) - bam, burtažodis sumurmėtas ir tu jau pametei kontrolę. Žinoma, prisiduodu, jog nuopuolis man - nesu mačiusi garsiojo filmo, tačiau dėl to skaičiau atvira širdimi ir nepasikabinusi lūkesčių medalio. Ir nežinau, ar peržiūrėsiu dabar filmą, ar ne, nes skaitydama istoriją jau GYVENAU filme, bet štai, kad norėsiu DAR, tai tikrai žinau.
Knyga apie meilę. Nes apie ką daugiau, jei ne apie ją, sukasi didžioji dalis gyvenimo ir magijos. Tačiau ne apie tą saldžiąją, ne apie tą beprotiškai aistringą, bet labiau apie tą, kuri vyksta, kai pasakos užverčia "ilgai ir laimingai" puslapius. Apie meilę kaip atsakomybę, apie akimirkas, kuriose ne(be)gali rinktis, nes kažkada jau nusprendei, o gal likimas ar atsitiktinumai nusprendė už tave. Knyga tarsi sodrus tortas, sumeistrautas seserų ryšiui įprasminti - su trijų kartų bei skonių pertepimais, kurių kiekvienas komponentas be galo skirtingas, tačiau drauge derantis tobulai. O kas, sakykit, tai, jei ne meilė? Praktiškai magija.
REKOMENDUOJU norintiems pamedituoti tvankų vasaros vakarą prie lygiai tokio pat tvankaus teksto: jūsų neskubins įvykių gausa, veiksmas nevers bėgti maratono ir dar šokinėjant per kliūtis, o knygos apimtis neprimins svorių klinojimo čempionato. Kitaip tariant, čia daug detalių, smulkmių ir jausmo, kurį nesunku pamesti, jei tik nesusitarsit su poreikiu lėkti. Kiekviena pastraipa, kad ir kokia, regis, nereikšminga, turi savo svorio visai kūrinio esmei. Sąlyginai lėta, sąlyginai rami, tad rekomenduoju norintiems pajusti atmosferą, gamtos reiškinių ryšius, o ne veiksmo pliūpsnius.
NEREKOMENDUOJU, jei nemėgstat kuistis "ant vietos", o bandyti įsiklausyti į aplinką bei išgirsti kaip auga alyvos - kančia, ne malonumas. Bijau, kad šios knygos magija pasirodys labiau "juodoji" ir nukreipta prieš jus. Nesiūlau ir tiems, kurie tikisi atrasti magijos receptų, kuriuos galima panaudoti praktiškai ar tokios magijos, kurios išmokt galima tik Hogvartse. Na, nei vieno, nei kito čia nerasit. Tikrai nerekomenduoju, jei esat prisiekę greičio ir/ar rezultato gerbėjai - čia magiškas labiau pats tekstas, procesas bei sodri jo atmosfera.
O man PATIKO. Pataikiau laiku ir vietoje, tad praktiškai nutiko magija. Skaičiau prie jūros, be telefono šalia ir apie tuos laikus, kai herojai dar vieni kitiems rašė laiškus - žodžiu, maudžiausi nostalgijoje ir mėgavausi. Ploju puikiam vertimui (vertė Akvilina Cicėnaitė), kuris neišvėdino teksto tvankumos, tad vietomis jaučiausi it nuoga siela prie tų galinių durų tetų name. Bravo ir knygos formatui - nors knyga ir nedidelė, tačiau tikrai nebuvo op op ir nebėr, tad smagu, kad nereikėjo tampytis su savimi plytos. Ir nors knyga nedidelė, ir nors sąlyginai rami, bet man labai priminė "dieną su vaiku". Regis, pastebi kiekvieną mielą detalę, regis, nieko naujo nevyksta, regis, viskas žinoma ir saugu iki paskutinio siūlelio, regis, imi ir užsiliūliuoji nuo savotiškos monotonijos, bet VOS TIK nusisuk (ar praleisk pastraipą) - bam, burtažodis sumurmėtas ir tu jau pametei kontrolę. Žinoma, prisiduodu, jog nuopuolis man - nesu mačiusi garsiojo filmo, tačiau dėl to skaičiau atvira širdimi ir nepasikabinusi lūkesčių medalio. Ir nežinau, ar peržiūrėsiu dabar filmą, ar ne, nes skaitydama istoriją jau GYVENAU filme, bet štai, kad norėsiu DAR, tai tikrai žinau.
June 29, 2021
Alice Hoffman „Praktinė magija“ 🕯
2.5/5
Ant kiek įtraukianti ir žaisminga knygos ekranizacija ir ant kiek blanki pati knyga.
Penkiais žodžiais: raganos, seserys, kriminalas, burtai, ryšys.
🔎 puslapiai: 254
🔎 goodreads: 3.76
🔎 panašu į: filmą „The love witch“, kuriame pagrindinė veikėja ragana, naudojanti savo galias meilės kerams.
🔮 Knygą skaičiau tam, kad galėčiau dar kartą išgyventi seserų Ovens istoriją. Filmas „Praktinė magija“ gyvena mano širdyje ir kažkiek prisidėjo to, kokia esu dabar. Skamba dramatiškai, bet tai tikrai vienas tų filmų, kurie keičia. Pamenu, kai vaikystėje, TV antenoje pamačiau, jog per LNK rodys šį filmą nėjau į kiemą, tiesiog per daug laukiau. Tai buvo vienas pirmų kartų, kai pamačiau ekrane geras ir gražias raganas, kai pamačiau ką gali moterų sąjunga ir oiii kaip tada svajojau turėti sesę arba tokią artimą moterišką draugystę. Tad kaip supratote filmas mano širdyje turi labai ypatingą vietą, deja, bet knygą pamiršiu jau rytoj.
Kas nepatiko knygoje? Veikėjai. Knygoje visiškai nesijautė to ypatingo ir kaustančio seserų ryšio. Veikėjos net momentais erzino savo savanaudiškumu. Taip pat istorija visiškai neplaukė, nes blaškė autorės minčių šuoliai ir nereikšmingų detalių plėtojimas.
📜 Siužetas: istorija apie dvi labai skirtingas, tačiau turinčias ypatingą ryšį seseris raganas. Viena – ekspresyvi ir valiūkiška Džiliana, kita ramioji Selė.
Selė su dukromis gyvena ramioje kaiminystėje, nepraktikuodama savo magiškų dovanų, kol vieną dieną ant jos durų slenksčio išdygsta Džiliana. Ji patekusi į rimtą bėdą, kuriai išspręsti reikęs drąsos, apversti gyvenimą aukštyn kojom bei vėl naudotis savo magiškom galiomis.
All in all: filmas liks mano širdyje amžiams, knyga į širdį net neužsuko.
Daugiau apžvalgų IG: @naujas.lapas
2.5/5
Ant kiek įtraukianti ir žaisminga knygos ekranizacija ir ant kiek blanki pati knyga.
Penkiais žodžiais: raganos, seserys, kriminalas, burtai, ryšys.
🔎 puslapiai: 254
🔎 goodreads: 3.76
🔎 panašu į: filmą „The love witch“, kuriame pagrindinė veikėja ragana, naudojanti savo galias meilės kerams.
🔮 Knygą skaičiau tam, kad galėčiau dar kartą išgyventi seserų Ovens istoriją. Filmas „Praktinė magija“ gyvena mano širdyje ir kažkiek prisidėjo to, kokia esu dabar. Skamba dramatiškai, bet tai tikrai vienas tų filmų, kurie keičia. Pamenu, kai vaikystėje, TV antenoje pamačiau, jog per LNK rodys šį filmą nėjau į kiemą, tiesiog per daug laukiau. Tai buvo vienas pirmų kartų, kai pamačiau ekrane geras ir gražias raganas, kai pamačiau ką gali moterų sąjunga ir oiii kaip tada svajojau turėti sesę arba tokią artimą moterišką draugystę. Tad kaip supratote filmas mano širdyje turi labai ypatingą vietą, deja, bet knygą pamiršiu jau rytoj.
Kas nepatiko knygoje? Veikėjai. Knygoje visiškai nesijautė to ypatingo ir kaustančio seserų ryšio. Veikėjos net momentais erzino savo savanaudiškumu. Taip pat istorija visiškai neplaukė, nes blaškė autorės minčių šuoliai ir nereikšmingų detalių plėtojimas.
📜 Siužetas: istorija apie dvi labai skirtingas, tačiau turinčias ypatingą ryšį seseris raganas. Viena – ekspresyvi ir valiūkiška Džiliana, kita ramioji Selė.
Selė su dukromis gyvena ramioje kaiminystėje, nepraktikuodama savo magiškų dovanų, kol vieną dieną ant jos durų slenksčio išdygsta Džiliana. Ji patekusi į rimtą bėdą, kuriai išspręsti reikęs drąsos, apversti gyvenimą aukštyn kojom bei vėl naudotis savo magiškom galiomis.
All in all: filmas liks mano širdyje amžiams, knyga į širdį net neužsuko.
Daugiau apžvalgų IG: @naujas.lapas
May 19, 2022
„Praktinė magija“ – pavadinimas taip puikiai atspindi knygos turinį! Atsiverti – ir magija srūva rankomis iki pat alkūnių, o aplink, atrodo, sproginėja žvaigždės! Tikrai, tokia ji man buvo nuostabi!
Pasakojimas apie dvi našlaites seseris, skirtingas kaip diena ir naktis, augančias pas nuolat juodai vilkinčias tetas, užsiiminėjančias magija. Neeilinis gyvenimas, bet tuo pačiu ir pasmerktas patyčioms ir apkalboms.
Bandžiau įsivaizduoti namus paliekančią Džilianą, kurią vos pamatę visi vyrai įsimyli taip, kad iš aistros net marškinių rankogaliai apsvyla, o sviestas net šaldytuve ištirpsta! O ir švelnioji Selė – tvirta savo vidumi, netekusi mylimo vyro ir susilaukusi dukrų išdrįsta išsikraustyti į Niujorką ir pabėgti nuo sodo rupūžių, juodų kačių ir magiškų užkerėjimų. „Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvabu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.“
Nepaisant skirtumų, seserų gyvenimai tampa neatsiejami tuomet, kai vieną jų ištinka didžiulė bėda. Seserystė yra didžiulė jėga. Nors prietarais netikiu, seseryste tikiu tvirtai. Tad buvo tikrai gera atsidurti tame magiškame seserų pasaulyje, kur kiekviename žingsnyje vyko neįtikėtini dalykai. Aš neabejotinai norėčiau dar kartą ten atsidurti, tad, manau, teks pažiūrėti ir visų taip išliaupsintą filmą, kurio, gėda pelėda, aš nesu ne tik kad mačiusi, bet ir apie jį girdėjusi.
Tad nuoširdžiai rekomenduoju tiems, kam buitis iki kaklo ir gyvenime norisi žiupsnelio magijos ir stebuklų. „...visiškai nebesvarbu, ką žmonės mano ar kuo tiki. Juk galiausiai esti dalykų, dėl kurių Selė Ovens tikra: visada permesk išbertą druską per kairįjį petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali.“
Ir dar, išsinešiau iš šios istorijos geriausią visų laikų paaiškinimą, kodėl reikia verkti, kai to norisi: „Senelis sakydavo, kad jei bandai sulaikyti ašaras, jos teka į viršų, aukščiau ir aukščiau, kol vieną dieną galva sprogsta ir lieki tik su kaklu – nieko daugiau.“ Nėr už ką – naudokitės!
Pasakojimas apie dvi našlaites seseris, skirtingas kaip diena ir naktis, augančias pas nuolat juodai vilkinčias tetas, užsiiminėjančias magija. Neeilinis gyvenimas, bet tuo pačiu ir pasmerktas patyčioms ir apkalboms.
Bandžiau įsivaizduoti namus paliekančią Džilianą, kurią vos pamatę visi vyrai įsimyli taip, kad iš aistros net marškinių rankogaliai apsvyla, o sviestas net šaldytuve ištirpsta! O ir švelnioji Selė – tvirta savo vidumi, netekusi mylimo vyro ir susilaukusi dukrų išdrįsta išsikraustyti į Niujorką ir pabėgti nuo sodo rupūžių, juodų kačių ir magiškų užkerėjimų. „Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvabu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.“
Nepaisant skirtumų, seserų gyvenimai tampa neatsiejami tuomet, kai vieną jų ištinka didžiulė bėda. Seserystė yra didžiulė jėga. Nors prietarais netikiu, seseryste tikiu tvirtai. Tad buvo tikrai gera atsidurti tame magiškame seserų pasaulyje, kur kiekviename žingsnyje vyko neįtikėtini dalykai. Aš neabejotinai norėčiau dar kartą ten atsidurti, tad, manau, teks pažiūrėti ir visų taip išliaupsintą filmą, kurio, gėda pelėda, aš nesu ne tik kad mačiusi, bet ir apie jį girdėjusi.
Tad nuoširdžiai rekomenduoju tiems, kam buitis iki kaklo ir gyvenime norisi žiupsnelio magijos ir stebuklų. „...visiškai nebesvarbu, ką žmonės mano ar kuo tiki. Juk galiausiai esti dalykų, dėl kurių Selė Ovens tikra: visada permesk išbertą druską per kairįjį petį. Šalia sodo vartelių augink rozmariną. Į bulvių košę berk pipirų. Sodink rožes ir levandas sėkmei prisikviesti. Įsimylėk, kai tik gali.“
Ir dar, išsinešiau iš šios istorijos geriausią visų laikų paaiškinimą, kodėl reikia verkti, kai to norisi: „Senelis sakydavo, kad jei bandai sulaikyti ašaras, jos teka į viršų, aukščiau ir aukščiau, kol vieną dieną galva sprogsta ir lieki tik su kaklu – nieko daugiau.“ Nėr už ką – naudokitės!
July 4, 2021
Šią knygą pasiėmiau kartu vykstant atostogų ir tai buvo puikus sprendimas. Viskas ko reikia atsipalaidavimui: įtraukianti istorija, spalvingi ir ryškūs charakteriai, aistros dėl meilės, mirtis ir magija! Gal tik bėda, jog pradėjus skaityti nesinori knygos paleisti ir tie 256psl tiesiog sutirpsta akyse!
O kas dėl knygos – neabejoju, kad jos pristatinėti nereikia ir abi pagrindinės veikėjos Selė ir Džiuliana iškyla atmintyje kaip Sandra Bullock ir Nicole Kidman. Viena neįtikėtinai aistringa ir dėl meilės pasiryžusi bet kam raudonplaukė ir kita santūri, praktiška bei savo mergaitėms atsidavusi mama. Tikrai mažai kas nematė filmo pastatyto pagal šį kūrinį, o tiems kas vis gi nematė, tai pirmiausias rekomenduoju knygą, o po to filmą 😉 Jie šiek tiek skiriasi, tad nuobodu tikrai nebus 🙂
Filmas man labiau siejasi su magija, skraidančiomis lėkštėmis ir besisukančiomis šluotomis, o knygoje magijos mažiau. Čia daugiau gyvenimo, seseriškos konkurencijos, meilės bei draugystės. Žinoma, neapsieita be visa griaunančios meilės ir truputėlio paslapties, bet pagrindą man sudarė moterų santykiai ir jų troškimai. Pasiryžimas dėl meilės atsisakyti sveiko proto ir užmerktomis akimis nerti į savo susikurtą svajonių pasaulį (kuris, beje, dažniausiai neatitinka tikrovės).
“Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvarbu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.”
Knygoje magija ne tokia tikra, tai labiau jausmas, viską apimanti ir kurianti gamtos jėga, atmosfera, susidedanti iš prietarų, užkalbėjimų ir gamtos reiškinių stebėjimo, o ne magiškų triukų. Čia magija vyksta ne pirštu pamojus, o įsileidus į širdį tikrąją meilę, pripažinus jog seseriška bendrystė svarbiau nei konkurencija, bei atleidus senas nuoskaudas. Tuo mane ši knyga ir sužavėjo – moterų, seserų, nepažįstamųjų vienybe.
Ar knyga patiko? Tikrai TAIP! Skaičiau, mėgavausi ir jau kaip minėjau, atostogoms tai tobula knyga. Bet kaip visada yra ir prie ko prikibti. Šįkart man užkliuvo du niuansai:
nepatiko autorės rašymo stilius. Tiesiog ne mano. Istorijos pateikimas iš pasakotojo pusės tarsi neleido pažvelgti į veikėjų vidų. Toks jausmas, kad norėjosi “pasikapstyti giliau”, žvilgtelėti į veikėjų vidų, o ne tiesiog sekti veiksmą.
pabaiga. Pasirodė tokia “skystoka”. Gal tai filmo įtaka, nes norėjosi kažkokios TOKIOS pabaigos, kad nustelbtų visą knygą, kad užverstum knygą ir sakytum WOW. Filme ji gerokai pakeista ir suprantama kodėl 🙂
Tad apibendrinant – imkit, skaitykit ir nerkit į magijos pasaulį (be burtų). Puiki knyga norintiems lengvo ir kiek įdomesnio kūrinio.
Įvertinimas: 3.5 / 5
O kas dėl knygos – neabejoju, kad jos pristatinėti nereikia ir abi pagrindinės veikėjos Selė ir Džiuliana iškyla atmintyje kaip Sandra Bullock ir Nicole Kidman. Viena neįtikėtinai aistringa ir dėl meilės pasiryžusi bet kam raudonplaukė ir kita santūri, praktiška bei savo mergaitėms atsidavusi mama. Tikrai mažai kas nematė filmo pastatyto pagal šį kūrinį, o tiems kas vis gi nematė, tai pirmiausias rekomenduoju knygą, o po to filmą 😉 Jie šiek tiek skiriasi, tad nuobodu tikrai nebus 🙂
Filmas man labiau siejasi su magija, skraidančiomis lėkštėmis ir besisukančiomis šluotomis, o knygoje magijos mažiau. Čia daugiau gyvenimo, seseriškos konkurencijos, meilės bei draugystės. Žinoma, neapsieita be visa griaunančios meilės ir truputėlio paslapties, bet pagrindą man sudarė moterų santykiai ir jų troškimai. Pasiryžimas dėl meilės atsisakyti sveiko proto ir užmerktomis akimis nerti į savo susikurtą svajonių pasaulį (kuris, beje, dažniausiai neatitinka tikrovės).
“Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvarbu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.”
Knygoje magija ne tokia tikra, tai labiau jausmas, viską apimanti ir kurianti gamtos jėga, atmosfera, susidedanti iš prietarų, užkalbėjimų ir gamtos reiškinių stebėjimo, o ne magiškų triukų. Čia magija vyksta ne pirštu pamojus, o įsileidus į širdį tikrąją meilę, pripažinus jog seseriška bendrystė svarbiau nei konkurencija, bei atleidus senas nuoskaudas. Tuo mane ši knyga ir sužavėjo – moterų, seserų, nepažįstamųjų vienybe.
Ar knyga patiko? Tikrai TAIP! Skaičiau, mėgavausi ir jau kaip minėjau, atostogoms tai tobula knyga. Bet kaip visada yra ir prie ko prikibti. Šįkart man užkliuvo du niuansai:
nepatiko autorės rašymo stilius. Tiesiog ne mano. Istorijos pateikimas iš pasakotojo pusės tarsi neleido pažvelgti į veikėjų vidų. Toks jausmas, kad norėjosi “pasikapstyti giliau”, žvilgtelėti į veikėjų vidų, o ne tiesiog sekti veiksmą.
pabaiga. Pasirodė tokia “skystoka”. Gal tai filmo įtaka, nes norėjosi kažkokios TOKIOS pabaigos, kad nustelbtų visą knygą, kad užverstum knygą ir sakytum WOW. Filme ji gerokai pakeista ir suprantama kodėl 🙂
Tad apibendrinant – imkit, skaitykit ir nerkit į magijos pasaulį (be burtų). Puiki knyga norintiems lengvo ir kiek įdomesnio kūrinio.
Įvertinimas: 3.5 / 5
July 30, 2023
Filmas tiesiog puikus, o knyga visiška sapalionė. Kančia buvo skaityti, prireikė daug valios pastangų ją pabaigti. Rašymo stilius šiaip mielas, jei ne pasitaikančios vulgarybės, tai gal tiktų paaugliams, nežinau, bet ir tai.. tik jei filmo nematė, nes filmas geresnis, tai vertingiau jį pažiūrėti.
January 20, 2025
Nori nenori, skaitant knygą, vis mintyse lygini su filmu. Ir filmas kiek pamenu tikrai buvo ne kartą žiūrėtas ir lyg patiko, o knyga tia visiškai nuvylė. Neįtraukė, šokinėjimas minčių, taip paviršiumi atrodo praplaukė visa istorija ir niekur nieko neužkabino.
October 12, 2025
"Ji turėjo pabėgti ir tuoktis slapta, nes tetos atsisakė palaiminti santuoką. Ju nuomone, Džiliana buvo jauna, kvaila ir rekordiniu greičiu taps nėščia, o ko daugiau bereikia apgailėtinam gyvenimui. "
Dar viena šių metų knyga įveikta. Ir visai šauni knyga. Skaitėsi išties neblogai... Taip, norėčiau taip sakyti. Bet tiesa yra tokia, kad esu siaubingai nusivylusi. Tai turbūt yra viena blogiausiu, jeigu ne pati blogiausia kada nors skaitytų knygų.
Dievaži aš geriau jau būčiau antrą kartą mirusi skaitydama Colleen Hoover negu šitą nuopisą. Visa skaitymo laikotarpį norėjosi knygą perplėšti perpus arba sudeginti. Tikrai, kilo toks jausmas, kad šią knygą parašė kažkas sergantis šizofrenija ir ADHD, prisirūkęs žolės ir padauginęs LSD. Tikra kankynė.
Knygoje nėra jokio siužeto. Vienoje pastraipoje veiksmas pasikeičia trys kartus ir nesuprasi kas ten ką padarė. Iš oro atsiranda kažkoks neaiškus veikėjas, kuris dingsta kaip į vandenį ir paskui atsiranda iki pabaigos likus dvidešimt puslapių. Kas per pizda?
Taip pat, ar tikrai reikėjo 97% knygos parašyti monologu? Tikrai ne. Ypač kai tas monologas neturėjo kažkokios vertės. Tai vientisi skiedalai, kuriuos buvo labai nuobodu ir skaudu skaityti. Tikrai nesuprantu kaip iš tokios nesąmonės gavosi toks nuostabus filmas. Kaip aš džiaugiuosi, kad kūrėjai padarė filmą knygos motyvais, nes kitaip filmas būtų žlugęs.
Nors tekstas skaitosi lengvai šį knygą yra tikras pragaras. Nėra kažkokių sudėtingų minčių ar žodžių. Bet pats knygos atlikimas yra tragiškas. Šios knygos neįmanoma skaityti blaivia galva. Aš vos nenusiritau iki alkoholizmo. Tikrai nerekomenduoju. O jeigu ir skaitysite tai tikrai susigadinsite nervus.
Pirma kartą istorijoje duodu knygai 1⭐️
Dar viena šių metų knyga įveikta. Ir visai šauni knyga. Skaitėsi išties neblogai... Taip, norėčiau taip sakyti. Bet tiesa yra tokia, kad esu siaubingai nusivylusi. Tai turbūt yra viena blogiausiu, jeigu ne pati blogiausia kada nors skaitytų knygų.
Dievaži aš geriau jau būčiau antrą kartą mirusi skaitydama Colleen Hoover negu šitą nuopisą. Visa skaitymo laikotarpį norėjosi knygą perplėšti perpus arba sudeginti. Tikrai, kilo toks jausmas, kad šią knygą parašė kažkas sergantis šizofrenija ir ADHD, prisirūkęs žolės ir padauginęs LSD. Tikra kankynė.
Knygoje nėra jokio siužeto. Vienoje pastraipoje veiksmas pasikeičia trys kartus ir nesuprasi kas ten ką padarė. Iš oro atsiranda kažkoks neaiškus veikėjas, kuris dingsta kaip į vandenį ir paskui atsiranda iki pabaigos likus dvidešimt puslapių. Kas per pizda?
Taip pat, ar tikrai reikėjo 97% knygos parašyti monologu? Tikrai ne. Ypač kai tas monologas neturėjo kažkokios vertės. Tai vientisi skiedalai, kuriuos buvo labai nuobodu ir skaudu skaityti. Tikrai nesuprantu kaip iš tokios nesąmonės gavosi toks nuostabus filmas. Kaip aš džiaugiuosi, kad kūrėjai padarė filmą knygos motyvais, nes kitaip filmas būtų žlugęs.
Nors tekstas skaitosi lengvai šį knygą yra tikras pragaras. Nėra kažkokių sudėtingų minčių ar žodžių. Bet pats knygos atlikimas yra tragiškas. Šios knygos neįmanoma skaityti blaivia galva. Aš vos nenusiritau iki alkoholizmo. Tikrai nerekomenduoju. O jeigu ir skaitysite tai tikrai susigadinsite nervus.
Pirma kartą istorijoje duodu knygai 1⭐️
September 7, 2024
Praktine magija nuo paauglystes buvo vienas megstamiausiu filmu. Knyga absoliuciai kitokia, bet man labai patiko-jauki, moteriska ir magiska.
January 27, 2024
Kiek seku bookstagrama, pastebėjau, kad yra dvi stovyklos: viena - kai knyga labiau patinka,nei filmas. Ir kita - kai filmas labiau patinka, nei knyga. Kurioje atsidūrėte jūs?
Aš einu prie filmo. Man asmeniškai filmas labiau patiko, nei knyga. Istorija knygoje tobula, tiek daug vingių, tiek potencialo. Ir neišpildyta. žinote jausmą, kai skaitai ir žinai, kad tai yra velniškai gerai, bet lauki, kad suspaustų žiežirbos! Man reikia daugiau praktinės magijos!
Duokit daugiau vidurnakčio margaritų ir čiobrelių!
Tais vakarais, kai danguje kildavo oranžinės spalvos mėnulis ir kuri nors moteris virtuvėje liedavo ašaras, Selė su Džiliana, sukabinusios mažuosius pirštelius, prisiekdavo, kad niekada nesileis užvaldomos aistrų.
“There are some things, after all, that Sally Owens knows for certain: Always throw spilled salt over your left shoulder. Keep rosemary by your garden gate. Add pepper to your mashed potatoes. Plant roses and lavender, for luck. Fall in love whenever you can.”
“My darling girl, when are you going to realize that being normal is not necessarily a virtue? It rather denotes a lack of courage." - Aunt Frances”
Aš einu prie filmo. Man asmeniškai filmas labiau patiko, nei knyga. Istorija knygoje tobula, tiek daug vingių, tiek potencialo. Ir neišpildyta. žinote jausmą, kai skaitai ir žinai, kad tai yra velniškai gerai, bet lauki, kad suspaustų žiežirbos! Man reikia daugiau praktinės magijos!
Duokit daugiau vidurnakčio margaritų ir čiobrelių!
Tais vakarais, kai danguje kildavo oranžinės spalvos mėnulis ir kuri nors moteris virtuvėje liedavo ašaras, Selė su Džiliana, sukabinusios mažuosius pirštelius, prisiekdavo, kad niekada nesileis užvaldomos aistrų.
“There are some things, after all, that Sally Owens knows for certain: Always throw spilled salt over your left shoulder. Keep rosemary by your garden gate. Add pepper to your mashed potatoes. Plant roses and lavender, for luck. Fall in love whenever you can.”
“My darling girl, when are you going to realize that being normal is not necessarily a virtue? It rather denotes a lack of courage." - Aunt Frances”
Read
July 21, 2021„Tomis karštomis, vienišomis naktimis sėdėdamos ant tetų namo stogo jos abi visuomet troško to paties dalyko. Kažkada ateityje, kai abi bus užaugusios, jos norėjo pažvelgti į žvaigždes ir nebijoti. Tai ir yra ta naktis, kurios jos troško. Tai toji ateitis, štai čia. Ir jos gali likti lauke, kiek tik norisi, gali likti ant vejos, kol išbluks visos žvaigždės, o vidurdienį vis dar būti čia ir žiūrėti į tobulai žydrą dangų.“
Kur slypi Alice Hoffman pasakojimo magija? Vieniems skaitytojams tai bus lėtai vinguriuojantis pasakojimo ritmas, leidžiantis patikėti, kad prieš akis – visas pasaulio laikas, kad galima leisti jam ramiai tekėti pro pirštus. Kitiems tai bus visuomet juodai vilkinčių tetų apžavai. Tretiems – Selės racionalumas ir Džilianos lengvabūdiškumas, Antonijos plaukų liepsna ir Kailės gebėjimas matyti daugiau nei kiti. Ketvirti šią knygą į rankas paims dėl sentimentų filmui. Man šiame romantika persmelktame pasakojime svarbus pasirodė giminės moterų ryšys, kuriam nesvarbu nei asmenybių skirtumai, nei atskirai praleisti dešimtmečiai, kuris nusidriekia į praeitį, į ateitį, į amžinybę.
Pagrindinės Hoffman romano „Praktinė magija“ veikėjos – dvi našlaitės, Selė ir Džiliana, augančios su ekscentriškomis magija užsiimančiomis tetomis, aplinkinių atstumtos, galinčios atsiremti tik viena į kitą. Suaugusios seserys pasirenka skirtingus kelius – Džiliana pabėga kuo toliau nuo to nelemto miestelio, o Selė ištekėjusi lieka gyventi su tetomis, kuria paprastą, normalų gyvenimą, kokio visuomet troško. Bet namuose pasigirsta ąžuolinio skaptuko, mirties vabalo, tiksėjimas, ir Selė netrukus praranda mylimą vyrą, o su juo – iliuziją, kad šiame miestelyje ji gali suteikti dukroms saugią ateitį. Ji supranta privalanti išvažiuoti: „Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvarbu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.“ Tik kad ir kaip toli išvyktų, Selė negalės pabėgti nuo praeities. Ir kai vieną naktį į duris pasibels Džiliana, šįsyk patekusi į rimtą bėdą, Selei reikės nuspręsti, ar ji galės priimti iš kartos į kartą perduodamas magiškas galias ne kaip prakeikimą, bet kaip dovaną.
„Praktinei magijai“ teko kiek nedėkinga dalia atsidurti pagal ją sukurto filmo tuo pačiu pavadinimu šešėlyje. Kuriant filmą gerokai nutolta nuo knygos siužeto, tad „Praktinę magiją“ geriausia skaityti kaip atskirą kūrinį, nesitikint, kad knyga padovanos tokius pat įspūdžius. Skirtingai nei filme, knygoje Selės dukros Antonija ir Kailė yra paauglės. Daugiau dėmesio skiriama Selės ir Džilianos, Antonijos ir Kailės santykių dinamikai, jų santykius lygiomis dalimis atmiešusi ne tik meilė, bet ir pavydas. Pyktis, pavydas, konkurencija – visa tai laikina, tarsi sako autorė; kur kas svarbiau – gijos, siejančios skirtingas asmenybes ir kartas. O svarbiausia tai, kad trys Ovensų moterų kartos galiausiai susivienytų – ne tik tam, kad pasinaudotų savo magiškomis galiomis, bet ir kad sugebėtų iš tikro pamatyti ir priimti viena kitą.
Autorės kalba švelni, lyriška, jausminga, lyg tamsų vakarą sėdėtum prie židinio ir klausytumeisi pasakojamų istorijų – gal išgalvotų, o gal kažkada nutikusių iš tikrųjų. Šį jausmingumą, ilgesingą melodingumą versdama „Praktinę magiją“ ir norėjau atkurti.
Kur slypi Alice Hoffman pasakojimo magija? Vieniems skaitytojams tai bus lėtai vinguriuojantis pasakojimo ritmas, leidžiantis patikėti, kad prieš akis – visas pasaulio laikas, kad galima leisti jam ramiai tekėti pro pirštus. Kitiems tai bus visuomet juodai vilkinčių tetų apžavai. Tretiems – Selės racionalumas ir Džilianos lengvabūdiškumas, Antonijos plaukų liepsna ir Kailės gebėjimas matyti daugiau nei kiti. Ketvirti šią knygą į rankas paims dėl sentimentų filmui. Man šiame romantika persmelktame pasakojime svarbus pasirodė giminės moterų ryšys, kuriam nesvarbu nei asmenybių skirtumai, nei atskirai praleisti dešimtmečiai, kuris nusidriekia į praeitį, į ateitį, į amžinybę.
Pagrindinės Hoffman romano „Praktinė magija“ veikėjos – dvi našlaitės, Selė ir Džiliana, augančios su ekscentriškomis magija užsiimančiomis tetomis, aplinkinių atstumtos, galinčios atsiremti tik viena į kitą. Suaugusios seserys pasirenka skirtingus kelius – Džiliana pabėga kuo toliau nuo to nelemto miestelio, o Selė ištekėjusi lieka gyventi su tetomis, kuria paprastą, normalų gyvenimą, kokio visuomet troško. Bet namuose pasigirsta ąžuolinio skaptuko, mirties vabalo, tiksėjimas, ir Selė netrukus praranda mylimą vyrą, o su juo – iliuziją, kad šiame miestelyje ji gali suteikti dukroms saugią ateitį. Ji supranta privalanti išvažiuoti: „Nesvarbu, ką tau sako žmonės. Nesvarbu, ką jie galėtų pasakyti. Kartais privalai palikti namus. Kartais pabėgti – vadinasi, leistis teisinga kryptimi.“ Tik kad ir kaip toli išvyktų, Selė negalės pabėgti nuo praeities. Ir kai vieną naktį į duris pasibels Džiliana, šįsyk patekusi į rimtą bėdą, Selei reikės nuspręsti, ar ji galės priimti iš kartos į kartą perduodamas magiškas galias ne kaip prakeikimą, bet kaip dovaną.
„Praktinei magijai“ teko kiek nedėkinga dalia atsidurti pagal ją sukurto filmo tuo pačiu pavadinimu šešėlyje. Kuriant filmą gerokai nutolta nuo knygos siužeto, tad „Praktinę magiją“ geriausia skaityti kaip atskirą kūrinį, nesitikint, kad knyga padovanos tokius pat įspūdžius. Skirtingai nei filme, knygoje Selės dukros Antonija ir Kailė yra paauglės. Daugiau dėmesio skiriama Selės ir Džilianos, Antonijos ir Kailės santykių dinamikai, jų santykius lygiomis dalimis atmiešusi ne tik meilė, bet ir pavydas. Pyktis, pavydas, konkurencija – visa tai laikina, tarsi sako autorė; kur kas svarbiau – gijos, siejančios skirtingas asmenybes ir kartas. O svarbiausia tai, kad trys Ovensų moterų kartos galiausiai susivienytų – ne tik tam, kad pasinaudotų savo magiškomis galiomis, bet ir kad sugebėtų iš tikro pamatyti ir priimti viena kitą.
Autorės kalba švelni, lyriška, jausminga, lyg tamsų vakarą sėdėtum prie židinio ir klausytumeisi pasakojamų istorijų – gal išgalvotų, o gal kažkada nutikusių iš tikrųjų. Šį jausmingumą, ilgesingą melodingumą versdama „Praktinę magiją“ ir norėjau atkurti.
June 19, 2024
Gražiai parašyta. Daug aprašymų, bet labai jau jie literatūriški. Atrodė, kad knyga lyg ir apie nieką, bet kartu įvyko ir labai daug. Norėjau, kad tik magijos būtų biški daugiau. Tie visi raganiški momentai, ypač tetulės, sužavėjo. Vis dėl to gyvenimas labai trumpas, štai ką pagalvoju, perskaičius knygą.
"Jei rimtai, ji dabar žino,kad meilė auga tik tada, kai išlaikai save kaip asmenybę, ir tai yra vienintelis receptas nuo kurio negalima nukrypti".
"Jei rimtai, ji dabar žino,kad meilė auga tik tada, kai išlaikai save kaip asmenybę, ir tai yra vienintelis receptas nuo kurio negalima nukrypti".
June 25, 2021
Turbūt dauguma yra bent kartą matę filmą „Praktinė magija“ su Sandra Bullock ir Nicole Kidman. Tai vienas mano mėgstamiausių filmų. Dėl to ir nusprendžiau perskaityti šią knygą. Iš karto galiu pasakyti, kad filmas ir knyga skiriasi kaip diena ir naktis. Jie nesutampa, bet tai nėra blogai. Skaitėsi knyga gan sunkiai, nes parašyta kažkokiu keistu stiliumi, kuris man labai nepatiko. Bet pati istorija gan patiko. Knygoje pačios magijos tikrai mažai- beveik nieko. Skyriai LABAI ilgi ir įkyri skaityti, veiksmo kaip ir nėra- viskas labai monotoniška. Čia pasakojama kas ką veikia, kur eina, ką daro ir t.t. Nors ir knyga man gan patiko, bet turi akivaizdžių trūkumų.
Įdomu ar išvers antrą knygą... būtų įdomu sužinoti kaip toliau sekėsi veikėjoms.
Įdomu ar išvers antrą knygą... būtų įdomu sužinoti kaip toliau sekėsi veikėjoms.
July 5, 2021
Susiskaite nesunkiai, bet nieko ispudingo as joje neradau, neskaityciau dar karta.
Knyga apie raganystes karta is kartos, burtus, kai visa tai paveldima net nenorint, tiesiog gimstant, apie triju kartu seseru istorijas. Apie aplinkiniu nenora ir baime bendrauti su jomis nuo vaikystes ir bandyma pabegti nuo saves paciu.
Tokia lyg ir nieko istorija, bet kazkaip visiskai ne man😀
Knyga apie raganystes karta is kartos, burtus, kai visa tai paveldima net nenorint, tiesiog gimstant, apie triju kartu seseru istorijas. Apie aplinkiniu nenora ir baime bendrauti su jomis nuo vaikystes ir bandyma pabegti nuo saves paciu.
Tokia lyg ir nieko istorija, bet kazkaip visiskai ne man😀
November 5, 2021
"Kai kurie dalykai pasikeitę niekada nebetampa tokie patys. Pavyzdžiui, drugeliai arba moterys, pernelyg dažnai įsimyli įsimylinčios netinkamus vyrus.
Moterys, magija ir meilė – taip galėčiau trim žodžiais apibūdinti šią knygą. Kažkaip galvojau, kad filmą pagal šią knygą tikrai buvau mačiusi. Bet pažiūrėjusi anonsą, supratau, kad visgi ne, taigi, dar vienas filmas – į norimų peržiūrėti sąrašą.
Man labai patiko neskubus, mistinis ir užburiantis pasakojimo stilius. Ovensų giminės moterų likimai nuo neatmenų laikų buvo apgaubti paslapčių ir prietarų. Ypač dėl to prisikentėjo seserys Selė ir Džilijana, kurios nuo pat mažens suprato, kad yra kitokios. Gal todėl tarp jų užsimezgė ypatingas ryšys, nes kas gali suprasti geriau, nei to pačio kraujo sesuo?
Tik šiek tiek susierzinau, kai romane atsirado žmogžudystė – ak, kaip nemagiška! Bet pabaiga subtiliai sudėliojo visus taškus ant i, nors ją buvo galima numanyti. Ir kaip visada paburbėsiu dėl knygos plonumo: tiek dar buvo galima parašyti apie paslaptingąsias sesių tetas, anksti žuvusius tėvus, Mariją Ovens, kuri pastatė namą Magnolijų gatvėje. Mažiausiai dar šimtą puslapių malonumo.
Pasakojimas talpina ir motinystės nerimą, mistiškas gamtos detales, prietarus, melancholišką nuotaiką, ir, žinoma, meilę – laimingą, nelaimingą, raganišką ir visai paprastą. Viena, kai meilė ateina magijos pagalba. Tačiau meilė be magijos – savaime tampa magiška. Mano lentynoje laukia dar viena šios autorės knyga "Priešybių santuoka", tad kai norėsis kažko romantiškesnio, žinosiu ką skaityti.
Daugiau knygų apžvalgų: www.profesionalimama.wordpress.com
Moterys, magija ir meilė – taip galėčiau trim žodžiais apibūdinti šią knygą. Kažkaip galvojau, kad filmą pagal šią knygą tikrai buvau mačiusi. Bet pažiūrėjusi anonsą, supratau, kad visgi ne, taigi, dar vienas filmas – į norimų peržiūrėti sąrašą.
Man labai patiko neskubus, mistinis ir užburiantis pasakojimo stilius. Ovensų giminės moterų likimai nuo neatmenų laikų buvo apgaubti paslapčių ir prietarų. Ypač dėl to prisikentėjo seserys Selė ir Džilijana, kurios nuo pat mažens suprato, kad yra kitokios. Gal todėl tarp jų užsimezgė ypatingas ryšys, nes kas gali suprasti geriau, nei to pačio kraujo sesuo?
Tik šiek tiek susierzinau, kai romane atsirado žmogžudystė – ak, kaip nemagiška! Bet pabaiga subtiliai sudėliojo visus taškus ant i, nors ją buvo galima numanyti. Ir kaip visada paburbėsiu dėl knygos plonumo: tiek dar buvo galima parašyti apie paslaptingąsias sesių tetas, anksti žuvusius tėvus, Mariją Ovens, kuri pastatė namą Magnolijų gatvėje. Mažiausiai dar šimtą puslapių malonumo.
Pasakojimas talpina ir motinystės nerimą, mistiškas gamtos detales, prietarus, melancholišką nuotaiką, ir, žinoma, meilę – laimingą, nelaimingą, raganišką ir visai paprastą. Viena, kai meilė ateina magijos pagalba. Tačiau meilė be magijos – savaime tampa magiška. Mano lentynoje laukia dar viena šios autorės knyga "Priešybių santuoka", tad kai norėsis kažko romantiškesnio, žinosiu ką skaityti.
Daugiau knygų apžvalgų: www.profesionalimama.wordpress.com
July 7, 2021
Yra bent du būdai skaityti Alice Hoffman „Praktinę magiją.”
Pirmasis — ieškoti Sandros Bullock ir Nicole Kidman 1998-aisiais ekrane įkūnytų pagrindinių romano veikėjų.
Antrasis — trumpam filmą pamiršti ir nerti į istoriją be lūkesčių.
Pirmuoju atveju gresia nusivylimas: siužetas skiriasi, o ir filmo Selės ir Džilianos romane nedaug.
Antruoju — laukia prieskoniais, alyvomis ir rugpjūčio naktimis kvepianti istorija.
KITOKIA nei filme, bet ne mažiau įtraukianti.
Rekomenduoju antrąjį būdą!
O paskutiniam magijos žiūpsniui palieku trumpą ištrauką:
„Kailė supranta neturinti skubėti, visas gyvenimas jai prieš akis, tačiau ji vis tiek visą gyvenimą milžinišku greičiu keliavo į šią akimirką, buvo visiškai į ją susitelkusi, tarsi šis liepos rytas būtų pats visatos centras.”
Pirmasis — ieškoti Sandros Bullock ir Nicole Kidman 1998-aisiais ekrane įkūnytų pagrindinių romano veikėjų.
Antrasis — trumpam filmą pamiršti ir nerti į istoriją be lūkesčių.
Pirmuoju atveju gresia nusivylimas: siužetas skiriasi, o ir filmo Selės ir Džilianos romane nedaug.
Antruoju — laukia prieskoniais, alyvomis ir rugpjūčio naktimis kvepianti istorija.
KITOKIA nei filme, bet ne mažiau įtraukianti.
Rekomenduoju antrąjį būdą!
O paskutiniam magijos žiūpsniui palieku trumpą ištrauką:
„Kailė supranta neturinti skubėti, visas gyvenimas jai prieš akis, tačiau ji vis tiek visą gyvenimą milžinišku greičiu keliavo į šią akimirką, buvo visiškai į ją susitelkusi, tarsi šis liepos rytas būtų pats visatos centras.”
October 31, 2022
Filmas vis tiek patiko labiau. Bet knyga papildė filme žinotą istoriją abiejų seserų mintimis, vaikystės išgyvenimais, padėjo suprasti, kodėl jos tokios skirtingos, bet abi vienodai bijo tikrosios meilės. Bet nervinį, kad buvo nemažai įvykių, kurie niekur nenuvedė ir nesupratau koks jų tikslas. Knyga neilga ir dar tie nukrypimai be jokios minties.
November 2, 2025
Jaučiau, kad noriu kažko rudeniško, magiško – toks dabar laikotarpis, kai anksti temsta, bet žvakelės dega. Rytai šviesesni, tik jau nebeilgai. Tad griebiau knygą apie magiją ir raganas. Maniau, kad bus gerai, labai gerai. Bet nutiko kiek kitaip.
Ar mačiau filmą? Daugybę kartų. Ar man filmas patiko labiau? Nepalyginamai. Keista tai sakyti, nes retai taip būna – knygų žiurkius ekranizacija žavisi, o štai tekstą, kiek įmanoma, tik toleruoja. Stengiasi priimti, nors ir sunkiai.
„Tikra meilė pavojinga, ji kyla iš vidaus ir užvaldo, ir jei laiku nepaleidi, gali bet ką dėl jos padaryti. Jei vaistinės mergina būtų buvusi išmintinga, pirmiausia būtų prašiusi priešnuodžio nuo meilės, o ne meilės burtų.“ (Hoffman, 2021, p. 27)
Vienintelis dalykas, kuris gelbėjo mano skaitymo patirtį – tos nuostabios aktorės, kurias mintyse piešiau, keliaudama tekstu. Kažkoks paradoksas, kai geriau pagalvoju. Pastebiu, kad apie filmą man norisi kalbėti daugiau nei apie pačią knygą. Apie tą nostalgiją, kurią patiriu kiekvieną kartą žiūrėdama. Tad skaitant, tikslinga būtų atsiriboti nuo to, ką matėte ekrane. Nes kitaip, su šia knyga bus itin sunku susidraugauti.
Prisijaukinti „Praktinės magijos“ tekstą man buvo gana sudėtinga. Jis nėra kažkuo painus, tik jo tėkmė, mano galva, nėra labai sklandi. Nors monologo čia esti daugiau, man tai netrukdė. Tik šiaip artumo ir ryšio nepajutau. Matyt, vis lyginau su filmu ir, panašu, man tai ypač kišo koją.
Nuoširdžiai nežinau, koks mano santykis su šia knyga būtų be filmo, gal žiūrėčiau visai kitu kampu. Tarp jų daug skirtumų, kurių gvildenti nesiruošiu ir lyginti neturiu noro. Verta pasakyti, kad ekranizacija paremta motyvais, tačiau jų sielos sklinda priešingomis kryptimis.
Širdis neleidžia vertinti žemesniu balu, jaučiu, kad ir čia gelbsti filmas.
Ar mačiau filmą? Daugybę kartų. Ar man filmas patiko labiau? Nepalyginamai. Keista tai sakyti, nes retai taip būna – knygų žiurkius ekranizacija žavisi, o štai tekstą, kiek įmanoma, tik toleruoja. Stengiasi priimti, nors ir sunkiai.
„Tikra meilė pavojinga, ji kyla iš vidaus ir užvaldo, ir jei laiku nepaleidi, gali bet ką dėl jos padaryti. Jei vaistinės mergina būtų buvusi išmintinga, pirmiausia būtų prašiusi priešnuodžio nuo meilės, o ne meilės burtų.“ (Hoffman, 2021, p. 27)
Vienintelis dalykas, kuris gelbėjo mano skaitymo patirtį – tos nuostabios aktorės, kurias mintyse piešiau, keliaudama tekstu. Kažkoks paradoksas, kai geriau pagalvoju. Pastebiu, kad apie filmą man norisi kalbėti daugiau nei apie pačią knygą. Apie tą nostalgiją, kurią patiriu kiekvieną kartą žiūrėdama. Tad skaitant, tikslinga būtų atsiriboti nuo to, ką matėte ekrane. Nes kitaip, su šia knyga bus itin sunku susidraugauti.
Prisijaukinti „Praktinės magijos“ tekstą man buvo gana sudėtinga. Jis nėra kažkuo painus, tik jo tėkmė, mano galva, nėra labai sklandi. Nors monologo čia esti daugiau, man tai netrukdė. Tik šiaip artumo ir ryšio nepajutau. Matyt, vis lyginau su filmu ir, panašu, man tai ypač kišo koją.
Nuoširdžiai nežinau, koks mano santykis su šia knyga būtų be filmo, gal žiūrėčiau visai kitu kampu. Tarp jų daug skirtumų, kurių gvildenti nesiruošiu ir lyginti neturiu noro. Verta pasakyti, kad ekranizacija paremta motyvais, tačiau jų sielos sklinda priešingomis kryptimis.
Širdis neleidžia vertinti žemesniu balu, jaučiu, kad ir čia gelbsti filmas.
July 21, 2024
Tikras kaifas šis tirštas, sodrus tekstas, kvepiantis juoduoju muilu, išpurenta žeme, vaistažolėmis ir alyvomis. Va kaip gražiai ir nekvailai galima aprašyti netobulus žmones, jų nesumenkinant prieš skaitytoją. Prietarais apipinta Ovensų šeimos moterų istorija. Aistros ir toksiški santykiai čia išskrosti lyg medicinos mokyklos studentams lavoninėje, parodo jų tamsiąją pusę. Tai pasakojimas, su minimumu dialogų, todėl taip priebėgom nepersiskaito, bet fantazijose kuria įtikinamiausias scenas. Pavojingas grožis, sumišę kamuojantys jausmai, tokie kaip pavydas, pagieža, baimė.
Tokios knygos kaip ši yra mano kavos puodukas, mano komfortas. Ši tikrai praktiška, ir aš esu labai praktiškas žmogus, gal būt todėl man taip patiko, bet kartu esu priplaukus ir keista, kaip ir šioji knyga. Autorė po šitos dar išleido daug kitų knygų, norėtųsi jų lietuviškai. Turbūt visi girdėjote, kad kuriamas naujas filmas su tom pačiom aktorėm. Beje knyga ir senasis filmas gyvena savo gyvenimus ir yra vienas tų kur n kartų gali žiūrėti su vidurnakčio margaritomis. "Tais vakarais, kai danguje kildavo oranžinės spalvos mėnulis ir kuri nors moteris virtuvėje liedavo ašaras, Selė su Džiliana, sukabinusios mažuosius pirštelius, prisiekdavo, kad niekada nesileis užvaldomos aistrų." Kaip seserims sekėsi atsispirti meilei ir kiek tavyje yra raganos sužinosi perskaičius šią knygą. Na neatmetu galimybės, jog vyrams ši knyga gali padėti tas raganaites geriau pažinti.
Tokios knygos kaip ši yra mano kavos puodukas, mano komfortas. Ši tikrai praktiška, ir aš esu labai praktiškas žmogus, gal būt todėl man taip patiko, bet kartu esu priplaukus ir keista, kaip ir šioji knyga. Autorė po šitos dar išleido daug kitų knygų, norėtųsi jų lietuviškai. Turbūt visi girdėjote, kad kuriamas naujas filmas su tom pačiom aktorėm. Beje knyga ir senasis filmas gyvena savo gyvenimus ir yra vienas tų kur n kartų gali žiūrėti su vidurnakčio margaritomis. "Tais vakarais, kai danguje kildavo oranžinės spalvos mėnulis ir kuri nors moteris virtuvėje liedavo ašaras, Selė su Džiliana, sukabinusios mažuosius pirštelius, prisiekdavo, kad niekada nesileis užvaldomos aistrų." Kaip seserims sekėsi atsispirti meilei ir kiek tavyje yra raganos sužinosi perskaičius šią knygą. Na neatmetu galimybės, jog vyrams ši knyga gali padėti tas raganaites geriau pažinti.
November 28, 2021
"Pragariškai karštomis dienomis, kai norisi nudobti pasipainiojusius ant kelio ar bent gerai jiems trinktelėti, verčiau gerk limonadą. Eik pirkti gero lubų ventiliatoriaus. Niekada neužmink ant svirplio, prisiglaudusio tamsiame svetainės kampe, nes užsitrauksi nesėkmę. Venk vyrų, kurie vadina tave mažule, moterų, kurios neturi draugų, ir šunų, kurie kasosi pilvus ir nesigula tau prie kojų." - ta va tokia ta "Praktinė magija ".
Moterys, kurios nori būti laimingos: dvi senos tetos; dvi mergaitės, kurias augina tetos; dvi anūkės... Ir bent jau viena iš dviejų turi kažkokių magiškų galių, o gal ir neturi, gal tik nori būt laiminga.
Filmo nemačiau, bet visai mielai pažiūrėčiau.
Moterys, kurios nori būti laimingos: dvi senos tetos; dvi mergaitės, kurias augina tetos; dvi anūkės... Ir bent jau viena iš dviejų turi kažkokių magiškų galių, o gal ir neturi, gal tik nori būt laiminga.
Filmo nemačiau, bet visai mielai pažiūrėčiau.
March 27, 2022
...kai matei filma ir paimi knyga, tikiesi arba manai, kad bus taip pat ar bent labai arti...
Taciau sikart, skaiciau knyga, kuri man primine filma tik del zmoniu, ar gal net aktoriu, kurios atliko seseru vaidmenis ir viskas. ...
Man tai istorija apie moteri, kuri yra kitokia, kuri zino, kad kitoniskumas gali skaudint, todel daro viska, kad butu "normali"...
Bet kartais, neatitikti normu, yra gerai...nes tada tu zinai, ko kiti negali zinoti...
Ir zinoma, cia yra seima, kraujo rysys, kuris visad yra auksciau ir stipriau, kai reikia pagalbos, kad ir kiek laiko praeina, kad ir kokios priezastis...
Sioje knygoje nera filmo...bet filme yra dalelis knygos 📚
Taciau sikart, skaiciau knyga, kuri man primine filma tik del zmoniu, ar gal net aktoriu, kurios atliko seseru vaidmenis ir viskas. ...
Man tai istorija apie moteri, kuri yra kitokia, kuri zino, kad kitoniskumas gali skaudint, todel daro viska, kad butu "normali"...
Bet kartais, neatitikti normu, yra gerai...nes tada tu zinai, ko kiti negali zinoti...
Ir zinoma, cia yra seima, kraujo rysys, kuris visad yra auksciau ir stipriau, kai reikia pagalbos, kad ir kiek laiko praeina, kad ir kokios priezastis...
Sioje knygoje nera filmo...bet filme yra dalelis knygos 📚
Displaying 1 - 30 of 50 reviews