Oi tu varge, varge - o juk žinojau, kas laukia, kai paėmiau į rankas šitą liūdnai pagarsėjusios leidyklos "Briedis" knygą...
Gražus viršelis, bet tik tiek. Originalas tikriausiai paskaitomas, o ir įdomių momentų knygoje pasitaiko, bet visa gadina atmestinas leidėjo darbas, kuris geriausiu atveju "traukia" iki patenkinamo.
Gal dabar jau pasitaisė, vis dėlto 2016-ųjų reikalai.
Bet kalbant paie šią knygą - bet kaip išversta, be išmanymo suredaguota, daugybė klaidų. Be originalių nuotraukų prikrauta "bele kokių", matyt tiesiog sužvejotų internete (ir vaikiškai apsidraudus "Jei iliustracijų autoriai pareikštų savo teises, esame pasirengę vykdyti visus pagrįstus reikalavimus"). Žmonių, nemėgstančių savo darbo, produktas.
Kaip minėjau pilna klaidų - gal ne tiek piktybinių, kiek demonstruojančių atmestiną darbą ir požiūrį į leidybos kokybę. O gal velnišką skubą kuo greičiau išleisti ir nepagarbą skaitytojui.
Iš pradžių bandžiau žymėtis bent faktines klaidas (ignoruodamas teksto surinkimo kaip "degalų" užrašymo "degliais"), bet greitai trūko kantrybė.
Štai, per 4 puslapius tik trys iš puslapių be stambių faktinių klaidų:
- p. 19 - sovietų 5-osios tankų divizijos vadas vadinamas " generolu Fedorenka", kai realybėje - viso labo pulkininkas, labai įsimenančiu vardu/pavarde - Fiodoras (Fiodorovičius) Fiodorovas.
- p. 21 - internetinė nuotrauka "Pz38 (t) (8-oji tankų divizija) Lietuvoje netoli Vilniaus. 1941 m. birželis."
Aha, taip - jei redaktorius ar kas ten būtų dirbęs savo darbą ir jį išmanęs - žinotų, kad 8-oji tankų divizija net nepriartėjo prie Vilniaus - veržėsi vidurio Lietuva, maršrutu Jurbarkas-Ariogala-Kėdainiai-Ukmergė-Daugpilis. Ir toji nuotrauka - tanko, pirmomis karo valandomis važiuojančio Karšuvos mišku, prie Jurbarko. "...netoli Vilniaus", blin.
Žinau, nes nuotraukos originalą kadaise pirkau (turiu kolekcijoje), leidykla matyt ją "pasiskolino" iš interneto.
- p. 22 "vokiečių kariai šalia palikto sunkiojo tanko KV2 (1940 m. gamybos) prie Panevėžio."
Tas tankas - prie Krekenavos.
Po to numojau ranka, kreipdamas dėmesį tik į akį rėžiančius absurdus.
Kaip - (nuotrauka p. 163) nosimi į žemę įsirėmusio kiek apgadinto lėktuvo "Ju-87 "Štuka" užvadinimą "sudužusiu" - parašo autorius aiškiai nesuvokia kaip atrodo sudužęs lėktuvas.
ar (p. 218) - pabūklų baterijos nuotrauka su parašu "Sovietų artilerijos užtveriamoji ugnis" - kai nuotraukoje akį rėžia kitas esminis momentas - jog sovietai čia (užtveriamoji ugnis ar ne - neaišku) šaudo iš trofėjinių vokiškų prieštankinių 5 cm Pak. 38.
ar p. 222 - "Geležinkelio tiltas per Dauguvą" - o nuotraukoje ne geležinkelio, bet Daugpilio plento tiltas (tiesiog irgi geležinių konstrukcijų). Knygos leidėjai-redaktoriai nepasivargino pasitikrinti kaip atrodo tikrasis to meto Daugpilio geležinkelio tiltas, jei jau geležinės konstrukcijos - viskas aišku...
p. 228-230 Otto Carius aprašo savo kautynes su T-34 ir kaip pašovė vien ypatingą sovietų sunkųjį tanką 'Stalin", o kitam puslapyje jau raportuoja, kad "pamušta 17 tankų "Stalin". Spėčiau tiesiog eilinė teksto surinkimo klaida.
Knygos pabaigoje skelbiami priedai: dokumentai, t.y. keli leitenanto Otto Cariuso koviniai pranešimai. Išversti į lietuvių kalbą, sudėti paeiliui.
Po jų matyt buvo sumanymnas įdėti originalius dokumentus vokiečių kalba - bet jau pristigo jėgų (ar vietos) - tad teįkeltas vieno originalaus pranešimo antras puslapis.
Atrodo savotiškai, bet gerai iliustruoja tą padrikumą, skubą, neišmanymą ir nepagarbą skaitytojui.