„Niekada neišleisk tamsos iš narvelio. Tamsa pirmiausia suryja išlaisvintojus.“ Jorė Amarilė visad stengėsi galvoti, jog yra paprasta paauglė, o jųdviejų su mama gyvenimas – visiškai normalus. Tai kas, kad ji niekada nesirgo. Kad jaučiasi svetima, kur beatsidurtų. Tai kas, kad nuolat tenka paskubomis nakčia kraustytis vis į kitą miestelį, lyg kažkas vytųsi. O gal iš tiesų yra nuo ko slapstytis?Vieną dieną ima dėtis neįtikėtini dalykai ir Jorė Amarilė atsiduria keistame senoviniame pasaulyje, kur šalia žmonių gyvena šiurpūs ir įstabūs padarai. Kur, pasirodo, visuomet buvo jos namai. Bet nuo šiol slapstytis teks dar daugiau – niekas neturi sužinoti, kas Jorė yra iš tikrųjų. Tačiau pirmiausia tiesą apie save turi išsiaiškinti ji pati... Kartais taip būna: atrodo, kad šalia kažkas krusteli, o atsisukusi pamatai, kad nieko nėra. Tuščia. Tik ten ne tuštuma, ne šešėliai, ne žvėriūkštis šmurkštelėjo į krūmus. Tai pėdsekiai seka ką nors kitą. Ne tave.
Neringa Vaitkutė žavi nuoširdžiu optimizmu, energija ir begaline fantazija. Kai nerašo, yra mama, žmona ir biologijos mokytoja. Mokinių labai mėgstama už savo humoro jausmą, šiltumą ir tai, kad yra asmenybė. Rašyti ji pradėjo nuo mažens – eilėraščiai, istorijos, scenarijai mokyklos teatrui – ir pomėgio nemetė. Neringos kūrinys „Atgauti nuožmumą“ pateko į rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003–2006“. Ėmusi rašyti, autorė nenustoja kurti naujų pasaulių, siužetų ir, svarbiausia, tobulėti. Neringos Vaitkutės kūrybą galima lyginti su tokiais autoritetais kaip J.R.R. Tolkienas, turėdami omenyje kuriamo pasaulio turtingumą ir gylį. Tačiau N. Vaitkutė turi savo išskirtinį balsą ir nieko nekopijuoja. Lietuvos autorių kontekste jos kūryba išsiskiria gyvybingumu, lengvai plaukiančiais sakiniais ir gebėjimu žodingą kalbą ir meistriškai piešiamus gamtos vaizdus suderinti su greitu, įtraukiančiu ir stipriai sukaltu siužetu, dalykais, kurių dažnai pritrūksta mūsų autoriams. Rašytoja, kurdama knygos pasaulį, nevengia žaisti tekstu.
Dauguma turbūt žino tą lietuviško kino stigmą „dešimt minučių stebime, kaip senis irkluoja valtį ir ieškome tame kadre esmės, nes jei tiek laiko rodo, tai juk turi būti jame kažkokia minti“. Gana ilgai maniau, kad kažkas panašaus galioja ir lietuviškoje literatūroje, tačiau paskutiniu metu nuomonė keičiasi. Taigi, būtų galima pradėti džiaugtis, bet... Bet dabar susiduriu su kitu, mane liūdinančiu mūsų mažos šalies aspektu: nepriklausomai nuo kūrinio kokybės, jis „iššaus“ kelių, jei labai pasiseks keliolikos tūkstančių tiražu ir tai bus lubos. T.y, pasiektų skaitytojų ratas vis tiek bus liūdnai mažas. Būtent tokios mintys lindo skaitant. Juk tikrai puiki knyga. Fantastinė istorija su įspūdinga pradžia ir vėliau atsiveriančiu gražiu magišku pasauliu, vaizdinga ir nenuobodi kalba, įtikinami veikėjai, nenusaldinti vaizdai, net jei juose sušmėžuoja vienaragiai. Tiesiog imi ir skaitai
Labai įtraukė ir patiko. Puikiai sukurta istorija ir pasaulis, kurioje ji vyksta. Įtampa, intriga. Nu labai fainai. Duočiau penkias žvaigždutes, bet yra kai kas, dėl ko pateiksiu šiek tiek kritikos pamąstymui. Visų pirma, kelis kartus knygoje naudota frazė "nuo smalsumo katė gavo galą". Na, čia gi angliška frazė, visiškai ne lietuviška. Nesu nei skaičius, nei girdėjus, kad ją žmonės vartotų pas mus. Aišku, nebent tie, kas suplaka lietuvių ir anglų kalbas į vieną. Kitas dalykas, išties labai erzinęs ir pykdęs, tai vaikui ir taip pat moteriai abibūdinti vartotas žodis "rudė". Ir vienam puslapy net tris kartus iš eilės. Rudė? Tikrai? Kaip kokį arklį ar šunį apibūdinantis žodis. Ir, be to, absoliučiai neigiamai apie žmogų nuteikiantis abibūdinimas. O knygoj net nenusipelnė personažės to. Kaip etikėtė kažkokia žmogui užklijuota. Be to, kas gyvenime vartoja tą žodį? Nelabai kas. Apie kitas plaukų spalvas nėra tokių negražių būdvardžių kaip raudonplaukiams, tad, labai prašau, ir raudonplaukių visaip negražiai nevadinti.
Vis negaliu atsižavėti šios autorės vaizduote ir sugebėjimu kurti įspūdingus pasaulius ir nežemiškus padarus. Galbūt kažkiek galima rasti sąsajų su panašiais populiariais paaugliams skirtais fantastikos kūriniais, bet tikrai labai įtraukianti, pilna įvykių ir nenuspėjamų siužeto vingių knyga.
Puiki knyga paaugliams, su šiurpuliais, paslaptimi, savęs pažinimu ir šiek tiek romantikos. Unikalus pasaulis, greitai įtraukė, nekantrauju perskaityt antrą dalį.
Neringa Vaitkutė Lietuvos vaikų/paauglių knygų rašytojų padangėje tikrai ne naujas vardas. Ankstesnės jos knygos (Vaivorykščių arkų trilogija) sulaukė pripažinimo tarp jaunųjų skaitytojų, o Vaivorykščių arkos tapo Reikšmingiausiu 2013 metų debiutu vaikų literatūros srityje. Ši autorė garsėja savo kuriamų pasaulių turtingumu, įtraukiančiu siužetu ir žodinga kalba. Knygoje Tamsa, kuri prabudo rasite visus tris ką tik išvardintus dalykus.
Ši knyga jau seniai kybojo mano must read sąraše, ir galiausiai aš ją perskaičiau. Šiaip esu labai snobiška lietuvių literatūros atžvilgiu, tačiau šios knygos ištrauka sudomino mane dar sausį, o antros dalies (Miestas be padangės) net nežinodama, kad tai Tamsos, kuri prabudo tęsinys, su nekantrumu laukiau. Kas skaitė knygos aprašymą mane tikrai supras.
Ši knyga pasakoja apie trylikametę Jorę Amarilę, kuri su mama vis kraustosi į naują vietą, kol vieną dieną tenka nebe ramiai susirinkus daiktus kraustytis, tačiau strimgalviais lėkti iš eilinio daugiabučio nežinomame Lietuvos miestelyje, bėgant nuo Jorei nežinomos grėsmės. Ir štai per vieną dieną apsiverčia visas jai pažįstamas pasaulis, nes mama nusprendžia nebe bėgti, o sugrįžti namo. Tik namai pasirodo nėra Lietuvoje, o kažkokiame stebuklingame (bet kartu ir pavojingame) pasaulyje, kuriame galima rasti vienaragių, baltų pūkuotų vizgalų, sparnuotų drakonykščių, bjaurių išvisų…
Tai istorija apie mergaitę, kuri iš savo paprasto, nuobodaus ir tuo pačiu neįprasto gyvenimo patenka į visiškai kitokį pasaulį, kuriame turės išsiaiškinti, kas ji iš tiesų yra.
Ko gero jau supratote, kad tai fantastinė distopinė istorija apie keistą pasaulį su keistu reiškiniu, kuris jį naikina. Už kiekvieno posūkio Jorės vis kažkas tyko, ir sunku suprasti, kas yra draugas, o kas priešas. Tačiau aišku viena – Jorė čia turi suvaidinti svarbų vaidmenį, nors ir pati to dar nesupranta. Nes ją visą laiką kažkas stebi. Šioje knygoje kartu su pasakotojo tekstu skyriaus pabaigoje rasdavau kažkieno tartum kompiuterinius pranešimus, kurie istorijoje aiškumo daug tikrai neįnešė, tik painiodavo keistais moksliškais išsireiškimais ir kodiniais pavadinimais. Kaip žadėjo autorė, čia netrūks sąmokslo teorijų, nes imsi galvoti kas, kaip, su kuo, spėliosi, kas slepiasi tamsoje, įtarinėsi bet kurį ir galiausiai vis tiek baisiai nustebsi!
Knygoje Tamsa, kuri prabudo rasite naują nuostabų ir iki smulkmenų apgalvotą pasaulį. Ir, nors galėtum pagalvoti, kad jis bus tamsus ir niūrus, šie nauji Jorės namai nupiešti pačiomis šviesiausiomis spalvomis nepaisant artėjančios nelaimės nuojautos. Man ten viskas labai patiko, netgi vaiduokliškas namas miške ar skardis virš Miglų slėnio. Kraštovaizdžio aprašymai išties stebuklingi ir labai jausmingi.
Ko gero labiausiai mane sužavėjo autorės rašymo stilius, be galo turtingas žodynas, porą sykių vertęs netgi įsijungti sinonimų žodyną ir paieškoti tikslios žodžio reikšmės (pavyzdžiui tęva, kas reiškia liekna, laiba). Nepabosdavo netgi aplinkos aprašymai, kadangi vaizdingos kalbos dėka buvo iš tiesų lengva įsivaizduoti tiek vaizdus, tiek kvapus. Visa knyga skaitėsi be galo smagiai ir dėl kartais pamėtomų mums įprastų kasdienybės smulkmenų, kurios “neįsipaišo” naujame Jorės pasaulyje.
Jei trumpai, tai yra tikrai puiki fantastinė lietuvių autorės istorija, kurią labai malonu skaityti. Kiekviena fantastinio pasaulio smulkmena joje taip apmąstyta, kad klausimų kyla nebent dėl būsimų įvykių Mieste be padangės. Neringa Vaitkutė sugebėjo absoliučiai nustebinti – gerąja prasme – ir privertė su nekantrumu imtis antrosios šios serijos dalies. Tvirtai rekomenduočiau šią knygą visiems, kam patinka knygos apie naujus stebuklingus pasaulius, gera intriga ir nedrąsios meilės istorijos. Nežiūrėkite į rekomenduojamą skaitytojų amžių – ši knyga patiks bet kokio amžiaus jaunimui.
Man labai patiko šita knyga, labai greitai patapo mano mėgstamiausia knyga. Labai įdomi istorija, tikrai nebuvo nuobodu skaityti. Rekomenduočiau ją perskaityti visiems