Reiktų paminėti, kad non-fiction aš skaitau sunkiai, esu visiška grožinės literatūros skaitytoja ir negrožinio teksto skaitymas man dažnai yra darbas. Nepaisant to, siekiu ugdyti ir plėsti savo skaitymo raumenį ir štai vis įterpti vieną kitą negrožinį tekstą. Tiesa, kol skaičiau šį, įterpiau penkis, jei ne daugiau, grožinius, bet aš stengiuosi!
Taigi ši knyga iš esmės skirta svajojančiam, o gal siekiančiam tapti rašytoju. Ji gana aiškiai, grynuoju How-to stiliumi dėsto apie siužeto formavimą, su tuo susijusius keblumus, veikėjų kūrimą, siužeto tipus ir skirtumus, Writer’s block ir kovą su juo, planavimą ar neplanavimą (arba neplanavimo planavimą, pvz) ir taip toliau.
Tačiau šios knygos autorius vartoja tokias formuluotes, kaip “visada veiks” arba “niekada nebus geras” ir pan., o šiems Visadavisada-Niekadaniekada aš turiu gan rimtą alergiją, nes, na, ne taip man pasaulis, o jau nekalbu apie literatūrinį, veikia.
Taigi manau, kad iš tiesų jos tikslinė auditorija yra ne tiek žmogus, svajojantis rašyti, kiek norintis rašyti tik bestselerius, kad ir kokia to būtų kaina (nors autorius ir teigia, kad tokia motyvacija yra pavojinga). Daugelis autoriaus naudojamų pavyzdžių paimti iš holivudinių filmų arba trilerių, kurių aš arba nežinojau (ir nenorėjau žinoti), arba jų pati niekad nelaikyčiau stabais, iš kurių verta mokytis kaip rašyti (pavyzdžiui, The Jaws arba Jurassic Park...). Žinoma, kaip pavyzdys dominuoja ir Stephenas Kingas, kur ne kur minimas Šekspyras, ir Catcher in the Rye, Huckleberry Finn, bet dauguma - man negirdėti trileriai, kur, žinoma, siužetas groja pirmu smuiku, o daugiau, iš esmės, negroja niekas.
Man pasirodė, kad pereiti per šią rašymo instrukciją (kitaip nelabai pavadinsi) visai naudinga tiesiog literatūros teorijos pasikartojimo tikslais, galbūt, sėdant iš tikrųjų rašyti, keli skyriai ir būtų naudingi įvairiose rašymo stadijose. Be to, rašo autorius lengvai ir gana įtraukiančiai, kiek leidžia žanras ir knygos tikslas, tad tikrai neatrodo, jog skaitai vadovėlį. Bet rašymas, mano nuomone, nėra ir neturi būti grįstas formulėmis ir aiškiais žingsneliais, kaip teigia autorius. Todėl, jei jau norima skaityti apie rašymą, vis tik rinkčiausi mažiau formulinius ir labiau laiko patikrintus veikalus (esu apžvelgusi M. Atwood ir Heamingway šia tema).