The Shell Collector

by Anthony Doerr

The exquisitely crafted stories in Anthony Doerr's acclaimed debut collection take readers from the African coast to the pine forests of Montana to the damp moors of Lapland, charting a vast physical and emotional landscape. Doerr explores the human condition in all its varieties—metamorphosis, grief, fractured relationships, and slowly mending hearts—and conjures nature in both its beautiful abundance and crushing power. Some of his characters contend with tremendous hardship; some discover unique gifts; all are united by their ultimate deference to the mysteries of the universe outside themselves.

Genres: Short Stories, Fiction, Contemporary, Literary Fiction, Book Club, Magical Realism, Nature

219 pages, Paperback

First published January 1, 2001

About the author

Anthony Doerr is the author of six books, The Shell Collector , About Grace , Memory Wall , Four Seasons in Rome , All the Light We Cannot See , and Cloud Cuckoo Land . Doerr is a two-time National Book Award finalist, and his fiction has won five O. Henry Prizes and won a number of prizes including the Pulitzer Prize and the Carnegie Medal. Become a fan on Facebook and stay up-to-date on his latest publications.

Reviews

[smells_like_book]

Tiek daug lūkesčiú..., bet.. neišpildyti. Man pasirode dauguma istorijú,neišbaigtos,kai kurios padrikos, kai kurios nuobodžios ir beprasmes..:/. Vos viena is visú labiau užkabino. Dar tiek daug tikėjausi iš apsakymo apie Lietuva, o ji buvo pati neįdomiausia.... seniai taip bebuvau nuvilta..

[Ringa Sruogienė]

Puiku. Gamta ir žmogus. Žmogus gamtoje, gamta žmoguje. Nepatiko tik amerikonai, žvejojantys Vilniaus Neryje.

[Galadrielė]

Tai mano pirmoji pažintis su autoriumi Anthony Doerr, nes "Neregimoji šviesa" vis dar tebeguli lentynoje ir laukia savos eilės. Pastebėjau, jog apskritai apsakymai yra visiškai ne mano kategorija. Gal turi įtakos tas istorijų trumpumas, atrodo įsivažiuoji ir staiga pasakojimas baigiasi, turi pradėti skaityti kitą. Praėjus nemažai laiko nuo šios knygos perskaitymo ir dabar mąstant, kas man įsiminė labiausiai, tai - įdomūs kiekvienos istorijos siužetai, išskirtiniai veikėjai, trupinėlis magiškojo realizmo prieskonio. Neminint puikios autoriaus rašymo manieros, knyga per daug neišliko atmintyje.

Ištrauka iš mano minčių tik ką pabaigus skaityti knygą: "Lyriškos, lėtos, vaizdingos, švelnios 8 istorijos, kuriose prasmę kelia ne tik įvykiai ir žmonių portretai, bet gamta ir jos suvokimas, aprašymas. Gamta čia aukščiau visko. Malonu skaityti apie įvairėliausias kriauklių rūšis, paleontologų darbus, žvejus bei kalnų, tropikų ir net miestų gyvenimą. 8 istorijos, nukeliančios į įvairias pasaulio vietas, priverčiančios įsijausti ir susigyventi su ten esančia gamta".

Nemeluosiu, jog atmintyse vis dar gyvos kai kurios apsakymų detalės. Dangų fotografuojanti mergina, vyras bėgantis pagal merginą tropiniame miške ir šokantis nuo skardžio gilyn į vandenį, aklas senukas gyvenantis vienudu su šunimi ir tyrinėjantis kriaukles.. Labai gaila, jog taip dažnai knygos marketinge minėto Vilniaus čia ne tiek ir daug. Vos keli sakiniai.

Rekomenduoju. Kai kurie apsakymai patiko labai, kai kurie ne, bet taip dažniausiai ir būna.

[Ugnė]

Ne visos istorijos užkabino (todėl ir žvaigždučių 4), tačiau tos, kurios užkabino, kabino giliai.

Ir vėl kriauklės, ir jūra.
Ir šį kartą 20 000 myliu nebe po vandeniu, o debesimis.
Ir rankos. Kurios apkabina, laiko, parodo.

Knyga buvo autoriaus debiutas, tad jei Neregimoji šviesa dar neskaityta, pirma pradėkit nuo Kriauklių rinkėjas.

[Aurelija]

Atskiriems apsakymams "Prižiūrėtojas" ir "Mkondo" 5 žvaigždės.

[Agne Mike]

Apsakymai. Labai geri pats pirmas ir pats paskutinis, na, ir žinoma, apie Vilnių patiko 🙂 šiaip 4.5 ⭐, bet aš senamadiškai į didesnę pusę apvalinu 🙂

[Neringa Genienė]

Objektyviau būtų rašyti atskirą balą kiekvienam apsakymui. Pora jų labai sužavėjo, bet vidurkis bendras toks apie 3.5💫 Vis tik autoriaus stilius patiko, bandysiu kitas jo knygas.

[Ina Zinkevičienė]

Ypač sužavėjo paskutinis apsakymas Mkondo.

[Šarūnė]

Savotiškai įdomūs trumpi pasakojimai, kurie kviečia atgal į gamtą, pamatyti jos grožį bei pasisemti iš ten jėgų. Nežinia, kodėl mes ten nesirenkame atsigauti taip dažnai, bet ši knyga mane, asmeniškai, labai paskatino tai daryti.
Nežinau, ar esu trumpų istorijų megėja, nes vos spėji įsivažiuoti ir ją suprasti, žiū, ji jau ir pasibaigia. Aš tikiu, kad svarbu karts nuo karto pakeisti žanrą iš ilgesnių knygų į trumpus pasakojimus.

[Rita Petrauskiene]

Nuostabi aštuonių istorijų kolekcija. Kolekcija, nes kiekviena kažkuo panaši ir skirtinga, papildanti.. Kolekcija moliuskų ir drugelių, neaprepiamos laukinės gamtos ir stichijų, kolekcija jausmų ir išgyvenimų.
Jei dėl kelių istorijų suabejojau, tai paskutiniosios dvi vainikuoja visas: savo ypatinga atmosfera, autoriaus gebėjimu taip poetiškai ir subtiliai perteikti žmogiškosios prigimties sudėtingumą. Visgi drįstu spėti, kad knyga patiks ne kiekvienam..

[Vaida]

Subtilaus, melancholiško, poetiško stiliaus knyga apie žmogų, jo norus, gyvenimą, meilę, tarpusavio santykius. Aštuonios knygoje sutalpintos istorijos skaitytojus nukelia ten, kur labai daug gamtos, o per žavų rašymo stilių, atrodo, kad jau užuodi vandenyną, girdi sniego girgždesį, matai dangaus mėlį. Istorijos vyksta vis kitose vietose, o tarp tų vietovių ir Lietuvos sostinė – Vilnius.
Visų istorijų objektas – žmogus. O žmogus labai gerai pasirodo per gamtą, jos grožį. Tekstuose justi žmogaus ir gamtos paralelė. Bent jau man pasijuto. Atrodo, kad žmogus, kaip ir gamta, negali gyventi, jeigu į jį braunasi, kišasi, kažkas laiko, jeigu neleidžia laisvai sklęsti savu keliu. Istorijose įžvelgiau ir meilės, žmogiškumo paieškas.

[Vidmantas Savikūra]

Perskaityta Anthony Doerr knyga man antra.
Tenka pripažint, šiame gyvenimo etape galimai tapau šio rašytojo braižo nuoširdžiu fanu.
Septynios lipšnios istorijos apie žmogiškumą, apie santykius, subtilus bandymas iliustruoti gyvenimo kompleksiškumą.
Subtilumas kuris įtraukia taip, kad atrodo padėjęs knygą joje toliau vyksta veiksmas.
Skaitau ir randu tarp eilučių ir save, mane supančio pasaulio simbolius ir dar daugiau vietos atrast tai ko dar neieškojau.
Lenkiuosi patirčiai su šia knyga.

[Agnė Pačekajė]

Malonės sniego” autoriaus apsakymų knyga “Kriauklių rinkėjas”. Puiki, kupina netikėtų pastebėjimų, meilės jūrai, atsiskyrėliams ir gamtai, yra net apsakymas vykstantis Vilniuje (linksmiausias ir tikrai vienas geriausių knygoje). Nėra to malonaus pasiplaukiojimo romane jausmo (kai žinai, kad dar bus visko), bet ir dušas visai reikalingas dalykas.

[Jurga nePatyliukais]

Kaip seniai skaičiau apsakymus ir koks puikus tai dalykas! Tos trumpos istorijos, nutrūkstančios pačiam įdomiausiam taške ir paliekančios galimybę susikurti šimtus skirtingų pabaigų. Knyga labai greitai baigėsi, norėčiau dar!

[Indre Galbuoge]

Galbūt blogai padariau, kas pasiskaičiau kitų įvertinimus šios knygos.... Man čia buvo blogiau negu blogai, nors turėjau tikrai didelių lūkesčių, ypač kai bibliotekoje sakė, kad tai wow knyga. Nieko wow neradau.