Šįmet taip jau nutinka, kad skaitau savo dukros rekomenduotus romanus. Istoriją apie Matildą išsirinkome kartu: mane papirko, kad bus kalbama apie moteris mokslininkes, o Mažajai Princesei rūpėjo nuotykiai.
Matildai dvylika ir ji labai protinga mergaitė, laisvalaikiu mėgsta ką nors išrasti. Belankant močiutę Džosę Senelių namuose, per televiziją išgirsta, kad Nobelio fizikos premija bus teikiama profesoriui Smokui už planetos atradimą. Tada ji sužino, kad močiutė buvo mokslininkė astrofizikė, kuri ir atrado šią planetą, tačiau profesorius Smokas šį atradimą pasisavino. Ji su močiute nusprendžia keliauti į Stokholmą ir įrodyti tiesą.
Turbūt nereikia sakyti, kad nuotykių čia netrūko. Ir linksmų epizodų pakikenimui užteko. Bet romanas tikrai ne vien apie smagius ir juokingus dalykus. Rašytoja atveria labai jautrią temą - tai moksliniai atradimai ir intelektinės nuosavybės pasisavinimas. O mokslo pasaulyje tikrai tai ne retas nutikimas, kai grupės vadovas prisiima visus nuopelnus, kai tarp straipsnio autorių yra pavardžių, kurie niekaip prie darbo neprisidėjo, o gal net labiau trukdė.
Antras dalykas, kurio žinutę žaismingai rašytoja išsiuntė, tai moterų vieta mokslo pasaulyje. Nors dabar moterų mokslininkių yra daug, anaiptol ne visos yra įvertintos. Žinoma, padėtis žymiai geresnė nei anksčiau, kai buvo galima pasisavinti atradimą, nes atradėja yra moteris ir apskritai jos buvo neprileidžiamos prie mokslo. Manau, kad būtina paskaityti ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.
Būtų gerai, kad ši knyga į rankas patektų visiems vaikams, kurie nori eiti mokslininko keliu. O jei ir nenori, tai iš užsispyrėlės Matildos galima pasimokyti, kaip siekti tikslo ir nepasiduoti. Jeigu kažko labai nori ir nusiteiki, tai pagalbos ranka visad ištiesiama. Optimistinė istorija, kuri užburia net ir suaugusius.