Labai aiški knygos mintis - daryti vieną darbą vienu metu, bent x minučių.
Pastaraisiais metais metais pastebėjau, kad per dieną padarau mažiau nei įprastai ir sprendimas ne tokie vykę kaip anksčiau, o streso lygis - pakilo. Nors šalia esantiems vis tiek atrodo, kad darau daugybę dalykų ir padarau, bet lyginu save su savimi. Ir noriu grįžti į ankstesnę aš.
Pradėjau save stebėti ir matau, kad blaškausi nuo vieno darbo prie kito. Kai anksčiau koncentruodavausi, padarydavai viena darbą ir tada imuosi kito. Dabar ne. Tam įtakos turi ir nuolat kompiuteryje šokinėjančios messenger žinutės, ir skambučiai, ir mano smegenys nuolat "šokinėja", o galvoje sukasi nesuskaičiuojamas kiekis darbų.
Tad jau nuo vasaros dedu pastangas grįžti į pradinę būseną ir mažiau mėtytis. Galvojau bus paprasčiau. Bet vis "atkritimai įvyksta". Nes elgiuosi taip automatiškai, o tuomet pataisoma sunkiausia. Bet pamažu sekasi vis geriau. Kur pastanga, ten ir rezultatas.
Man asmeniškai knyga, padėta svetainėje pasitarnavo daugiau kaip priminimas į tai koncentruotis.
Skaitosi lengvai. Skaityti rekomenduočiau po skyrių per savaitę ar net per kelias, nes kiekvienas skyrius turi savo užduotis. Jų nedariau, nors ne visai tiesa. Dalį dariau intuityviai nuo vasaros, dar neskaičiusi knygos. Pavyzdžiui, vaikščioti be telefono ir stebėti aplinką. Vairuojant tik vairuoti.
Kitos užduotys, nurodytos šioje knygoje yra mano tiesioginis darbas, pavyzdžiui, mokyti. Jį darau tik monotaskingo metodu, nes kitaip nebūtų rezultato.
Bet vien mąstymas apie tai ir dėmesys šiai temai naudingas. Tad pasidalinsiu savo patirtimi, o knygoje kitais žodžiais tai irgi aprašyta.
Faktas, kad kai koncentruojiesi į x darbą vienu metu didėja pasitenkinimas, vakare apima jausmas, kad puikiai padirbėjai, o asmeniniuose santykiuose labiau jautiesi išgirstas ir išgirdęs.
Be to, vakare mažiau būnu pavargusi, o ir nuotaika - geresnė.