Apie galimą ašarų laviną, sufleruoja knygos aprašymas - tai istorija apie šeimą, susidurusią su viena iš baisiausių žinių - šeimos galva, Tomis, serga labai agresyvia plaučių vėžio forma. Šansų išgyventi nedaug, todėl vyras pasirenka gana netikėtą ir skaudžią išeitį - nebekovoti. Vietoj alinančio gydymo, jis pasiūlo dukrai ir žmonai keliauti paskutinių vasaros atostogų ir likusį, bei greit tirpstantį likusį laiką, išnaudoti kuo prasmingiau.⠀
⠀
Nors iš pradžių atrodo, kad knygos pamatas - tik Tomio liga, greitai paaiškėja, kad pagrindiniai vaidmenys čia atiduoti dukrai Sisi ir žmonai Aleksei. Daug dėmesio skirta amžinai jų nesantaikai, paauglės gyvenimo dramoms, Aleksės bandymams neištyžti, kai griūna jų pasaulis.⠀
⠀
Norėjosi daugiau Tomio - jo minčių, gilesnių argumentų dėl priimto sprendimo nesigydyti. Džiaugiausi kiekvienu epizodu, kai jis sušmėžuodavo knygoje - itin patiko jo makabriškas humoras, kalbant apie ligą ar artėjančią mirtį. Gaila, kad jį taip užgožė dvi jo šeimos moterys.⠀
⠀
Sisi bei Aleksės personažai ir jų logika dažnai trikdė. Taip, taip. Žinau. Paaugliams jų gyvenimiškos dramos dėl menkniekių atrodo labai svarbios. Bet tie "tėtis miršta, einu pasiglamžyt su savo simpatija, kol niekas nemato" ir "pamiršau pasidaryt selfį su aktore", pasirodė nei šis, nei tas. ⠀
⠀
Mama nenusileido dukrai - lygioj vietoj kėlė dramą dėl vyro buvusios žmonos. Ar buvo dėl ko? Mano nuomone - ne.⠀
⠀
Per daug nereikalingų konfliktų, per mažai dėmesio brangiam žmogui. ⠀
⠀
Man asmeniškai, istorija gana artima. Tėčio netekau būdama dvylikos (tokio amžiaus, pagal pirminę autorės idėją, turėjo būti ir Sisi). Lygiai kaip ir jai, tėtis buvo visatos centras, brangiausias ir reikalingiausias pasaulyje. Gal dėl to kiek atlaidžiau žiūrėjau į Sisi emocijų šuolius, bei kaprizus - sunku sudėlioti save į vietas, kai visas tavo pasaulis byra po kojom.⠀
⠀
Iš autorės baigiamojo žodžio, galima įtarti, kad kažkada galim sulaukti ir pasakojimo, kaip Sisi ir Aleksei sėkėsi toliau. Nors ši knyga itin nesužavėjo, neslėpsiu - smalsumas nugalėtų ir tęsinį tikrai skaityčiau.