ALSO AVAILABLE TO BUY AS AN E-BOOK. Throughout their stormy history the Teutonic Knights of Germany have always been the most controversial brotherhood ever to call themselves 'Knights of Christ'.They were the most warlike of the religious orders, and this is reflected in the architecture they left behind. In contrast to the Templars who are remembered for their churches, the Teutonic memorials are the magnificent brick-built castles they built as a result of their conquest of Prussia between 1230 and 1380. Many of these dramatic fortresses still exist today in what is now Poland and provide a unique example of an architectural style that closely reflects the nature of the Order.
Stephen Richard Turnbull is British a historian specializing in eastern military history, especially the samurai of Japan. His books are mainly on Japanese and Mongolian subjects. He attended Cambridge University where he gained his first degree. He currently holds an MA in Theology, MA in Military History and a PhD from the University of Leeds where he is currently a lecturer in Far Eastern Religions. He has also written a number of books on other medieval topics. He is semi-retired but still holds the post of Visiting Professor of Japanese Studies at Akita International University in Japan.
Gal ir paradoksalu, bet šią knygą skaičiau ne kaip istorijos mokslo populiarinimo knygą, o kaip kelionių vadovą. Prieš kelionę į Torną (Torunę), Kulmą ir Marinevederį (Kvidzyną) ir po pažinties su įspūdinguoju Malborku ir dailiuoju Kenštynu. Būtent todėl knyga liks mano lentynose (o ne bus išmainyta, atiduota ar parduota). Paskutiniame skyriuje pateiktas išlikusių kryžiuočių pilių sąrašas (dauguma Šiaurės Lenkijoje) kaip idėjos ateities kelionėms.
Stephen Turnbull, Peter Dennis „Kryžiuočių ordino pilys: Prūsijos raudono mūro pilys, 1230-1466 m.“ 64p.
XII a. susikūręs Kryžiuočių ordinas mūsų kraštuose išgarsėjo ne tik kaip krikščionybės skleidėjas, pagonių krikštytojas, kovojęs su prūsais ir lietuviais, bet ir kaip tuo metu dar nematytų, raudono mūro pilių statytojas. Daugybė jų buvo pastatyta istorinėje Prūsijoje - dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Tarp išlikusių nūdienoje, keletas yra ir Kaliningrado srityje, ir Lietuvoje.
Sąvoką „kryžiuotis“ žino kiekvienas, mokykloje nors akies krašteliu skaitęs mokyklinį istorijos vadovėlį. Prieš akis iškyla XII a., viduramžių atmosfera ir LDK istorija, tuometinė valdovų (kunigaikščių) pozicija krikšto atžvilgiu, ilgos diskusijos, kurios peraugo į ne vieną karinį konfliktą, nusinešusį žmonių gyvybes. Viena vertus, dėl sukeltų mirčių kryžiuočius galima vertinti iš neigiamos pusės, kita vertus - kaip šiandienos pasaulis atrodytų be krikščionybės? Kokia kultūra ir pasaulėžiūra jame vyrautų? Apskritai, žvelgiant iš plačiosios pusės, koks būtų pasaulis, jei ištrintume vieną ar kitą istorinį įvykį? Klausimai, į kuriuos vieno ir teisingo atsakymo, deja, nėra.
Grįžtant prie knygos turinio, tokių diskusinio ar retorinio pobūdžio klausimų čia nėra. Knygoje aiškiai, nuosekliai ir suprantamai išdėstyti faktai apie tai, kas įvyko, kokios yra realiai matomo istorinio palikimo ištakos. Pastarasis, tiesa, labai didingas ir iškilus - tai pilys, gausiausiai statytos anuometinėje Prūsijos (dab. Lenkijos) teritorijoje. Kaip jos buvo statomos (sąlygos, priemonės, medžiagos, dirbamoji jėga ir kt.)? Kokiu tikslu tai buvo daroma, kitaip tariant, kokia buvo pilių paskirtis?
Pilys mums, nūdienos žmonėms, asocijuojasi su magija ir stebuklais (pasakų ir filmų įtaka), su pastatu, kuriame kažkada gyveno ne paprasti, o aukštas ir didingas pareigas užėmę žmones (pavyzdžiui, kunigaikščiai, karaliai ir kt.), su paslaptimis ir mistika (pilyse esantys labirintai, vedantys į nežinią, atveriantys nepažintas ir voratinkliais apipintas vietas, neretai dominuoja filmuose, knygose ir kt.). Tačiau viduramžiais jų pagrindė paskirtis buvo tikrai ne pasirodyti prieš kitus (konkurentus, priešus), ne palenktyniauti, kas prabangesnę, aukštesnę ar gražesnę pilį pastatys. Anuomet pagrindinė pilių misija buvo padėti savo statytojams gynybine prasme, suteikti pranašumą prieš priešą. Pilis nebūdavo „vieniša“ - šalia jos, greta esančioje teritorijoje, kūrėsi kiti pastatai, reikalingi bendruomenei, jos ekonominei plėtrai ir gerovei. Knygoje tokios teritorijos vaizduojamos aptvertos, aplink jas driekiasi įtvirtinimai ir mūro siena, turėjusi saugoti (tai ir darė, tačiau didesnių ar mažesnių išpuolių pasitaikė). Žinoma, būdavo paliekami „vartai“, pavyzdžiui, vandens kelias, pro kurį kroviniai ir kiti ekonominiam vystymuisi reikalingi ištekliai pasiekdavo pilies teritoriją. Apie visa tai, tik, aišku, smulkmeniškiau, detaliau ir moksliškiau kalbama pačioje knygoje, tokio pobūdžio aspektai analizuojami, gilinamasi į jų autentiškumą, kilmę ir svarbą.
Verta paminėti, kad knygos gale yra trumpas žodynas, skirtas savokų, kurios gali būti kitiems skaitytojams negirdėtos, paaiškinimui. Jeigu tekste tokią aptiksite, tai būtinai atsiverskite paskutinįjį puslapį - galbūt rasite atsakymą. Prasminga knygoje ir tai, kad pilių pavadinimai parašyti ne tik sulietuvintai (dažnai taip pastarieji būna iškraipomi ir, mano nuomone, kartais nebėra istoriškai pagrįsti), bet taip pat ir originalo kalba, pavyzdžiui, lenkų ar vokiečių. Geriausia tai, kad kūrinio pabaigoje visos pilys, kurios plačiau ar siauriau aptartos knygos turinyje, yra surašytos abėcėlės tvarka, įvardijant valstybę, kurioje jos šiandien yra. Skaitytojams, mėgstantiems keliauti ir planuojantiems nuvykti į vieną ar kitą pilį, toks sąrašas padės lengviau atrasti objektus, apie juos papildomai paieškoti informacijos kituose šaltiniuose.
„Kryžiuočių ordino pilys: Prūsijos raudono mūro pilys, 1230-1466 m.“ - iliustratyvi, faktų kupina istorija ne tik apie Kryžiuočių ordino pilis ar jų statybą, bet ir apie tuometį ekonominį, socialinį žmonių gyvenimą. Kūrinyje netrūksta istorinių detalių, omenyje turiu tai, kad koncentruojamasi ne tik į pilis ir jų statybą, bet ir į patį kontekstą, padedantį geriau suprasti pirmuosius du dalykus. Tekstas aiškus, profesionalus, neretai šiek tiek dinamiškas, tačiau orientuotas į svarbiausius ir reikšmingiausius aspektus, tuo pačiu įdomus, neleidžiantis atitraukti dėmesio ir didinantis norą sužinoti kuo daugiau. Man itin patiko, kad pateiktos ne tik išlikusių pastatų nūdienoje darytos nuotraukos, bet yra ir pilių, kurių dabar jau realiai neapžiūrėtume, eskizai, paimti iš istorinių šaltinių. Ne mažiau įspūdinga tai, kad yra ir pilių akvarelinių eskizų, kuriuos nupiešė vienas iš knygos bendraautorių. Nors knyga primena vadovėlį, tai anaiptol nėra sunkus ar nuobodus skaitinys - juk sužinoti apie tai, kas stūkso visai šalia mūsų, praplėsti savo akiratį, visada smagu, tiesa?
Rekomenduoju visiems, ieškantiems konkrečios, bet nenuobodžios knygos apie kryžiuočius ir jų palikimą, kurio nė nemanėme esant visai greta mūsų (omenyje turiu Lietuvą). Siūlau, jeigu ieškote kūrinio, panašaus į enciklopediją, tik ne paprastą, o tokią, kurioje tekstas susipina su vaizdu ir kiekviena žodiškai aprašyta detalė iškart materializuojasi. Kūrinys patiks ne tik tiems, kurie nuolatos nori sužinoti kažką naujo ar dažnai domisi neaprėpiamomis istorijos galybėmis, bet ir tiems, kurie mėgsta keliauti - kas žino, galbūt knyga sudomins ir įkvėps aplankyti dar nepažintas vietoves bei materialaus paveldo objektus. Žingeidiems ir smalsiems skaitytojams ši knyga bus ne tik vertingos informacijos šaltinis, bet taip pat žinynas, gidas ir kelionių žurnalas viename.
This book provides a solid overview of the Northern European variety of castles along with plenty of the accompanying history (especially for someone whose knowledge of the history of these lands is very poor!) to get decently acquainted.
I would specifically recommend this before anyone planned a trip into Northern Poland or Lithuania, just in case there was something to swing by near the ideal route. The book ends with quite a few recommendations on what to visit, and the photography included throughout is pretty instructive as well.
My first Osprey book, this. Turnbulls style is a bit dusty and dry at times (and quite British), but it's serviceably entertaining.
There are some elements rather traditional and colonialist in his glorification of the christian knights, and nearly no information about the"pagan" original inhabitants of the Prussian areas.
Unfortunately many of the black-and-white photographs are far too dark, it's curious that they haven't been edited better. The colour illustrations by Peter Dennis are great, classic Osprey stuff.
Great photos and explanation of the castles use and the day-to-day aspects of the Teutonic Knights. A few more drawings would have been great, especially plans, but there are a few.