What do you think?
Rate this book
Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas
„Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas" – pirmoji į lietuvių kalbą išversta žymiausio visų laikų alpinisto Reinholdo Messnerio knyga.
„Krištolinis horizontas" – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.
Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.
Po solo kopimo į Nanga Parbatą (8125 m) 1979 metais Messneris neabejojo, kad įmanoma vienam įkopti ir į aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m). Nieko nelaukdamas jis ima veikti ir gauna leidimą ekspedicijai 1980 metais, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.
Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.
Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.
Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.
„Krištolinis horizontas" – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.
Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.
Po solo kopimo į Nanga Parbatą (8125 m) 1979 metais Messneris neabejojo, kad įmanoma vienam įkopti ir į aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m). Nieko nelaukdamas jis ima veikti ir gauna leidimą ekspedicijai 1980 metais, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.
Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.
Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.
Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.
218 pages, Hardcover
First published January 1, 1989
63 people are currently reading
2625 people want to read
About the author
Reinhold Messner
202 books243 followersReinhold Messner (born September 17, 1944) is an Italian mountaineer and explorer from South Tyrol, often cited as the greatest mountain climber of all time. He is renowned for making the first solo ascents of Mount Everest without supplemental oxygen and for being the first climber to ascend all fourteen "eight-thousanders" (peaks over 8,000 metres above sea level). He is the author of at least 63 books (in German, 1970–2006), many of which have been translated into other languages.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 82 reviews
May 26, 2022
Pradėdama skaityti kažko labai nuostabaus nesitikėjau, nes esu skaičiusi daugybę knygų apie alpinistus, o jos visos šiek tiek panašios, parašytos panašia chronologija, o Everestas apskritai dominuoja, tad sužinoti kažką naujo apie kalną irgi nesitikėjau.
Taip ir buvo, pirmus puslapius skaičiau beveik raukydamasi, atrodė, kad autorius pradeda pernelyg iš toli, per daug nukrypsta pasakodamas apie kitus asmenis, istoriją. Bet tada pamažu ėmė švisti kitos spalvos. Prasidėjo Nenos dienoraščiai, Tibeto aprašymas, vaizdingi gamtos epitetai, o svarbiausia - labai atviras, filosofinis požiūris į kalnus, vienatvę, baimę.
Būtent apie tai ši knyga. Ne apie pasiekimą, rekordus, norą padaryti kažką, ko nepadarė kiti. Apie baimę. Begalinį nuovargį. Apie trapius santykius tarp žmonių, kurie atrodo visiškai nereikalingi vienas kitam, bet taip beprotiškai vienas kitam reikalingi. Apie išsekusią sąmonę ir haliucinacijas, pasidavimą, kuris vėl virsta noru siekti...
Labai jautri ir žmogiška be jokių pasigyrimų, kaip dažnai būna tokio tipo knygose. Įtaigiai nupasakota. Mačiau tuos ledynus ir jutau tą baimę, tą šaltą tylą, skendinčią rūke.
Gavusi knygą norėjau piktintis, kokia brangi, kiek mažai puslapių, palyginus mažokai fotografijų... Bet užvertusi ją galvoju, kad verta. Verčiau viena tokia knyga, nei du pigūs ir po savaitės pamirštami trileriai.
Norėtųsi sakyti, kad ji turi būti perskaityta visų, bet suvokiu, kad daugumai tai nuobodybė. Jiems nieko nesako viršūnių pavadinimai, jų nesuviliosi menkai kur smulkiai aprašomu Tibetu, jiems nuobodūs tikri žmogaus išgyvenimai, kurie visada pralaimi prieš grožinę literatūrą, kuria lūžta daugumos bibliotekų lentynos. Tad džiaugiuosi dėl savęs. Kad turėjau galimybę perskaityti lietuviškai. Pamąstyti. Pasvajoti. Išsigąsti. Kad radau čia tiek emocijų, jog drąsiai pavadinsiu geriausia šių metų knyga, nors metai net neįpusėjo.
Nes tokių knygų pasitaiko vienetai. Kaip ir tokių žmonių. Ir net Everestas seniai praradęs savo žavesį dėl šimtais juo lipančių žmonių, šiukšlių, šerpų viską darančių už alpinistus, staiga vėl įgavo savo prasmę. Kaip ir tikrasis alpinizmas. Be patogumų. Tik žmogus prieš gamtą. Arba prieš save.
Taip ir buvo, pirmus puslapius skaičiau beveik raukydamasi, atrodė, kad autorius pradeda pernelyg iš toli, per daug nukrypsta pasakodamas apie kitus asmenis, istoriją. Bet tada pamažu ėmė švisti kitos spalvos. Prasidėjo Nenos dienoraščiai, Tibeto aprašymas, vaizdingi gamtos epitetai, o svarbiausia - labai atviras, filosofinis požiūris į kalnus, vienatvę, baimę.
Būtent apie tai ši knyga. Ne apie pasiekimą, rekordus, norą padaryti kažką, ko nepadarė kiti. Apie baimę. Begalinį nuovargį. Apie trapius santykius tarp žmonių, kurie atrodo visiškai nereikalingi vienas kitam, bet taip beprotiškai vienas kitam reikalingi. Apie išsekusią sąmonę ir haliucinacijas, pasidavimą, kuris vėl virsta noru siekti...
Labai jautri ir žmogiška be jokių pasigyrimų, kaip dažnai būna tokio tipo knygose. Įtaigiai nupasakota. Mačiau tuos ledynus ir jutau tą baimę, tą šaltą tylą, skendinčią rūke.
Gavusi knygą norėjau piktintis, kokia brangi, kiek mažai puslapių, palyginus mažokai fotografijų... Bet užvertusi ją galvoju, kad verta. Verčiau viena tokia knyga, nei du pigūs ir po savaitės pamirštami trileriai.
Norėtųsi sakyti, kad ji turi būti perskaityta visų, bet suvokiu, kad daugumai tai nuobodybė. Jiems nieko nesako viršūnių pavadinimai, jų nesuviliosi menkai kur smulkiai aprašomu Tibetu, jiems nuobodūs tikri žmogaus išgyvenimai, kurie visada pralaimi prieš grožinę literatūrą, kuria lūžta daugumos bibliotekų lentynos. Tad džiaugiuosi dėl savęs. Kad turėjau galimybę perskaityti lietuviškai. Pamąstyti. Pasvajoti. Išsigąsti. Kad radau čia tiek emocijų, jog drąsiai pavadinsiu geriausia šių metų knyga, nors metai net neįpusėjo.
Nes tokių knygų pasitaiko vienetai. Kaip ir tokių žmonių. Ir net Everestas seniai praradęs savo žavesį dėl šimtais juo lipančių žmonių, šiukšlių, šerpų viską darančių už alpinistus, staiga vėl įgavo savo prasmę. Kaip ir tikrasis alpinizmas. Be patogumų. Tik žmogus prieš gamtą. Arba prieš save.
May 2, 2021
This is not a book about climbing a mountain solo. This is a pretty shocking account of Reinhold Messner emotionally abusing his then-girlfriend Nena like an absolute textbook narcissist. He even prints passages of her diary entries, describing the abuse and doesn't bother to even comment on all that insanity. Instead he just continues to assert how smart and capable he is and that no one would understand anyway. The descriptions of Tibet are kind of neat though.
Cannot finish this. Also my previous opinion that climbing Mount Everest is a pretty egotistical endeavor (stemming from reading "Into Thin Air") was not falsified in the least. If anything, I'm a little more sure now.
Cannot finish this. Also my previous opinion that climbing Mount Everest is a pretty egotistical endeavor (stemming from reading "Into Thin Air") was not falsified in the least. If anything, I'm a little more sure now.
October 22, 2024
C'è poco da fare, sui libri d'alpinismo non riesco ad essere obiettivo, sono di parte.
Lo scarso alpinista che sono rimane sempre affascinato dai racconti del "pazzo" di turno.
Se poi l'alpinista in questione è Messner tanto di cappello....imprese uniche ed irripetibili oggi con le dotazioni dell'epoca.
Per altro Reinhold è anche un valido scrittore che sa descrivere paesaggi e soprattutto sensazioni in ottima maniera.
Fare un'ascensione ha più a che vedere con l'affrontare le proprie paure che con le vette, e l'abilità in questo consiste nel tornare dopo essere stati completamente soli, più che nell'andare o nello stare in alto. L'«essere stato sopra>>> non porta nulla più di qualche pacca sulla spalla da parte di quelli che anche per la prima ascensione di cani sono pronti a una standing ovation. Non è fare la verticale sulla vetta, ma la sfida con noi stessi a farci perdere l'equilibrio se ci conduce nell'incertezza, se ci porta al limite del nostro essere e della nostra salute, e quindi della nostra efficienza e capacità di sopportare il dolore.
<>>
Inoltre in questa difesa venne anche detto: <
Per poter sopravvivere in un'epoca di massificazione, di deserti di cemento, di isolamento per i troppi impegni dettati da un folle meccanismo di produzione e di gestione, io ho bisogno della montagna come compensazione.
Come potrei far capire a quest'uomo il fascino dell'alpinismo ad alta quota? Come potrebbe una persona, per la quale sono importanti una comoda vita agiata e la sensazione di sicurezza in una comunità, capire che le mie esperienze esistenziali più intense le ottengo solo quando, attraverso strapazzi e fatiche estreme, arrivo ai limiti delle possibilità umane e cerco di spostare ancora più in là questi limiti?
Una volta mi dicevo che un 8000 in solitaria è sufficiente. L'ho utilizzato come i puntini sugli i del mio alpinismo, poi volevo ritirarmi, ma non ne sono capace. Dopo essere riuscito a fare il Nanga Parbat, è maturata l'idea dell'Everest. Non sono solo un alpinista solitario, sono una sorta di Sisifo che non arriva mai sulla vetta. lo sono Sisifo e la pietra che spingo sulla montagna è la mia stessa psiche.>>
Tra le montagne si è più vicini a se stessi e tutto sembra concentrarsi dentro di noi. Forse aumentano veramente le consapevolezze, o forse semplicemente ci sono meno distrazioni. In ogni caso lassù c'è intensità, qualcosa come un vedere più da vicino.
Lo scarso alpinista che sono rimane sempre affascinato dai racconti del "pazzo" di turno.
Se poi l'alpinista in questione è Messner tanto di cappello....imprese uniche ed irripetibili oggi con le dotazioni dell'epoca.
Per altro Reinhold è anche un valido scrittore che sa descrivere paesaggi e soprattutto sensazioni in ottima maniera.
Fare un'ascensione ha più a che vedere con l'affrontare le proprie paure che con le vette, e l'abilità in questo consiste nel tornare dopo essere stati completamente soli, più che nell'andare o nello stare in alto. L'«essere stato sopra>>> non porta nulla più di qualche pacca sulla spalla da parte di quelli che anche per la prima ascensione di cani sono pronti a una standing ovation. Non è fare la verticale sulla vetta, ma la sfida con noi stessi a farci perdere l'equilibrio se ci conduce nell'incertezza, se ci porta al limite del nostro essere e della nostra salute, e quindi della nostra efficienza e capacità di sopportare il dolore.
<>>
Inoltre in questa difesa venne anche detto: <
Per poter sopravvivere in un'epoca di massificazione, di deserti di cemento, di isolamento per i troppi impegni dettati da un folle meccanismo di produzione e di gestione, io ho bisogno della montagna come compensazione.
Come potrei far capire a quest'uomo il fascino dell'alpinismo ad alta quota? Come potrebbe una persona, per la quale sono importanti una comoda vita agiata e la sensazione di sicurezza in una comunità, capire che le mie esperienze esistenziali più intense le ottengo solo quando, attraverso strapazzi e fatiche estreme, arrivo ai limiti delle possibilità umane e cerco di spostare ancora più in là questi limiti?
Una volta mi dicevo che un 8000 in solitaria è sufficiente. L'ho utilizzato come i puntini sugli i del mio alpinismo, poi volevo ritirarmi, ma non ne sono capace. Dopo essere riuscito a fare il Nanga Parbat, è maturata l'idea dell'Everest. Non sono solo un alpinista solitario, sono una sorta di Sisifo che non arriva mai sulla vetta. lo sono Sisifo e la pietra che spingo sulla montagna è la mia stessa psiche.>>
Tra le montagne si è più vicini a se stessi e tutto sembra concentrarsi dentro di noi. Forse aumentano veramente le consapevolezze, o forse semplicemente ci sono meno distrazioni. In ogni caso lassù c'è intensità, qualcosa come un vedere più da vicino.
April 19, 2010
For a spare-tire-sporting liberal arts junky like myself, Everest literature is mostly about escapism, philosophical musing, and…okay, I admit it, living vicariously. Regardless of how you come to this book, it is a great treatment on the personal experience of climbing Everest, made all the more personal by the fact that Mr. Messner does it alone.
If what you are wanting are the thrills and spills of a more typical mountain climbing story, The Crystal Horizon might not be the book for you. It is a thorough examination of not only the climb, but the challenge of getting permits, coping with celebrity, traveling through Tibet, and reconnoitering terrain. I estimate the actual solo assent comprises about a third of the text. While I wasn’t always on the edge of my seat, I appreciated Mr. Messner’s growing attachment to Tibet. He does the native people justice, I felt. And when Mt. Everest finally comes into view, the book becomes mesmerizing. As I hoped, The Crystal Horizon, via Mr. Messner’s commanding voice, wraps itself tight in the mystique of Mt. Everest.
Two other points in the books favor:
1) Mr. Messner loads this book full of pictures, far more than any of the other Everest books I’ve read. The collection includes wonderful snapshots of Tibet and its people.
2) The book also contains journal entries from Mr. Messner’s travel companion, Nena Holguin. I really appreciated Ms. Holguin’s reflections. They revved up the book’s personal stakes, and also provided some much needed humanizing of the climber. Including her voice was a great choice.
If what you are wanting are the thrills and spills of a more typical mountain climbing story, The Crystal Horizon might not be the book for you. It is a thorough examination of not only the climb, but the challenge of getting permits, coping with celebrity, traveling through Tibet, and reconnoitering terrain. I estimate the actual solo assent comprises about a third of the text. While I wasn’t always on the edge of my seat, I appreciated Mr. Messner’s growing attachment to Tibet. He does the native people justice, I felt. And when Mt. Everest finally comes into view, the book becomes mesmerizing. As I hoped, The Crystal Horizon, via Mr. Messner’s commanding voice, wraps itself tight in the mystique of Mt. Everest.
Two other points in the books favor:
1) Mr. Messner loads this book full of pictures, far more than any of the other Everest books I’ve read. The collection includes wonderful snapshots of Tibet and its people.
2) The book also contains journal entries from Mr. Messner’s travel companion, Nena Holguin. I really appreciated Ms. Holguin’s reflections. They revved up the book’s personal stakes, and also provided some much needed humanizing of the climber. Including her voice was a great choice.
March 21, 2025
The Crystal Horizon by Reinhold Messner
This memoir from 1982 by Reinhold Messner covers his 1980 successful solo ascent of Mt Everest. He was the first to climb Everest solo and this necessitated doing so without oxygen as well. Only a handful of people (I counted four) have achieved this feat but even more have died trying. To address the rising cases of solo fatalities, the Nepali government recently banned soloing on all 8,000 meter peaks of and most are located within Nepal's boundaries.
This book has a fair amount of history on Tibet and a little bit on their struggle with China and the uprising in 1958 which China quashed. The Northern route that Messner used to achieve climbing immortality originated from Tibet. Interestingly George Mallory died high up on this very route in 1928. Did Mallory reach the top first? No one will ever know. Mallory chose this route because Nepal had not yet opened up its border to tourists but Tibet (then independent from China) and the Dalai Llama had given their permission to climb Chomolungma (Everest).
The book is not self indulgent (as in hey look what I did). There also are many photos that help paint the scenes. But the writing is only okay and certainly not great. The real value in this memoir is that we gain insight into Messner the man and legend and as readers can live vicariously through him. He does seem to have an obsessive personality type but most first ascent climbers probably are.
If you like books on climbing or mountaineering expeditions you’ll enjoy this read. But it does have the few aforementioned shortcomings.
4 stars
This memoir from 1982 by Reinhold Messner covers his 1980 successful solo ascent of Mt Everest. He was the first to climb Everest solo and this necessitated doing so without oxygen as well. Only a handful of people (I counted four) have achieved this feat but even more have died trying. To address the rising cases of solo fatalities, the Nepali government recently banned soloing on all 8,000 meter peaks of and most are located within Nepal's boundaries.
This book has a fair amount of history on Tibet and a little bit on their struggle with China and the uprising in 1958 which China quashed. The Northern route that Messner used to achieve climbing immortality originated from Tibet. Interestingly George Mallory died high up on this very route in 1928. Did Mallory reach the top first? No one will ever know. Mallory chose this route because Nepal had not yet opened up its border to tourists but Tibet (then independent from China) and the Dalai Llama had given their permission to climb Chomolungma (Everest).
The book is not self indulgent (as in hey look what I did). There also are many photos that help paint the scenes. But the writing is only okay and certainly not great. The real value in this memoir is that we gain insight into Messner the man and legend and as readers can live vicariously through him. He does seem to have an obsessive personality type but most first ascent climbers probably are.
If you like books on climbing or mountaineering expeditions you’ll enjoy this read. But it does have the few aforementioned shortcomings.
4 stars
July 28, 2024
Ar po šios knygos noriu pamatyti Tibetą ir Everestą? Taip.
Ar noriu lipti? Ne, nes aš realistė buvau dar iki knygos skaitymo.
Patiko, kad kopimas įpintas į kontekstą - ir istorinį, ir politinį, ir ekologinį. Apskritai daug kas buvo nauja ir todėl įdomu, tačiau tuo pačiu autoriaus asmenybė ir nenuoseklumas erzino .
Dar keistas tai, kad nors dalį knygos sudaro tuometinės draugės nuotraukos ir dienoraščio ištraukos, apie jų autorystę niekur nė bur bur.
Ar noriu lipti? Ne, nes aš realistė buvau dar iki knygos skaitymo.
Patiko, kad kopimas įpintas į kontekstą - ir istorinį, ir politinį, ir ekologinį. Apskritai daug kas buvo nauja ir todėl įdomu, tačiau tuo pačiu autoriaus asmenybė ir nenuoseklumas erzino .
Dar keistas tai, kad nors dalį knygos sudaro tuometinės draugės nuotraukos ir dienoraščio ištraukos, apie jų autorystę niekur nė bur bur.
November 7, 2020
Захоплююча штука, легендарний автор.
Але в той же час стає зрозуміло, що вся мотивація героя - це внутрішня порожнеча.
Невротичні стани спонукають до подвигів
Але в той же час стає зрозуміло, що вся мотивація героя - це внутрішня порожнеча.
Невротичні стани спонукають до подвигів
June 16, 2024
Puiki knyga apie žmogaus galimybių ribas (ar jų nebuvimą) ir ką reikia paaukoti vardan to vienintelio išsikelto tikslo.
Aš dažnai pagalvoju, kad taip rizikuoti gali tik žmogus, neturintis šeimos (vaikų). Nes taip statyti savo gyvybę į pavojų man atrodo labai neatsakinga šeimos atžvilgiu. Iš kitos pusės, tikrai suprantu, kad jei nebūtų tokių gal net fanatiškai nusiteikusių ir siekiančių neįmanomų dalykų žmonių, daugelio progresyvių idėjų ir atradimų mes dabar neturėtume.
Knyga man tikrai nebuvo nuobodi (kaip skaičiau kitų atsiliepimus). Aš labai mėgstu kelionių aprašymus ir būtent tie lėti pamąstymai apie egzistenciją, savo vietą pasaulyje, kelyje gimstančios idėjos man ir yra įdomiausia tokioje knygoje. Aprašyti, kaip atrodo Everestas ar jo viršūnė, dabar jau gali tikrai nemažai ten užkopusių žmonių. Bet tie asmeniniai išgyvenimai ir ką tu pats turi patirti atsidūręs ten vienas (vienišas), yra jau next level. Kiek reikia turėti drąsos ir tikėjimo savimi, kad netgi žinant, kad bus haliucinacijos, girdėsi nesamus garsus, sutriks ne tik sveikata, bet ir smegenų veikla, tu vis tiek pasiryžtum vienas ten kopti. Stebėjausi ir žavėjausi beveik kiekviename puslapyje.
Knygą tikrai praturtino Nenos dienoraščiai, kuriuose ji nemažai aprašo, ką reiškia būti ir gyventi su tokiu žmogumi kaip Reinhold. O tai tikrai nelengva ir reikalauja tam tikro pasiaukojimo. Nes palaikyti žmogų, iš kurio atgal to pačio negauni, tikrai sunku.
Įdomūs knygoje aprašyti istoriniai momentai apie Tibeto padėtį Kinijoje ir kaip jie gyvena. Skatino pasigooglinti ir daugiau paskaityti apie jų situaciją.
Mažas akmenėlis į leidyklos pusę - erzino rašybos klaidos, kurių tikrai buvo ne viena ir ne dvi, bei blogos kokybės nespalvotos nuotraukos. Nesuprantu, kam dėti tokias nuotraukas, kuriose vis tiek nieko nesimato?
Aš dažnai pagalvoju, kad taip rizikuoti gali tik žmogus, neturintis šeimos (vaikų). Nes taip statyti savo gyvybę į pavojų man atrodo labai neatsakinga šeimos atžvilgiu. Iš kitos pusės, tikrai suprantu, kad jei nebūtų tokių gal net fanatiškai nusiteikusių ir siekiančių neįmanomų dalykų žmonių, daugelio progresyvių idėjų ir atradimų mes dabar neturėtume.
Knyga man tikrai nebuvo nuobodi (kaip skaičiau kitų atsiliepimus). Aš labai mėgstu kelionių aprašymus ir būtent tie lėti pamąstymai apie egzistenciją, savo vietą pasaulyje, kelyje gimstančios idėjos man ir yra įdomiausia tokioje knygoje. Aprašyti, kaip atrodo Everestas ar jo viršūnė, dabar jau gali tikrai nemažai ten užkopusių žmonių. Bet tie asmeniniai išgyvenimai ir ką tu pats turi patirti atsidūręs ten vienas (vienišas), yra jau next level. Kiek reikia turėti drąsos ir tikėjimo savimi, kad netgi žinant, kad bus haliucinacijos, girdėsi nesamus garsus, sutriks ne tik sveikata, bet ir smegenų veikla, tu vis tiek pasiryžtum vienas ten kopti. Stebėjausi ir žavėjausi beveik kiekviename puslapyje.
Knygą tikrai praturtino Nenos dienoraščiai, kuriuose ji nemažai aprašo, ką reiškia būti ir gyventi su tokiu žmogumi kaip Reinhold. O tai tikrai nelengva ir reikalauja tam tikro pasiaukojimo. Nes palaikyti žmogų, iš kurio atgal to pačio negauni, tikrai sunku.
Įdomūs knygoje aprašyti istoriniai momentai apie Tibeto padėtį Kinijoje ir kaip jie gyvena. Skatino pasigooglinti ir daugiau paskaityti apie jų situaciją.
Mažas akmenėlis į leidyklos pusę - erzino rašybos klaidos, kurių tikrai buvo ne viena ir ne dvi, bei blogos kokybės nespalvotos nuotraukos. Nesuprantu, kam dėti tokias nuotraukas, kuriose vis tiek nieko nesimato?
May 15, 2022
Nors nuotykis ir labai įdomus, bet pats knygos parašymas labai neįdomus. Atrodo akcentai sudėti ne ten ir neišryškintos tos vietos, kurios buvo svarbiausios. Aišku, džiaugiuosi susipažinęs kas ta Everesto viršūnė. Gal vieną dieną pavyks ir pačiam atsidurti ant Everesto! ☺️
September 19, 2022
Mijn obsessie met Everest nog eens aangesterkt door het verslag van de eerste solo beklimming te lezen. In plaats van de traditionele zuidkant werd er langs de noordkant geklommen, waar ik nog weinig van wist. Man wat ben ik verkocht door die kant! Hierdoor herken ik nu ook vele belangrijke passages op de recente beelden van de DJI Mavic 3.
Het boek zelf is soms een beetje langdradig naar de beklimming toe, maar wel interessant aangezien je veel over Everest en Tibet bijleert. De schrijfstijl is soms een beetje zweverig en is waarschijnlijk deels de reden voor de langdradigheid. De tekst is rijkelijk aangevuld met foto's wat een meerwaarde is.
3.5/5
Het boek zelf is soms een beetje langdradig naar de beklimming toe, maar wel interessant aangezien je veel over Everest en Tibet bijleert. De schrijfstijl is soms een beetje zweverig en is waarschijnlijk deels de reden voor de langdradigheid. De tekst is rijkelijk aangevuld met foto's wat een meerwaarde is.
3.5/5
July 25, 2024
Gana įdomi knyga, nors man šiek tiek pritrūko daugiau autoriaus pasakojimų ir išgyvenimų. Tikriausiai tai viena iš ne daugelio, kai visas nuotraukas ir iliustracijas apžiūrėjau labai atidžiai. Kam patinka apie kalnus, alpinizmą, keliones skaitykit. Kadangi tai pirma tokia perskaityta mano knyga, negaliu palyginti su kitomis ir sakyti ar ji gera ar bloga. Tiesiog žmogaus pasakojimas apie savo potyrius ir patirtį.
August 7, 2024
Patiko daugiau sužinoti apie Everestą, kas ir kada kopė į jį, kaip jiems sekėsi. Bet pats Messner kopimas man pasirodė toks savęs žalojimas, kad negalėjau tuo mėgautis.
May 19, 2024
Насилу дочитала.
Сподобалось:
- охоплення мандрівки від виникнення ідеї до інтерв’ю багато років потому, а не лише опис емоцій від сходження
- включення нотаток із щоденника Нени - відмінна ідея, це додає контексту та робить розповідь не однобокою
- включена історія про кілька інших критично важливих експедицій, якими надихався сам Месснер
Не сподобалось:
викладення страшенно нудне і це руйнує всю книгу: Месснер геніальний альпініст, але слабий письменник. До порівняння «Аннапурна» Ерцога залітала як в суху землю, цю ж ледве змусила себе дочитати
Сподобалось:
- охоплення мандрівки від виникнення ідеї до інтерв’ю багато років потому, а не лише опис емоцій від сходження
- включення нотаток із щоденника Нени - відмінна ідея, це додає контексту та робить розповідь не однобокою
- включена історія про кілька інших критично важливих експедицій, якими надихався сам Месснер
Не сподобалось:
викладення страшенно нудне і це руйнує всю книгу: Месснер геніальний альпініст, але слабий письменник. До порівняння «Аннапурна» Ерцога залітала як в суху землю, цю ж ледве змусила себе дочитати
June 28, 2015
Reinhold Messner klettert nicht nur in der obersten Liga, sondern versteht sich auch in seinen Schilderungen am eloquentesten unter seinen Bergsteigerkollegen auszudrücken. Durch dieses seiner Bücher gelingt es ihm bestens dem Höhen-Laien aufzuzeigen, wie sehr sich ein Solo-Gipfelsturm ohne Sauerstoff von deren in den letzten Jahren angestiegenen kommerziell geführten Bergtouren unterscheidet und im Grunde genommen bei der Auflistung der Gipfelerfolge genau unter diesen Gesichtspunkten unterschieden werden sollte.
Messner schildert offen und unverblümt seine Erfahrungen, wobei er nie mit Selbstreflexion sowie philosophischen Fragestellungen und Erkenntnissen geizt. Er scheut sogar keinerlei Konfrontation mit der kritischen Wahrnehmung anderer um seine Person. So finden sich in dem Buch zahlreiche Tagebucheintragungen seiner damaligen Freundin, die ihn nach Tibet begleitete und im vorgerückten Basislager allein auf ihn wartete.
Besonders genoss ich beim Lesen zum einen die kurzen historischen Hinweise auf George Mallory und anderer Gipfelstürmer vor ihm und zum anderen die einfühlsamen Beschreibungen Tibets und seiner Einwohner, wie er sie 1980 vorfand. Zudem amüsierte mich ein rezitierter Artikel des Publizisten Sebastian Leitner, der damals bereits in gewisser Weise die zukünftige Entwicklung der Everest-Tourismus-Kletterei mit ihrer fragwürdigen Rekordjagd voraussah und kritisch betrachtete.
Herrn Messner gelang es außerdem auf faszinierend plastischer Weise die quälenden Hindernisse bei seinem Solo-Aufstieg verbal zu skizzieren, zum Beispiel wie er in eine Gletscherspalte fiel, welche emotionalen und körperlichen Prozesse ihn dabei durchliefen und wie er wieder hinausfand. Ich hatte als Leserin geradezu das Gefühl direkt neben ihm zu stehen. So gelingt es ihm zweifellos dem Nicht-Bergsteiger oder Höhenkletterer zu erklären, was ihn in diese Extrem-Situationen treibt, worin seine Motivation und Energie liegt. Von dieser Sichtweise her ist es ein erstaunliches Buch, das sich von den zahlreichen Erfahrungsberichten seiner Kollegen so sehr unterscheidet.
Messner schildert offen und unverblümt seine Erfahrungen, wobei er nie mit Selbstreflexion sowie philosophischen Fragestellungen und Erkenntnissen geizt. Er scheut sogar keinerlei Konfrontation mit der kritischen Wahrnehmung anderer um seine Person. So finden sich in dem Buch zahlreiche Tagebucheintragungen seiner damaligen Freundin, die ihn nach Tibet begleitete und im vorgerückten Basislager allein auf ihn wartete.
Besonders genoss ich beim Lesen zum einen die kurzen historischen Hinweise auf George Mallory und anderer Gipfelstürmer vor ihm und zum anderen die einfühlsamen Beschreibungen Tibets und seiner Einwohner, wie er sie 1980 vorfand. Zudem amüsierte mich ein rezitierter Artikel des Publizisten Sebastian Leitner, der damals bereits in gewisser Weise die zukünftige Entwicklung der Everest-Tourismus-Kletterei mit ihrer fragwürdigen Rekordjagd voraussah und kritisch betrachtete.
Herrn Messner gelang es außerdem auf faszinierend plastischer Weise die quälenden Hindernisse bei seinem Solo-Aufstieg verbal zu skizzieren, zum Beispiel wie er in eine Gletscherspalte fiel, welche emotionalen und körperlichen Prozesse ihn dabei durchliefen und wie er wieder hinausfand. Ich hatte als Leserin geradezu das Gefühl direkt neben ihm zu stehen. So gelingt es ihm zweifellos dem Nicht-Bergsteiger oder Höhenkletterer zu erklären, was ihn in diese Extrem-Situationen treibt, worin seine Motivation und Energie liegt. Von dieser Sichtweise her ist es ein erstaunliches Buch, das sich von den zahlreichen Erfahrungsberichten seiner Kollegen so sehr unterscheidet.
Read
June 4, 2019آخ آخ کاش میشد این لعنتی رو پیدا کرد!
رینولد مسنر نابغهی کوه نوردی
از بتهای زندگی من...
رینولد مسنر نابغهی کوه نوردی
از بتهای زندگی من...
June 10, 2022
Knygų apie kalnus perskaityta jau turbūt apie dešimtį. Realiai nebūna knygų, kuriose nieko nevyktų: atėjau, pasiruošiau, įkopiau. Dažniausiai tai tragiškos istorijos, kurios baigiasi vieno arba kelių realių žmonių mirtimis ar sunkiomis traumomis, arba istorijos, kuriose reikia daug ką įveikti, kad pasiektum viršūnę. Ši knyga iš antros kategorijos.
Gal dėl to, kad knyga viena iš senesnių, todėl stiliumi daug kuo nusileidžia vėliau parašytoms. Gana nuobodžiai aprašomi autoriaus išgyvenimai. Intarpai, kuriuos papildė Reinholdo draugės dienoraščio užrašai, kur kas gyvesni. Be jų knyga tikrai būtų nykesnė.
Nežinau, gal toks įspūdis susidarė, bet Reinholdas kaip žmogus yra nuoboda ir baisus savimyla. Suprantu, kad jam reikėjo maksimalaus susikaupimo prieš kopimą, bet visiškas draugės nepaisymas, ignoravimas ir nuvertinimas buvo labai feee... Toks elgesys visiškai nepridėjo simpatijos alpinistui ir jo istorijai. Aplankė keistas jausmas, kai supranti, kokį didelį darbą nuveikė žmogus, bet nei labai džiaugiesi, nei jam pajauti šiltus jausmus.
Na ir apskritai apie kalnų knygas. Blogiausia tokių knygų dalis yra ta, kad keliaujant su herojumi taip norisi matyti gyvai, kaip atrodė tas kalno statumas, properšos, slenkantis sniegas, palapinė ant prarajos krašto... Tenka tik įsivaizduoti. O fantazija, deja, nepajėgi visko nupiešti.
Gal dėl to, kad knyga viena iš senesnių, todėl stiliumi daug kuo nusileidžia vėliau parašytoms. Gana nuobodžiai aprašomi autoriaus išgyvenimai. Intarpai, kuriuos papildė Reinholdo draugės dienoraščio užrašai, kur kas gyvesni. Be jų knyga tikrai būtų nykesnė.
Nežinau, gal toks įspūdis susidarė, bet Reinholdas kaip žmogus yra nuoboda ir baisus savimyla. Suprantu, kad jam reikėjo maksimalaus susikaupimo prieš kopimą, bet visiškas draugės nepaisymas, ignoravimas ir nuvertinimas buvo labai feee... Toks elgesys visiškai nepridėjo simpatijos alpinistui ir jo istorijai. Aplankė keistas jausmas, kai supranti, kokį didelį darbą nuveikė žmogus, bet nei labai džiaugiesi, nei jam pajauti šiltus jausmus.
Na ir apskritai apie kalnų knygas. Blogiausia tokių knygų dalis yra ta, kad keliaujant su herojumi taip norisi matyti gyvai, kaip atrodė tas kalno statumas, properšos, slenkantis sniegas, palapinė ant prarajos krašto... Tenka tik įsivaizduoti. O fantazija, deja, nepajėgi visko nupiešti.
October 21, 2012
This is an extraordinary climbing feat, a thoughtful commentary into the drive that fueled Messner’s ascent, but with unremarkable writing style/translation. That “feat” refers to a very bold concept of climbing Mt. Everest solo, without oxygen, in monsoon season and actually succeeding! The outcome is known, but that doesn’t take away from the story. The insight into Reinhold Messner’s passion and moods was vividly portrayed and augmented by his girlfriend’s diary. The photos, while clearly 1980’s vintage in resolution, are illuminating. Furthermore, Mt. Everest’s climbing history and exploration is with riddled with some crazy stories, which are a amusing to read. The details of planning such an expedition without support and the sensitivity to Tibet and Tibetans piles layers of fascinating material to the already great story. The writing is sometimes awkward and ponderous, but still very worth the read.
August 24, 2016
Люди делятся на два типа: одни не понимают, в чем прелесть — лезть в гору, рискуя жизнью и выбиваясь из сил, другие этой прелести не могут объяснить. Эта книга не убедит первых, скорее наоборот — только укрепит их в своем мнении. Там нет романтических сказок о дружбе и взаимовыручке, пафосных речей о победе человека над природой.
Однако книгу я бы рекомендовал прочитать всем, вне зависимости от их отношения к альпинизму, просто в рамках общего развития. Я уверен, каждый может найти в ней что-то интересное для себя.
В этой книге альпинист и журналист Райнхольд Месснер рассказывает о своем восхождении на вершину мира — Эверест, о подготовке к нему и чувствах и ощущениях, которые он испытывал на горе. Совершенное в 1980 году, это было первое восхождение на Эверест, совершенное в одиночку без кислорода.
Однако книгу я бы рекомендовал прочитать всем, вне зависимости от их отношения к альпинизму, просто в рамках общего развития. Я уверен, каждый может найти в ней что-то интересное для себя.
В этой книге альпинист и журналист Райнхольд Месснер рассказывает о своем восхождении на вершину мира — Эверест, о подготовке к нему и чувствах и ощущениях, которые он испытывал на горе. Совершенное в 1980 году, это было первое восхождение на Эверест, совершенное в одиночку без кислорода.
March 14, 2008
Messner writes in a very different style than the other climbing books that I have read. He doesn't just write about the act of climbing the events of an expedition. He is very introspective, almost philosophical. He writes about the inward effects of climbing and how it works on the psyche. He also has a deep concern for the local people and the political turmoil affecting the country. He is very insteresting to read but seems to have a very melancholy personality.
July 23, 2023
ne visa knyga buvo apie jo lipimą į Everestą, bet pati istorija sužavėjo
August 31, 2011
Great story by one of the best mountaineers of all time. This is his personal account of his 1980 solo ascent of Mt. Everest, without supplemental oxygen. To his credit, he included some diary entries of his girlfriend, who accompanied him to base camp. Those excerpts were not always complimentary, but it did help to shine light on the type of personality who is so driven to do the feats that Messner has accomplished. If you like adventure stories, this is definitely worth a read.
September 11, 2020
Осталось впечатление очень честно и осознанно написанного рассказа о себе.
Совершенно потрясла мысль, которую Месснер мимоходом выражает, что воля - это нечто отдельное от человека. Ее нельзя вызывать насильно, но она складывается из знания себя, своих возможностей, постоянной тренировки, понимания и знания своей деятельности, внимания к окружающему миру, готовности быть открытым. Она как будто рождается из всего этого.
Совершенно потрясла мысль, которую Месснер мимоходом выражает, что воля - это нечто отдельное от человека. Ее нельзя вызывать насильно, но она складывается из знания себя, своих возможностей, постоянной тренировки, понимания и знания своей деятельности, внимания к окружающему миру, готовности быть открытым. Она как будто рождается из всего этого.
January 6, 2017
Да, автор без сомнения заслуживает уважения и восхищения, покорить 14 восьмитысячников и в одиночку забраться на Эверест без кислорода, но как писатель не порадовал. Больше всего запомнилась и поразила история про Мориса Уилсона, этот упрямый Дон Кихот, как назвал его автор книги (http://4sport.ua/articles?id=12841)
August 17, 2022
Amazing achievement, but the book much longer than it needed to be. Also, while any elite endurance athlete at this level has to be a little bit selfish, Reinhold seems like next level (a fact he acknowledges, but still).
The strength of the book by far is his description of the actual climb, but that was about 75 pages of the book.
The strength of the book by far is his description of the actual climb, but that was about 75 pages of the book.
March 6, 2022
Not the best "I climbed Everest" book I've ever read, but there was some history that I did not know and there were lots of cool pictures.
March 2, 2025
Я фанатію від мемуарів про гори, особливо про першопроходи/рекорди.
В цій книзі мені сподобалося те, що автор дає не тільки свій погляд, а й записи щоденника своєї дівчини - погляд на нього зі сторони. І таким чином розкривається 2 протилежні Месснера, це дуже допомагає збудувати +- об'єктивну картину.
Мені найбільш цікава психологічна сторона, бо, на мою думку, фізичні ресурси можна акумулювати розумом, а в зворотньому боці це не завжди працює. Тут як раз подані ментальні складові.
Мені особисто відгукуються усі його роздуми на тему "навіщо", в чому "сіль" сходжень і випробовувань, прям наче я сама це все відчуваю. Я би дуже хоітла теж піти у великі гори💔
Ті, хто пишуть, що книга дуже пихата "подивіться, який я класний" - та блін а як інакше?) Людина зробила перша в світі НАДзусилля. І якщо ти не пихатий і цілеспрямований, ти не зробиш таких досягнень.
Проте для порівняння можна почитати книгу Німса - там у вас підгорить в 10 разів більше від "пихатості"😁
Для мене особисто нема нічого в усіх цих мемуарах пихатого. Люди в деталях розказують про те, що вони зробили. Інакше не вийде передати.
І ще мене смішать ті, хто оцінює "красу написання" - ви реально хочете, щоб альпініст ще й філологом-письменником був геніальним?🙃 Ми маємо такий чудовий шанс зазирнути у світ високих гір і меж людських здібностей, що все інше не має значення.
В цій книзі мені сподобалося те, що автор дає не тільки свій погляд, а й записи щоденника своєї дівчини - погляд на нього зі сторони. І таким чином розкривається 2 протилежні Месснера, це дуже допомагає збудувати +- об'єктивну картину.
Мені найбільш цікава психологічна сторона, бо, на мою думку, фізичні ресурси можна акумулювати розумом, а в зворотньому боці це не завжди працює. Тут як раз подані ментальні складові.
Мені особисто відгукуються усі його роздуми на тему "навіщо", в чому "сіль" сходжень і випробовувань, прям наче я сама це все відчуваю. Я би дуже хоітла теж піти у великі гори💔
Ті, хто пишуть, що книга дуже пихата "подивіться, який я класний" - та блін а як інакше?) Людина зробила перша в світі НАДзусилля. І якщо ти не пихатий і цілеспрямований, ти не зробиш таких досягнень.
Проте для порівняння можна почитати книгу Німса - там у вас підгорить в 10 разів більше від "пихатості"😁
Для мене особисто нема нічого в усіх цих мемуарах пихатого. Люди в деталях розказують про те, що вони зробили. Інакше не вийде передати.
І ще мене смішать ті, хто оцінює "красу написання" - ви реально хочете, щоб альпініст ще й філологом-письменником був геніальним?🙃 Ми маємо такий чудовий шанс зазирнути у світ високих гір і меж людських здібностей, що все інше не має значення.
January 1, 2022
Главное, что меня впечатлило в этой книге - описание всего безумства чувств, которые возникают внутри человека, находящегося в «зоне смерти», выше 8,000 метров, когда даже простейшие вещи во время привала (например, снять ботинки, растопить снег для еле теплого чая или заставить себя что-то съесть) требуют невероятных усилий и постоянного насилия над собой - не говоря уже о самом процессе восхождения, где приходится выходить за рамки человеческих возможностей. Мотивация восходителя, который раз за разом бросает самому себе нечеловеческие вызовы, здесь тоже описана прекрасно, а глубины рассказу о самом Месснере добавляет дневник его спутницы. Если вам интересна тема и нравится такого типа литература, то читать однозначно стоит. Правда, есть моменты, которые могут оттолкнуть - сам Месснер предстает не очень приятным человеком (что проявляется в его отношениях с вышеупомянутой спутницей), но этого следовало ожидать. Ему сопереживаешь, за него болеешь, но симпатизировать ему получается не всегда.
December 6, 2018
This book is about the first Everest solo climb without the aid of oxygen from the north (Tibet) side. The journey is narrated by Messner himself and through sections of diary entries of Nena, which, among others, depicts the complex layers of Messner.
It also weaves other information such as the famous trivia of who climbed first (Irvine and Mallory or Tenzing and Hillary?), other attempts by non-mountaineers like Maurice Wilson who strongly believe in fasting and faith could overcome anything, and Tibet - its terrains, cultures and under occupancy. Little infos along the way such as yaks being hypersensitive - I enjoyed that too.
This book though, is one of those books that I really appreciate the content, hence I continue reading to extract the knowledge and motivation, but took multiple sittings to finish because of the way it is presented - it lost me here and there, but captivated me at certain others.
It also weaves other information such as the famous trivia of who climbed first (Irvine and Mallory or Tenzing and Hillary?), other attempts by non-mountaineers like Maurice Wilson who strongly believe in fasting and faith could overcome anything, and Tibet - its terrains, cultures and under occupancy. Little infos along the way such as yaks being hypersensitive - I enjoyed that too.
This book though, is one of those books that I really appreciate the content, hence I continue reading to extract the knowledge and motivation, but took multiple sittings to finish because of the way it is presented - it lost me here and there, but captivated me at certain others.
Displaying 1 - 30 of 82 reviews