What do you think?
Rate this book
Broken Glass Park
An engrossing and thoroughly contemporary novel on what it means to be young, alive, and conscious in these first decades of the new century.
The heroine of this engrossing and thoroughly contemporary novel is seventeen-year-old Sascha Naimann. Sascha was born in Moscow, but now lives in Berlin with her two younger siblings and, until recently, her mother. She is precocious, independent, street-wise, and, since her stepfather murdered her mother several months ago, an orphan.
Unlike most of her companions, she doesn’t dream of escaping from the tough housing project where they live. Sascha’s dreams are different: she longs to write a novel about her beautiful but naïve mother and she wants to end the life of Vadim, the man who brutally murdered her.
Sascha’s story, as touching as any in recent literature, is that of a young woman consumed by two competing impulses, one celebrative and redemptive, the other murderous. In a voice that is candid and self-confident, at times childlike and at others all too mature, Sascha relates the universal and timeless struggle between those forces that can destroy us, and those that lead us back from sorrow and pain to life itself.
Germany’s Freundin Magazine called Broken Glass Park “a gripping portrayal of life on the margins of society.” But Sascha’s story does not remain on the margins; it goes straight to the heart of what it means to be young, alive, and conscious in these first decades of the new century.
The heroine of this engrossing and thoroughly contemporary novel is seventeen-year-old Sascha Naimann. Sascha was born in Moscow, but now lives in Berlin with her two younger siblings and, until recently, her mother. She is precocious, independent, street-wise, and, since her stepfather murdered her mother several months ago, an orphan.
Unlike most of her companions, she doesn’t dream of escaping from the tough housing project where they live. Sascha’s dreams are different: she longs to write a novel about her beautiful but naïve mother and she wants to end the life of Vadim, the man who brutally murdered her.
Sascha’s story, as touching as any in recent literature, is that of a young woman consumed by two competing impulses, one celebrative and redemptive, the other murderous. In a voice that is candid and self-confident, at times childlike and at others all too mature, Sascha relates the universal and timeless struggle between those forces that can destroy us, and those that lead us back from sorrow and pain to life itself.
Germany’s Freundin Magazine called Broken Glass Park “a gripping portrayal of life on the margins of society.” But Sascha’s story does not remain on the margins; it goes straight to the heart of what it means to be young, alive, and conscious in these first decades of the new century.
221 pages, Paperback
First published January 1, 2008
53 people are currently reading
2048 people want to read
About the author
Alina Bronsky
22 books325 followersAlina Bronsky was born in Yekaterinburg, an industrial town at the foot of the Ural Mountains in central Russia. She moved to Germany when she was thirteen. Her first novel, Broken Glass Park, was nominated for one of Europe’s most prestigious literary awards, the Ingeborg Bachmann Prize.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 289 reviews
August 18, 2025
REGOLE DI VITA E DI MORTE
La migliore Lisbeth Salander, secondo me, splendidamente interpretata dalla magnifica Rooney Mara nel molto più convincente adattamento americano, opera di David Fincher (2011).
È bella la storia di Sasha, anche se in realtà è terribilmente tragica: è Alina Bronsky che sa renderla bella.
Adottando l'io narrante e scegliendo una lingua diretta, senza fronzoli e orpelli - costruendo un racconto teso, asciutto, che progredisce anche durante i flash back.
Noomi Rapace, la prima Lisbeth Salander, quella della trilogia cinematografica svedese: mi hanno deluso, lei e i tre film.
Mi ricorda molto Lisbeth Salander, questa giovane Sasha: a differenza di Lisbeth, ha due fratelli più piccoli, cui è molto legata - e ha amato moltissimo la mamma.
È più giovane di Lisbeth, ha solo diciassette anni.
Come Lisbeth, cerca vendetta da un padre assassino.
Sasha non chiede nulla a nessuno, e nel ghetto russo della città tedesca dove lei e i fratellini si sono trasferiti a vivere, si muove in mezzo alla violenza delle strade dove volano sassi e bottiglie vuote, gli amori difficili, l’integrazione nel nuovo paese tanto dura anche per una ragazza dall’intelligenza affilata come la sua.
Sa come agire, come muoversi, dotata di volontà ferrea, pur senza vincere il disagio e mantenendo il disincanto.
Jasna Fritzi Bauer in “Scherbenpark“ di Bettina Blümner 2013, la Sasha nel film tedesco tratto dal romanzo della Bronsky.
Particolari che la rendono più 'umana' di Lisbeth, pur lasciandola altrettanto tosta.
È impossibile non affezionarsi a lei, ad Anton, alla piccola Alissa che dice di essere grande perché ha già quattro anni.
Benvenuta questa nuova scrittrice che nel suo romanzo mischia culture e razze in un tonificante concentrato.
Scherbenpark, titolo originale del romanzo della Bronsky e del film – “Broken Glass Park” nella versione inglese.
La migliore Lisbeth Salander, secondo me, splendidamente interpretata dalla magnifica Rooney Mara nel molto più convincente adattamento americano, opera di David Fincher (2011).
È bella la storia di Sasha, anche se in realtà è terribilmente tragica: è Alina Bronsky che sa renderla bella.
Adottando l'io narrante e scegliendo una lingua diretta, senza fronzoli e orpelli - costruendo un racconto teso, asciutto, che progredisce anche durante i flash back.
Noomi Rapace, la prima Lisbeth Salander, quella della trilogia cinematografica svedese: mi hanno deluso, lei e i tre film.
Mi ricorda molto Lisbeth Salander, questa giovane Sasha: a differenza di Lisbeth, ha due fratelli più piccoli, cui è molto legata - e ha amato moltissimo la mamma.
È più giovane di Lisbeth, ha solo diciassette anni.
Come Lisbeth, cerca vendetta da un padre assassino.
Sasha non chiede nulla a nessuno, e nel ghetto russo della città tedesca dove lei e i fratellini si sono trasferiti a vivere, si muove in mezzo alla violenza delle strade dove volano sassi e bottiglie vuote, gli amori difficili, l’integrazione nel nuovo paese tanto dura anche per una ragazza dall’intelligenza affilata come la sua.
Sa come agire, come muoversi, dotata di volontà ferrea, pur senza vincere il disagio e mantenendo il disincanto.
Jasna Fritzi Bauer in “Scherbenpark“ di Bettina Blümner 2013, la Sasha nel film tedesco tratto dal romanzo della Bronsky.
Particolari che la rendono più 'umana' di Lisbeth, pur lasciandola altrettanto tosta.
È impossibile non affezionarsi a lei, ad Anton, alla piccola Alissa che dice di essere grande perché ha già quattro anni.
Benvenuta questa nuova scrittrice che nel suo romanzo mischia culture e razze in un tonificante concentrato.
Scherbenpark, titolo originale del romanzo della Bronsky e del film – “Broken Glass Park” nella versione inglese.
April 27, 2025
3/5
Ne tai, ko tikėjausi. Švelniai tariant. Kaip skaičiusi ir Dunją, ir Aštrumus, jau žinau ir autorės stilių (man labai fainas), ir kad istorijos tokios gana buitiškos, bet atpažįstamos, tuo pačiu ir unikalios, sukeliančios daugybę jausmų, dar ir pasižyminčios puikiu humoro jausmu (bent jau jis labai mano skonio). Ir nors šioje knygoje viso to užuominų yra, man skaitant atrodė, kad čia – YA romanas. Ir dar nelabai geras. Tas sovietynas ypač bjaurus, žmonės – baisiai nemalonūs, paauglystė – sunki (bet suprantama, turint omeny aplinkybes), tik kad viskas taip kažkaip nelogiškai, greitai, pritemptai. Santykiai nuleidžiami iš dangaus, elgiamasi neracionaliai (vėlgi, galima pateisinti, kodėl traumuota paauglė taip elgiasi, tačiau kiti?), o siužetas, rodos, dažniau vyniojasi kaip patogu autorei, o ne kaip logiška. Pliusai už ryškų visuomenės portretą ir to meto pop kultūros nuorodas, kurios neblogai kuria atmosferą, pliusai už knygos pradžią, kuri įtraukianti ir daug žadanti, bet kuo toliau – tuo labiau man buvo tiesiog cringe.
Ir nors suprantu, kad debiutinis romanas tikriausiai turėtų būti skaitomas pats pirmas, nes su kitais jau ir profesionalumo daugiau, ir lūkesčiai vis kyla, tačiau vis tiek negaliu Bronsky vertinti ne pačios jos kontekste. Ir kai kartelė taip aukštai, su šia knyga kritau iš to aprašomo daugiabučio, kuriame Saša gyvena. Nepatikėjau veikėjos motyvacija, nepatikėjau siužeto posūkiais, nepatikėjau meilėmis ir simpatijomis, nepatikėjau visais tais reikalais su Tenerife ir nepažįstamos nepilnametės merginos priėmimu pagyventi į savo namus, kai esi žurnalistas ir pats turi nepilnametį sūnų. Todėl lieku gūžčioti pečiais – nekeičia fakto, kad Aštrumus laikau bene genialia knyga, bet su Šukparkiu man tikrai nebuvo pakeliui.
Ne tai, ko tikėjausi. Švelniai tariant. Kaip skaičiusi ir Dunją, ir Aštrumus, jau žinau ir autorės stilių (man labai fainas), ir kad istorijos tokios gana buitiškos, bet atpažįstamos, tuo pačiu ir unikalios, sukeliančios daugybę jausmų, dar ir pasižyminčios puikiu humoro jausmu (bent jau jis labai mano skonio). Ir nors šioje knygoje viso to užuominų yra, man skaitant atrodė, kad čia – YA romanas. Ir dar nelabai geras. Tas sovietynas ypač bjaurus, žmonės – baisiai nemalonūs, paauglystė – sunki (bet suprantama, turint omeny aplinkybes), tik kad viskas taip kažkaip nelogiškai, greitai, pritemptai. Santykiai nuleidžiami iš dangaus, elgiamasi neracionaliai (vėlgi, galima pateisinti, kodėl traumuota paauglė taip elgiasi, tačiau kiti?), o siužetas, rodos, dažniau vyniojasi kaip patogu autorei, o ne kaip logiška. Pliusai už ryškų visuomenės portretą ir to meto pop kultūros nuorodas, kurios neblogai kuria atmosferą, pliusai už knygos pradžią, kuri įtraukianti ir daug žadanti, bet kuo toliau – tuo labiau man buvo tiesiog cringe.
Ir nors suprantu, kad debiutinis romanas tikriausiai turėtų būti skaitomas pats pirmas, nes su kitais jau ir profesionalumo daugiau, ir lūkesčiai vis kyla, tačiau vis tiek negaliu Bronsky vertinti ne pačios jos kontekste. Ir kai kartelė taip aukštai, su šia knyga kritau iš to aprašomo daugiabučio, kuriame Saša gyvena. Nepatikėjau veikėjos motyvacija, nepatikėjau siužeto posūkiais, nepatikėjau meilėmis ir simpatijomis, nepatikėjau visais tais reikalais su Tenerife ir nepažįstamos nepilnametės merginos priėmimu pagyventi į savo namus, kai esi žurnalistas ir pats turi nepilnametį sūnų. Todėl lieku gūžčioti pečiais – nekeičia fakto, kad Aštrumus laikau bene genialia knyga, bet su Šukparkiu man tikrai nebuvo pakeliui.
June 9, 2010
I have a serious case of review writer’s block. Actually, it's more like review writer's ennui, but I felt compelled to write a little about this one. Do you ever read blurbs on the backs of books? Well, I sometimes do even though the same adjectives are recycled over and over again ad nauseam. If you do, don’t read the blurbs on the back of this one. I am so sick of something being termed ‘riveting’ when it is merely ‘mildly engaging.’ Also, ‘Extremely well-crafted’ should have been replaced with ‘Moderately crafted.’ Also, this book was neither ‘unflinching’ nor ‘rare.’ Hard life stories are a dime a dozen (cliché!) these days.
On her book cover, Bronsky is praised as a prodigy who has written ‘an explosive debut.’ Yes, I know I should stop reading blurbs. I understood what Bronsky was trying to do, but she did not quite manage her goal.
This is what my blurb would say: Yet another hard life story. This one was written by a young Eastern-European woman with average talent. The heroine of the novel is pissed off, and rightly so, but her story doesn’t make the reader feel much more than her anger.
On her book cover, Bronsky is praised as a prodigy who has written ‘an explosive debut.’ Yes, I know I should stop reading blurbs. I understood what Bronsky was trying to do, but she did not quite manage her goal.
This is what my blurb would say: Yet another hard life story. This one was written by a young Eastern-European woman with average talent. The heroine of the novel is pissed off, and rightly so, but her story doesn’t make the reader feel much more than her anger.
July 8, 2011
This started strongly and then petered out. I was interested in the narrator while she was talking about her family and her plans, but very quickly the plot seemed to start turning on coincidence, and I lost hold of the narrator's motivations. The overall theme of the book seems to be: men, what to do about them. They're violent, they're dumb, they're sexually abusive...but they're everywhere and for a straight woman they're also necessary, at least for some things.Sascha, the 17-year-old narrator, at first dismisses all men, then starts sleeping with and falling in love with them (or something) in complicated, hard-to-understand ways. Her family and their plotline is lost along the wayside while all this is happening. I don't have a lot of patience with stories about women drifting passively through abusive relationships with guys in order to show how bad heterosexuality can be--I'd much rather read Sascha's story without the romantic entanglements, which seemed unlikely to me anyway. In the end, the overall shape of the story felt full and complete. It just wasn't a story I particularly wanted to read.
May 10, 2024
Merginai Sašai tik septyniolika metų, bet pas ją yra du dideli norai - nužudyti tokį Vadimą ir parašyti apie mamą knygą.
Prieš tai buvusiu sakiniu - "nepaspoilinau", tai jau taip apie Sašą buvo parašyta pačiame pirmajame kūrinio puslapyje. Šįsyk kūrinys buvo daug silpnesnis. Skaitant susidomėjimas tai vis didėjo, tai vis mažėjo, tai vėl didėjo... Nelengva dalia teko Sašai, bet už tai buvo ta, kuri nepasiduoda, nenusileidžia, nors jos už tai nemėgtų kiti. "Šukparkyje" vėl nemažai ironijos, o autorė nedaugžodžiaudama moka sudominti, sukūrė dar vieną įdomią pagrindinę veikėją. Dabar tik liks laukti kitų, kūrinių, kurie atsiras ir tikiuosi, kad laukimas neužtruks.
Prieš tai buvusiu sakiniu - "nepaspoilinau", tai jau taip apie Sašą buvo parašyta pačiame pirmajame kūrinio puslapyje. Šįsyk kūrinys buvo daug silpnesnis. Skaitant susidomėjimas tai vis didėjo, tai vis mažėjo, tai vėl didėjo... Nelengva dalia teko Sašai, bet už tai buvo ta, kuri nepasiduoda, nenusileidžia, nors jos už tai nemėgtų kiti. "Šukparkyje" vėl nemažai ironijos, o autorė nedaugžodžiaudama moka sudominti, sukūrė dar vieną įdomią pagrindinę veikėją. Dabar tik liks laukti kitų, kūrinių, kurie atsiras ir tikiuosi, kad laukimas neužtruks.
February 11, 2025
Pirmas sakinys: Kartais pagalvoju, aš vienintelė mūsų kvartale prilaikanti normalias svajones.
Alinos Bronsky "Šukparkis" labai skiriasi nuo kultinės "Paskutinė babos Dunjos meilė": "Šukparkis" (2008 m.) yra debiutinis autorės tapsmo romanas (Bildungsroman) apie ().
Ir kaip romanas jaunimui (2009 m. jis nominuotas Vokietijos jaunimo literatūros premijai) yra liuks: pyktis, identiteto ir vietos paieška socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, humoras, greitai besisukantis veiksmas, lengvai skaitomas tekstas, citavimui tinkantys sakiniai ("Septintas punktas. Venkite žmonių, kurie jaučiasi silpni, nes kurią nors dieną jie panorės pasijusti stiprūs, ir jūs niekada nuo to neįstengsite atsigauti.", 55 p.).
Tai, kad Saša gyvena 2000-ųjų Frankfurte emigrantų iš Sovietų Sąjungos daugiabutyje-gete ir lygina Rytų bei Vakarų Europas, lietuviams prideda atpažįstamumo (vokiečiams – egzotikos).
Kaip trūkumus išskirčiau meilės istoriją (), poroje vietų neįtikinančius siužeto posūkius (), aliuzijas į kultūrą, kuri atpažįstama tik augus sovietyne (pavyzdžiui, „Nautilius Pompilius“ dainos).
Pagal romaną buvo pastatytas spektaklis (2010 m.) ir filmas "Scherbenpark" (angl. "Broken Glass Park", 2013 m., Vokietija, režisierė Bettina Blümner).
P. S. Visą laiką šio romano pavadinimą skaičiau kaip Šunparkis. Ir tik pabaigoje supratau, kad čia ne šuo, o šukės.
Alinos Bronsky "Šukparkis" labai skiriasi nuo kultinės "Paskutinė babos Dunjos meilė": "Šukparkis" (2008 m.) yra debiutinis autorės tapsmo romanas (Bildungsroman) apie ().
Ir kaip romanas jaunimui (2009 m. jis nominuotas Vokietijos jaunimo literatūros premijai) yra liuks: pyktis, identiteto ir vietos paieška socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, humoras, greitai besisukantis veiksmas, lengvai skaitomas tekstas, citavimui tinkantys sakiniai ("Septintas punktas. Venkite žmonių, kurie jaučiasi silpni, nes kurią nors dieną jie panorės pasijusti stiprūs, ir jūs niekada nuo to neįstengsite atsigauti.", 55 p.).
Tai, kad Saša gyvena 2000-ųjų Frankfurte emigrantų iš Sovietų Sąjungos daugiabutyje-gete ir lygina Rytų bei Vakarų Europas, lietuviams prideda atpažįstamumo (vokiečiams – egzotikos).
Kaip trūkumus išskirčiau meilės istoriją (), poroje vietų neįtikinančius siužeto posūkius (), aliuzijas į kultūrą, kuri atpažįstama tik augus sovietyne (pavyzdžiui, „Nautilius Pompilius“ dainos).
Pagal romaną buvo pastatytas spektaklis (2010 m.) ir filmas "Scherbenpark" (angl. "Broken Glass Park", 2013 m., Vokietija, režisierė Bettina Blümner).
P. S. Visą laiką šio romano pavadinimą skaičiau kaip Šunparkis. Ir tik pabaigoje supratau, kad čia ne šuo, o šukės.
dnf
August 6, 2021Labai gera pradžia ir mintis knygos, bet nuo vidurio pasisuka į paaugliškas meilės istorijas
November 27, 2024
Alina Bronsky tampa mano mėgiamiausia rašytoja. Tiek Baba Dunja, tiek Totoriškos virtuvės personažai kėlė stiprius bei skirtingus jausmus. Saša iš “Šukparkio” nenusileidžia. Bet čia dar kitokios spalvos. Man pabaigoje kilo ir aliuzija į “Lilija 4ever” filmą-turinys ne toks pats, bet jausmas toks. Buvo liūdna. Tai yra autoriaus neišpasakytas talentas taip valdyti žodį, kad juo galėtum be jokių vinguriavimų, o tiesiai ir taikliai junginėti emocijas.
Gryna, ryšku, stipru.
Rekomenduoju.
Gryna, ryšku, stipru.
Rekomenduoju.
May 26, 2010
I love, love, love the narrator of this story. I fell in love with her instantly and wanted to love the novel too, but I only love the first half. After that, things get weird and oddly violent, yet almost boring at the same time. The anticlimactic ending doesn't help matters either.
April 26, 2025
susiskaitė lengvai, bet būtų daug labiau „lipusi“ paauglystėj.
January 8, 2024
Nepaisant puikaus Alinos Bronsky sarkazmo - knyga labai liūdna. Iš principo, man labai patiko kaip ji pagavo tą daugiabučio subkultūros nuotaiką, vietoj Šukparkio laisvai galėtume įrašyti kad ir bet kokio Vilniaus rajono pavadinimą: "partizankė", "naujininkai", "krasnucha" ir pan. Ir taip, tai brendimo istorija, kitaip ir būti negali, kai pagrindinė veikėja septyniolikmetė Saša. Tačiau tas brendimas čia be galo drąstiškas, ne naivus - čia rasime ir siaubingą tragediją, nepavydėtiną socialinę aplinką, užkrautą atsakomybės naštą, norą gyventi geriau, daug geriau. Patiko ir kaip Bronsky kuria įtampą bene visuose savo romanuose: jau žinai, kad veikėjo pasirinkimas na labai prastas ir tikrai nujauti artėjančią nelaimę ir galvoji, kad gal visgi nenoriu žinot, kuo čia viskas baigsis, bet Rašytoja viską išsuka taip gyvenimiškai ir paprastai, be didelio dramatizmo.
Man asmeniškai šis romanas buvo labai artimas ir vaizduojama aplinka labai pažįstama - 2000 m. ne per geriausio rajono daugiabutis. Bronsky nenuvylė :)
Man asmeniškai šis romanas buvo labai artimas ir vaizduojama aplinka labai pažįstama - 2000 m. ne per geriausio rajono daugiabutis. Bronsky nenuvylė :)
March 22, 2021
How to do this without a spoiler, or at least plot re-hash?
Told through the voice of Russian-German Sascha, I appreciated the details of her immigrant dual identity, especially regarding the role of cultural and linguistic interpreter for the distant cousin from Russia who becomes the guardian for her, and her siblings. Strong writing that kept me engaged there.
However, much of the later book has to do with her "adventures" (shall we say) away from home, which didn't interest me as much. I read the story specifically as an "Author under 30" challenge component, so perhaps I'm not the target audience for scenes that struck me as vaguely creepy. Skimmed through those, finding the book a worthwhile investment overall. Can't recommend this one enthusiastically, but willing to read more from its talented author.
Told through the voice of Russian-German Sascha, I appreciated the details of her immigrant dual identity, especially regarding the role of cultural and linguistic interpreter for the distant cousin from Russia who becomes the guardian for her, and her siblings. Strong writing that kept me engaged there.
However, much of the later book has to do with her "adventures" (shall we say) away from home, which didn't interest me as much. I read the story specifically as an "Author under 30" challenge component, so perhaps I'm not the target audience for scenes that struck me as vaguely creepy. Skimmed through those, finding the book a worthwhile investment overall. Can't recommend this one enthusiastically, but willing to read more from its talented author.
January 10, 2022
Schwieriges Fazit. Die ersten 120 Seiten sind absolut glänzend geschrieben und machen Lust auf mehr.
Danach wirkt die Geschichte eher inspirationslos, verliert an Fahrt und Spannung.
Schade, hier wäre wirklich mehr möglich gewesen.
Danach wirkt die Geschichte eher inspirationslos, verliert an Fahrt und Spannung.
Schade, hier wäre wirklich mehr möglich gewesen.
May 9, 2025
2.5⭐️
Pirmoji skaityta autorės knyga "Paskutinė babos Dunjos meilė" man labai patiko. Labai savotiškas personažas, kuris neleido nuobodžiauti visą kūrinį. Nebuvau tikra, ko tikėtis iš šukparkio, bet anotacija pasirodė nebloga tad nusprendžiau ir šią išmėginti. Pirmoji kūrinio pusė man patiko daug labiau už antrą, kuri buvo kankynė, nuobodu ir neįdomu. O štai pirmojoje pusėje man patiko skaityti apie Sašą, mamą ir patėvį Vadimą, kurį geidė pati nužudyti. Netrūko ir sarkazmo, kuris man visai patiko, bet, deja, su likusia dalim turėjau pavargti.
Nežinau, ar dar kada skaitysiu šios rašytojos kūrybos, bet, ko gero, tikrai, kad ne artimiausioje ateityje.
Pirmoji skaityta autorės knyga "Paskutinė babos Dunjos meilė" man labai patiko. Labai savotiškas personažas, kuris neleido nuobodžiauti visą kūrinį. Nebuvau tikra, ko tikėtis iš šukparkio, bet anotacija pasirodė nebloga tad nusprendžiau ir šią išmėginti. Pirmoji kūrinio pusė man patiko daug labiau už antrą, kuri buvo kankynė, nuobodu ir neįdomu. O štai pirmojoje pusėje man patiko skaityti apie Sašą, mamą ir patėvį Vadimą, kurį geidė pati nužudyti. Netrūko ir sarkazmo, kuris man visai patiko, bet, deja, su likusia dalim turėjau pavargti.
Nežinau, ar dar kada skaitysiu šios rašytojos kūrybos, bet, ko gero, tikrai, kad ne artimiausioje ateityje.
February 24, 2025
Tikrai gera, bet palyginus su kitomis autorės knygomis man šioje kažko pritrūko :)
July 16, 2025
Audio knyga. 3.5*
April 15, 2025
Sunkiai išlaikė mano susidomėjimą. Pradžioje kaip ir įdomu buvo, bet paskui sunkiai, sunkiai. Neperpratau Sašos elgesio, perdaug neprognozuojama. :)
August 4, 2014
Sometimes I think I'm the only one in our neighborhood with any worthwhile dreams. I have two, and there's no reason to be ashamed if either one. I want to kill Vadim. And I want to write a book about my mother. I already have a title: The Story of an Idiotic Redheaded Woman Who Would Still Be Alive If Only She Had Listened to Her Smart Oldest Daughter. Or maybe that's more of a subtitle. But I have plenty of time to figure it out because I haven't started writing yet.
I had such high hopes for this novel.I loved the first paragraph and I thought I was going to love the protagonist, 16-year-old Sascha.but I didn't. She and her family emigrated from Russia to Germany when she was younger. They now live in the projects near a patch of woods strewn with broken bottles where most of the kids her age hang out. Not Sascha.
Having witnessed the brutal murder of her mother and mother's boyfriend at the hands of her mother's ex husband (her stepfather Vadim), she is now just full of rage. She really isn't nice to anyone except her two younger siblings. The story takes us on her rage fueled days and nights. I can understand her anger, but it was hard to watch her mistreat people who were kind to her.
Then she has this creepy relationship with an older man,who may or may not have known her mother.
The more I got to know her, the more I disliked her. She's selfish and thoughtless right up to the end. And I hated the ending. But on a brighter note, the writing was great, there were some beautiful turns of phrase. I will try another of her books. Check out the title of her next book: The Hottest Dishes of the Tartar Cuisine
I had such high hopes for this novel.I loved the first paragraph and I thought I was going to love the protagonist, 16-year-old Sascha.but I didn't. She and her family emigrated from Russia to Germany when she was younger. They now live in the projects near a patch of woods strewn with broken bottles where most of the kids her age hang out. Not Sascha.
Having witnessed the brutal murder of her mother and mother's boyfriend at the hands of her mother's ex husband (her stepfather Vadim), she is now just full of rage. She really isn't nice to anyone except her two younger siblings. The story takes us on her rage fueled days and nights. I can understand her anger, but it was hard to watch her mistreat people who were kind to her.
Then she has this creepy relationship with an older man,who may or may not have known her mother.
The more I got to know her, the more I disliked her. She's selfish and thoughtless right up to the end. And I hated the ending. But on a brighter note, the writing was great, there were some beautiful turns of phrase. I will try another of her books. Check out the title of her next book: The Hottest Dishes of the Tartar Cuisine
November 11, 2024
Kokia šiurpiai tikra knyga.
Tai istorija apie šeimą, sužalotą buitinio smurto, papasakotą iš Sašos, septyniolikmetės merginos perspektyvos. Saša, auganti nesaugioje aplinkoje, išmoksta atstovėti save, brolį ir sesę prieš visus, prieš ką reikia. Bijot ji nieko nebijo, žiauriai gerai mokosi ir šiaip įspūdingai gerai funkcionuoja, turint galvoj, kad išgyvena dalykų, po kurių žmonės palūžta. Tik va ir dalykas – ji tiesiog nesijaučia turinti prabangą ką nors jausti ar palūžti.
Ko gero pirmą kartą taip jaučiausi skaitydama – juk čia apie mane, apie mano kartą, kuri gyvena laisvame pasaulyje su visomis galimybėmis, tačiau turi gyvų atsiminimų apie smūgius lygintuvo laidu, smurtą, alkoholizmą ir savižudybes – jei ne iš savo, tai iš kiemo draugų patirties.
Ir kokia pažįstama Saša – kieta, stipri, savarankiška, drąsi, už tėvą ir motiną savo mažiesiems broliui ir seseriai. Labai daug negavusi, todėl davusi sau pati – tai, ko reikia, kad išgyventumei ir dar apsaugotumei kitus.
Džiaugiuosi, kad kažkas tai parašė – ėmė ir taip atvirai prakalbo šiuo šios kartos balsu. Apie visas sašas.
Knyga, kurią skaityti vietomis nemalonu, bet tokia įtraukianti, kad nejučia surijau per kelias valandas. Knyga, dovanojanti skaudų žvilgsnį iš vidaus, bet ir iš šono, empatiją, kurios negavai iš aplinkos ir negebėjai pajusti sau.
Pretenduoja tapti įsimintiniausiu metų skaitiniu.
Tai istorija apie šeimą, sužalotą buitinio smurto, papasakotą iš Sašos, septyniolikmetės merginos perspektyvos. Saša, auganti nesaugioje aplinkoje, išmoksta atstovėti save, brolį ir sesę prieš visus, prieš ką reikia. Bijot ji nieko nebijo, žiauriai gerai mokosi ir šiaip įspūdingai gerai funkcionuoja, turint galvoj, kad išgyvena dalykų, po kurių žmonės palūžta. Tik va ir dalykas – ji tiesiog nesijaučia turinti prabangą ką nors jausti ar palūžti.
Ko gero pirmą kartą taip jaučiausi skaitydama – juk čia apie mane, apie mano kartą, kuri gyvena laisvame pasaulyje su visomis galimybėmis, tačiau turi gyvų atsiminimų apie smūgius lygintuvo laidu, smurtą, alkoholizmą ir savižudybes – jei ne iš savo, tai iš kiemo draugų patirties.
Ir kokia pažįstama Saša – kieta, stipri, savarankiška, drąsi, už tėvą ir motiną savo mažiesiems broliui ir seseriai. Labai daug negavusi, todėl davusi sau pati – tai, ko reikia, kad išgyventumei ir dar apsaugotumei kitus.
Džiaugiuosi, kad kažkas tai parašė – ėmė ir taip atvirai prakalbo šiuo šios kartos balsu. Apie visas sašas.
Knyga, kurią skaityti vietomis nemalonu, bet tokia įtraukianti, kad nejučia surijau per kelias valandas. Knyga, dovanojanti skaudų žvilgsnį iš vidaus, bet ir iš šono, empatiją, kurios negavai iš aplinkos ir negebėjai pajusti sau.
Pretenduoja tapti įsimintiniausiu metų skaitiniu.
February 23, 2021
A coming of age story about Sacha a very intelligent (and knows it) but psychologically damaged 17-year-old girl living in a German apartment complex housing Russian émigrés. Her family, mother Marina, step-father Vadim, brother Anton and little sister Alissa moved here when Sacha was quite young. The Emerald is pretty seedy but not nearly as bad as the place they came from in Russia.
The story of her mother Marina’s and Marina’s boyfriends’ murder by Anton is gradually revealed. Now Sacha‘s goal in life is to kill Vadim and write a book about her mother.
After the murder, Vadim is in prison and his cousin Maria has come to care for the children. Sacha describes her as a dowdy and dumb woman whose only talent is cooking (and loving the kids).
Sacha says of herself “I’d be easygoing, fearless, and nonchalant” – “Okay, I’m like that now, too. But then I’d be confident too.” Sacha is anything but easygoing. She is caustic and cheeky and oh yes, confident. She sees herself as the one really caring for her family even when her mother was alive. She says that she would dress “prudish” because her mother was blind to the threat Vadim was to her.
Anton is so beaten down he barely speaks so Sacha worries about him being out in the world. Her little sister Alissa is precocious and loud. Almost a mini-me at 3 years old.
We meet some of the other odd neighbors who shun the family because of the murder. They will bring bad luck.
When an article about Vadim appears in the newspaper portraying him as a remorseful guy, she goes to the paper’s office to vent her displeasure. She meets the editor, a 40ish guy and develops a crush. (This is where I remind myself that she is just 17 years old and no matter how “mature” and smart, she is not necessarily emotionally advanced.) She makes some very questionable sexual decisions. I saw it as her acting out her anger at being put into the position of being the “responsible adult” in everyone’s eyes.
The ending seemed anti-climactic but honestly, I couldn’t put the book down.
Some of the dialogue had me chuckling out loud (Tom giving me sideways looks but I can’t see him relating if I tried to explain.)
I thought there were similarities in Sacha to Rosa, the main character in Bronsky’s The Hottest Dishes of the Tartar Cuisine.
The setting was interesting in how immigrants end up living in their own community in their new country.
I think at some point I will give another Bronsky book a try.
The story of her mother Marina’s and Marina’s boyfriends’ murder by Anton is gradually revealed. Now Sacha‘s goal in life is to kill Vadim and write a book about her mother.
After the murder, Vadim is in prison and his cousin Maria has come to care for the children. Sacha describes her as a dowdy and dumb woman whose only talent is cooking (and loving the kids).
Sacha says of herself “I’d be easygoing, fearless, and nonchalant” – “Okay, I’m like that now, too. But then I’d be confident too.” Sacha is anything but easygoing. She is caustic and cheeky and oh yes, confident. She sees herself as the one really caring for her family even when her mother was alive. She says that she would dress “prudish” because her mother was blind to the threat Vadim was to her.
Anton is so beaten down he barely speaks so Sacha worries about him being out in the world. Her little sister Alissa is precocious and loud. Almost a mini-me at 3 years old.
We meet some of the other odd neighbors who shun the family because of the murder. They will bring bad luck.
When an article about Vadim appears in the newspaper portraying him as a remorseful guy, she goes to the paper’s office to vent her displeasure. She meets the editor, a 40ish guy and develops a crush. (This is where I remind myself that she is just 17 years old and no matter how “mature” and smart, she is not necessarily emotionally advanced.) She makes some very questionable sexual decisions. I saw it as her acting out her anger at being put into the position of being the “responsible adult” in everyone’s eyes.
The ending seemed anti-climactic but honestly, I couldn’t put the book down.
Some of the dialogue had me chuckling out loud (Tom giving me sideways looks but I can’t see him relating if I tried to explain.)
I thought there were similarities in Sacha to Rosa, the main character in Bronsky’s The Hottest Dishes of the Tartar Cuisine.
The setting was interesting in how immigrants end up living in their own community in their new country.
I think at some point I will give another Bronsky book a try.
October 8, 2009
Ich habe mich nie gefragt, wie sie meinen Plan finden wird. Habe mir nie Gedanken darüber gemacht. Wahrscheinlich möchte ich einfach glauben, dass sie seufzend, aber ohne Widerrede mithilft, die Sauerei wieder wegzumachen, bevor die Kinder kommen. Sie wird verstehen, dass noch mehr Blut für ihre Entwicklung nicht förderlich ist.
Alexandra Naimann, genannt Sascha, hat zwei Träume: Sie will Vadim umbringen. Und sie will ein Buch über ihre Mutter schreiben. Es soll heißen: "Die Geschichte einer hirnlosen rothaarigen Frau, die noch leben würde, wenn sie auf ihre kluge älteste Tochter gehört hätte". Sascha lebt mit ihren Geschwistern und einer Verwandten ihres Stiefvaters im "Solitär", dem "Russenghetto". Mit der Verwandten, weil besagter Stiefvater Vadim ihre Mutter und deren Freund ermordet hat. Es folgen Liebe und Hass.
Ich möchte dieses Buch wirklich gut finden. Weil ich mehr davon will. Ich liebe diese Hauptfigur Sascha; sie ist tatsächlich wie Scherben, kalt, schmerzhaft und kaputt. Wenn sie spricht, sind die trockenen Sprüche voll stählernem Zynismus und zugleich so witzig, dass ich immer wieder lachen musste. Aber die Geschichte ist schwach, es ist nur eine Anhäufung von Vorkommnissen. Richtig entwickelt würden sie für ein halbes dutzend Bücher dieser Dicke reichen. Vor allem aber sind die Charaktere so wenig herausgearbeitet, dass ihre Gefühlswelt zum Schattenspiel verkommt; bloß schwarz-weiße Schablonen - und nie wird hinter die Leinwand geschaut. Gerade Saschas Regungen fehlt leider jegliche Tiefe. Dazu kommt, dass der Plot eine Müllhalde aus den Schreckensmeldungen des Boulevards über die Unterschicht ist; Saschas "Solitär" ist eine verquere Mischung aus Sidos "Block" und Rütli-Schule, in der die hochintelligente Heroine den bildungsbürgernden Leser herumführt.
Noch einmal: Ich liebe diese Figur Sascha mit ihrer Härte, ihrem Zynismus, ihrem Wahn. Aber alles darum herum, die Geschichte, die Szenerie, ist derart trivial, so klischeebeladen, so schwach trotz aller Härtefälle, dass man diesen Roman, wie fesselnd er beim ersten Mal auch ist, wohl kaum zweimal lesen kann.
July 25, 2012
Alina Bronsky created a young heroine that readers connect with from the very first page. Sascha Naimann is 17, was born in Russia and immigrated to Germany as a child. She now lives in a run-down housing complex for immigrants in an non-discript suburb of Frankfurt. She is fiercly protective of her young brother and sister and dreams of killing her stepfather and writing a book about her mother: “The Story Of An Idiotic Redheaded Women Who Would Still Be Alive If Only She Had Listened To Her Smart Oldest Daughter”.
From the very first page on Sascha is brutally honest telling us her own story. Her language is at once cristal-clear and perceptive, sensitive and sarcastic, tender and rough. Like Sascha herself who at this young age is full of contrasts. She is strong and very vulnerable, precocious and smart, sensitive and yet strangely distant from her own feelings. Definitely not a one-dimensional character! It’s this honesty that makes her so believable and likeable for the reader. There is no room for embellishments or verbosity, neither in Sascha’s live nor in the book. I love how the precise and concise writing style reflects Sascha’s personality and her fast-paced life. It’s full of energy and leaves me breathless. Her story takes some surprising turns but almost always remains true to the character. Only towards the end of the book the story looses some of its initial momentum and Sascha and her story drift into rather trivial teenage melodrama.
The protagonist is a young adult of 17 years but this is more an adult than a young adult book. While the story seems unusual at first it connects so well with the reader because Sascha’s journey is at the root one that all of us go through - the journey to find and realize the dreams for your life, to find a place to belong, to find love.
From the very first page on Sascha is brutally honest telling us her own story. Her language is at once cristal-clear and perceptive, sensitive and sarcastic, tender and rough. Like Sascha herself who at this young age is full of contrasts. She is strong and very vulnerable, precocious and smart, sensitive and yet strangely distant from her own feelings. Definitely not a one-dimensional character! It’s this honesty that makes her so believable and likeable for the reader. There is no room for embellishments or verbosity, neither in Sascha’s live nor in the book. I love how the precise and concise writing style reflects Sascha’s personality and her fast-paced life. It’s full of energy and leaves me breathless. Her story takes some surprising turns but almost always remains true to the character. Only towards the end of the book the story looses some of its initial momentum and Sascha and her story drift into rather trivial teenage melodrama.
The protagonist is a young adult of 17 years but this is more an adult than a young adult book. While the story seems unusual at first it connects so well with the reader because Sascha’s journey is at the root one that all of us go through - the journey to find and realize the dreams for your life, to find a place to belong, to find love.
October 11, 2020
3.5 stars. Read this in a day, which is good news for my brain, bad news for my wallet.
I really enjoyed this and would recommend. My main critique is that I wish that one of the book's major settings—the vivienda popular—had been made a bit more palpable. You definitely do get a sense for the setting—the details are in there!—but I wish it had been brought just a teeny bit more to the forefront.
I would describe the plot as somewhat similar to "Fish Tank." The book has a strong premise—teenage girl is broken spiritually and psychologically after her mother's murder by her abusive stepfather—and for me, that's a situation where the emotional stakes feel high enough to propel me through the end, through a story that is pretty episodic (but in a good way).
I liked how the narrator kept making terrible decisions. I liked how her relationship with the older man is handled. I thought the scene where the sleazy guy in the park starts hitting on her, and is startled when she starts flirting back, then she ends up going out on a sex date with him, and it turns out that he's a pathetic White nationalist—it was one of those developments that are both so terrible and hilarious at the same time.
Would I read more from this author? Es posible! I know literally nothing about the Russian immigrant community in Eastern bloc countries and I always enjoy immersing myself in unfamiliar worlds in literature.
I really enjoyed this and would recommend. My main critique is that I wish that one of the book's major settings—the vivienda popular—had been made a bit more palpable. You definitely do get a sense for the setting—the details are in there!—but I wish it had been brought just a teeny bit more to the forefront.
I would describe the plot as somewhat similar to "Fish Tank." The book has a strong premise—teenage girl is broken spiritually and psychologically after her mother's murder by her abusive stepfather—and for me, that's a situation where the emotional stakes feel high enough to propel me through the end, through a story that is pretty episodic (but in a good way).
I liked how the narrator kept making terrible decisions. I liked how her relationship with the older man is handled. I thought the scene where the sleazy guy in the park starts hitting on her, and is startled when she starts flirting back, then she ends up going out on a sex date with him, and it turns out that he's a pathetic White nationalist—it was one of those developments that are both so terrible and hilarious at the same time.
Would I read more from this author? Es posible! I know literally nothing about the Russian immigrant community in Eastern bloc countries and I always enjoy immersing myself in unfamiliar worlds in literature.
October 5, 2021
We watch 17 year old Satcha grapple with her unresolved feelings and impulses 2 years after her mother is murdered by her step father. I found this to be well written and interesting but not as gripping as Baba Dunja or Hottest Dishes. A good debut
March 8, 2017
Just wow... such a great book. Alina Bronsky has such a great literary voice. There is so much sadness, anger and pain in this book.
English Title is Broken Glass Park, highly recommend it.
English Title is Broken Glass Park, highly recommend it.
July 18, 2024
Nu eina sau.. kas per pabaiga?? Taip užbaigt galėtų šešiolikmetė pradedančioji prozininkė, norinti išlaikyti paslaptingos, fatališkos herojės įspūdį (ak tie hormonai).
Matau, kad ne ta tvarka skaičiau. "Totoriškos virtuvės aštrumai" ir "Paskutinė babos Dunjos meilė" pasirodė vėliau, o čia tebuvo debiutas. Džiugu, kad autorė smarkiai patobulėjo.
Matau, kad ne ta tvarka skaičiau. "Totoriškos virtuvės aštrumai" ir "Paskutinė babos Dunjos meilė" pasirodė vėliau, o čia tebuvo debiutas. Džiugu, kad autorė smarkiai patobulėjo.
January 4, 2017
Inhalt: In diesem sehr heißen Sommer ist Sascha siebzehn, und sie hat nur zwei Träume: Sie will ihrer Mutter ein Buch schreiben, und sie will Vadim töten. Was es mit Vadim auf sich hat, warum Sascha ohne Mutter, aber mit ihrer Großtante lebt, wie die Familie durch ein Verbrechen erschüttert und berühmt wurde und was es bedeutet, in ein Dreiecksverhältnis mit einem Journalisten und seinem sechzehnjährigen Sohn zu geraten – all das erzählt sie mit Herz, Witz und einer Energie, die mitreißt.
Meinung: ‘Scherbenpark’ ist ein Buch, das ich schon lange lesen wollte. Ich glaube, es war vor ein oder zwei Jahren, nachdem ein anonymer Leser mir eine Mitteilung in meiner Formspring-Inbox hinterlassen hatte, in der er/sie mich fragte, ob ich das Buch bereits gelesen hätte und wenn nein, dass ich das unbedingt nachholen müsste. Ich setzte ‘Scherbenpark’ also auf meine Amazon-Wunschliste und Anfang des Jahres dann auch auf meine Einkaufsliste und als es ankam, stellte ich es in mein Bücherregal und vergaß es wieder ein bisschen, bis ich vor wenigen Tagen wieder darauf aufmerksam wurde, das Buch aus dem Regal zog und begann es zu lesen.
Für mich war ‘Scherbenpark’ zunächst nur ein Buch für zwischendurch, etwas, was sich schnell lesen lässt, damit ich meinen Goodreads-Challenge-Stand wieder auffrischen kann und nicht mehr so hinterherhinke. Und irgendwie ist ‘Scherbenpark’ das auch, ein Buch, das sich schnell lesen lässt, aber gleichzeitig auch ein Buch, was ein bisschen an einem nagt, mich zum Nachdenken bringt, etwas hinterlässt.
Man wird förmlich in das Geschehen geworfen und kommt dennoch erst ganz langsam hinein, setzt die Puzzleteile erst nach und nach zusammen. Da ist Sascha, die uneheliche Tochter, die mit ihrer Familie von Moskau nach Deutschland kam, da sind ihre Geschwister, der stotternde und schüchterne Anton, die selbstbewusste kleine Alissa und da ist Maria, die Großtante von Sascha, die Cousine von Vadim. Vadim, der ihre Mutter getötet hatte. Der Mord an ihrer Mutter ist der Dreh- und Angelpunkt in Saschas Geschichte. Denn sie will Rache für das, was Vadim ihrer Mutter angetan hat. Und diese Rache soll wohlüberlegt und geplant sein.
Sascha ist keines dieser typischen siebzehnjährigen Mädchen. Sie ist überdurchschnittlich intelligent, sie ist sehr dünn und schön und sie ist ungefähr das stärkste Mädchen, von dem ich jemals lesen durfte. Sie lehnt alles, was mit Liebe zu tun hat, ab und will nur Rache. Sascha scheint im Laufe der Geschichte immer unberechenbarer, selbstzerstörerischer, aggressiver. Sie hat alles verloren und schenkt dem Leben keine weitere Chance, sie scheint unberührbar zu sein und vor allem wenn man zwischen den Zeilen liest bestätigt sich die Vermutung wie hilflos und allein sie sich eigentlich wirklich vorkommt und wie sehr ihr aggressives Äußeres nur ein Schutz vor weiteren Verletzungen ist.
Ich möchte gar nicht weiter über den Inhalt des Buches sprechen, viel mehr möchte ich euch das Buch einfach nur ans Herz legen, falls ihr es bisher noch nicht gelesen habt. Das Buch fesselt insbesondere wegen seines authentischen Schreibstiles, es fesselt, weil es die unerwartesten Wendungen hat, weil Sascha unvorhersehbar handelt und es fesselt, weil man unbedingt wissen möchte, ob Sascha es schafft, ihren Rachefeldzug wirklich auszuführen oder ob es ihr nicht vielleicht sogar gelingt, wieder so etwas wie Lebensfreude und Liebe zu empfinden. Ich hätte ehrlich gesagt noch ungefähr 500 Seiten mehr über Sascha lesen können und bin begeistert darüber, dass die Autorin noch einige weitere Bücher veröffentlich hat, die zwar nichts mehr mit Sascha zu tun haben, aber sicherlich genauso spannend und fantastisch geschrieben sind wie ihr Debütroman ‘Scherbenpark.’ Für mich eines der absoluten must-reads und ich bedanke mich hiermit noch einmal bei der anonymen Person, wegen der das Buch überhaupt erst auf meine Einkaufsliste wandern durfte.
Meinung: ‘Scherbenpark’ ist ein Buch, das ich schon lange lesen wollte. Ich glaube, es war vor ein oder zwei Jahren, nachdem ein anonymer Leser mir eine Mitteilung in meiner Formspring-Inbox hinterlassen hatte, in der er/sie mich fragte, ob ich das Buch bereits gelesen hätte und wenn nein, dass ich das unbedingt nachholen müsste. Ich setzte ‘Scherbenpark’ also auf meine Amazon-Wunschliste und Anfang des Jahres dann auch auf meine Einkaufsliste und als es ankam, stellte ich es in mein Bücherregal und vergaß es wieder ein bisschen, bis ich vor wenigen Tagen wieder darauf aufmerksam wurde, das Buch aus dem Regal zog und begann es zu lesen.
Für mich war ‘Scherbenpark’ zunächst nur ein Buch für zwischendurch, etwas, was sich schnell lesen lässt, damit ich meinen Goodreads-Challenge-Stand wieder auffrischen kann und nicht mehr so hinterherhinke. Und irgendwie ist ‘Scherbenpark’ das auch, ein Buch, das sich schnell lesen lässt, aber gleichzeitig auch ein Buch, was ein bisschen an einem nagt, mich zum Nachdenken bringt, etwas hinterlässt.
Man wird förmlich in das Geschehen geworfen und kommt dennoch erst ganz langsam hinein, setzt die Puzzleteile erst nach und nach zusammen. Da ist Sascha, die uneheliche Tochter, die mit ihrer Familie von Moskau nach Deutschland kam, da sind ihre Geschwister, der stotternde und schüchterne Anton, die selbstbewusste kleine Alissa und da ist Maria, die Großtante von Sascha, die Cousine von Vadim. Vadim, der ihre Mutter getötet hatte. Der Mord an ihrer Mutter ist der Dreh- und Angelpunkt in Saschas Geschichte. Denn sie will Rache für das, was Vadim ihrer Mutter angetan hat. Und diese Rache soll wohlüberlegt und geplant sein.
Sascha ist keines dieser typischen siebzehnjährigen Mädchen. Sie ist überdurchschnittlich intelligent, sie ist sehr dünn und schön und sie ist ungefähr das stärkste Mädchen, von dem ich jemals lesen durfte. Sie lehnt alles, was mit Liebe zu tun hat, ab und will nur Rache. Sascha scheint im Laufe der Geschichte immer unberechenbarer, selbstzerstörerischer, aggressiver. Sie hat alles verloren und schenkt dem Leben keine weitere Chance, sie scheint unberührbar zu sein und vor allem wenn man zwischen den Zeilen liest bestätigt sich die Vermutung wie hilflos und allein sie sich eigentlich wirklich vorkommt und wie sehr ihr aggressives Äußeres nur ein Schutz vor weiteren Verletzungen ist.
Ich möchte gar nicht weiter über den Inhalt des Buches sprechen, viel mehr möchte ich euch das Buch einfach nur ans Herz legen, falls ihr es bisher noch nicht gelesen habt. Das Buch fesselt insbesondere wegen seines authentischen Schreibstiles, es fesselt, weil es die unerwartesten Wendungen hat, weil Sascha unvorhersehbar handelt und es fesselt, weil man unbedingt wissen möchte, ob Sascha es schafft, ihren Rachefeldzug wirklich auszuführen oder ob es ihr nicht vielleicht sogar gelingt, wieder so etwas wie Lebensfreude und Liebe zu empfinden. Ich hätte ehrlich gesagt noch ungefähr 500 Seiten mehr über Sascha lesen können und bin begeistert darüber, dass die Autorin noch einige weitere Bücher veröffentlich hat, die zwar nichts mehr mit Sascha zu tun haben, aber sicherlich genauso spannend und fantastisch geschrieben sind wie ihr Debütroman ‘Scherbenpark.’ Für mich eines der absoluten must-reads und ich bedanke mich hiermit noch einmal bei der anonymen Person, wegen der das Buch überhaupt erst auf meine Einkaufsliste wandern durfte.
January 10, 2024
Mylėti Aliną Bronsky, ir tiek.
...17-metė Saša, su šeima emigravusi į Vokietiją, gyvena Frankfurto rusų daugiabutyje. Ne pagal metus protinga, mokosi prestižinėje mokykloje, tačiau nuo kitų laikosi atstu, suvokia esanti kitokia. Saša nieko nebijo. Ją daug kas erzina, ypač kitų žmonių ydos ir kvailumas. Pasiruošusi bet kam išdraskyti akis. O kartu nuoširdžiai myli jaunesnius broliuką ir sesutę. Turi svajonę – parašyti knygą apie mamą ir žiauriai atkeršyti šią nužudžiusiam vyrui...
Aštrus, ironiškas, primygtinis žvilgsnis į atskirą, izoliuotą (save izoliavusią), kažkuriame žmogiškosios plėtros lygyje įstrigusią, viskuo, išskyrus save nepatenkintą emigrantų rusų bendruomenę, jos požiūrį į gyvenimą ir parazituojančią gyvenseną, šeimos ir tarpusavio santykius. Iššūkių kupiną paauglystę. Pasaulį, kuriame nėra lengva ir niekas nėra tobulas. Atlaidumą ir gebėjimą pamatyti gėrį.
Vienaip skaitytum, jei nebūtų karo Ukrainoje. Dabar negailestingo autorės pjūvio dėka orkų būtis, jausena ir mąstymas n-tąjį kartą sukrečia ir šiurpina.
„Šukparkis" – A. Bronsky debiutas. Lietuviškai jau turime „Paskutinę babos Dunjos meilę" ir „Totoriškos virtuvės aštrumus". Man iki šiol labiausiai patinka antroji.
BET. Mielieji leidėjai, turėkite sąžinės – duokite Bronsky daugiau😉
...17-metė Saša, su šeima emigravusi į Vokietiją, gyvena Frankfurto rusų daugiabutyje. Ne pagal metus protinga, mokosi prestižinėje mokykloje, tačiau nuo kitų laikosi atstu, suvokia esanti kitokia. Saša nieko nebijo. Ją daug kas erzina, ypač kitų žmonių ydos ir kvailumas. Pasiruošusi bet kam išdraskyti akis. O kartu nuoširdžiai myli jaunesnius broliuką ir sesutę. Turi svajonę – parašyti knygą apie mamą ir žiauriai atkeršyti šią nužudžiusiam vyrui...
Aštrus, ironiškas, primygtinis žvilgsnis į atskirą, izoliuotą (save izoliavusią), kažkuriame žmogiškosios plėtros lygyje įstrigusią, viskuo, išskyrus save nepatenkintą emigrantų rusų bendruomenę, jos požiūrį į gyvenimą ir parazituojančią gyvenseną, šeimos ir tarpusavio santykius. Iššūkių kupiną paauglystę. Pasaulį, kuriame nėra lengva ir niekas nėra tobulas. Atlaidumą ir gebėjimą pamatyti gėrį.
Vienaip skaitytum, jei nebūtų karo Ukrainoje. Dabar negailestingo autorės pjūvio dėka orkų būtis, jausena ir mąstymas n-tąjį kartą sukrečia ir šiurpina.
„Šukparkis" – A. Bronsky debiutas. Lietuviškai jau turime „Paskutinę babos Dunjos meilę" ir „Totoriškos virtuvės aštrumus". Man iki šiol labiausiai patinka antroji.
BET. Mielieji leidėjai, turėkite sąžinės – duokite Bronsky daugiau😉
August 17, 2010
Broken Glass Park has many of the elements I love to find in fiction: believably unbelievable characters, vivid settings, and situations that feel real and relevant. Perhaps it was Bronsky's success in creating settings and people that made her narrative feel weak: I felt the book lacked structure. Though Bronsky packs in lots of events and interesting scenes, I came away feeling I'd read a portrait rather than a novel with a beginning and an end. That's not always a bad thing, I suppose, but I found the book a little disappointing because I thought more shape would have made it a very, very good (and absolutely devastating) book rather than just a good and memorable book.
(Europa Editions was kind enough to provide me with a signed copy of Broken Glass Park at Book Expo America.)
(I wrote about the book on my blog here.)
(Europa Editions was kind enough to provide me with a signed copy of Broken Glass Park at Book Expo America.)
(I wrote about the book on my blog here.)
Read
August 3, 2016This review was deleted following Amazon's purchase of GoodReads.
The review can still be viewed via LibraryThing, where my profile can be found here.
I'm also in the process of building a database at Booklikes, where I can be found here.
If you read/liked/clicked through to see this review here on GR, many thanks.
The review can still be viewed via LibraryThing, where my profile can be found here.
I'm also in the process of building a database at Booklikes, where I can be found here.
If you read/liked/clicked through to see this review here on GR, many thanks.
Displaying 1 - 30 of 289 reviews