What do you think?
Rate this book
Beveidžiai
Tai – antroji bestselerio „Vyvenimas“ autorės knyga. Romanas „Beveidžiai“ – keturių veikėjų, Tomo, Ingos, Gerdos ir Daivos, atviras pasakojimas apie psichoterapinę kelionę, mokantis priimti ir pamilti save.
209 pages
First published January 1, 2022
54 people are currently reading
717 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 197 reviews
January 2, 2023
1.5/5
Su visa pagarba tiek autorei, tiek romane aprašomoms svarbioms temoms, suprantu, kad neradau nieko naujo ar negirdėto, ką galėčiau iš Beveidžių pasiimti. Susidomėjau labiau kaip fenomenu, nei kad tikėdama, kad pakeis mano gyvenimą, tačiau atrodo, kad gal suklysta, pozicionuojant kaip romaną suaugusiems, ne paaugliams? Arba suklysta vadinant tai romanu, ne savigalbos knyga? Temos čia reikalingos, nei norėčiau, nei galėčiau prie jų kibti – savęs priėmimas, būtinieji pokyčiai, toksiški santykiai, slut-shameinimas ir kiti reikalai. Bet viskas taip paviršiumi, taip akivaizdžiai, on the nose, taip iš socialinio plakato paaugliams, kad jei skaitai kaip literatūrą, ne kaip kokią mokomąją ar įkvepiančią medžiagą, sunku laikyti tai kūriniu, tvirtai stovinčiu ant savų kojų. O jei autorė būtų nežinoma, atrodo, kad gal „Beveidžiai“ praslystų nepastebėti, o gal susilauktų ir dar rimtesnės kritikos. Dabar sunku atriboti Beatą aktyvistę, daug pokyčių iniciavusią, nuo Beatos „Beveidžių“ autorės. Nei vienos tų Beatų nesinori įžeisti, bet atrodo, kad pastaroji pataikauja masinei auditorijai, o ne bando išlipti iš komforto zonos.
Veikėjai neišskirtiniai, stereotipiški – ne be priežasties, žinoma. Tikriausiai siekiama, kad kuo didesnė žmonių grupė rastų, su kuo susitapatinti, todėl jie kenčia nuo visų problemų, kurios pasitaiko dažniausiai, o ir taip melodramatiškai, net ne metaforiškai, kad niekas tarp eilučių nepasislėptų. Visi veikėjai nesiskiria savo balsais, todėl keičiasi tik skyrių pavadinimai ir aplinkybės, bet ne tonas ar stilius – net dialoguose. Kad įkvėptų, dar ir visų problemos sprendžiasi (ir skaitosi) žaibo greičiu, o vietomis, mano akimis, dar ir tiesiog (per) patogiai, todėl problematiškai, nors būtent problemų sprendimą ir siekiama pasiūlyti. Kodėl moteris, norinti nebebūti vyrų žaisliuku, nepadaro absoliučiai jokios pertraukos pereidama iš toksiškų santykių į kitus? Kodėl jos „ilgai ir laimingai“ vis tiek yra būtinai su ką tik atrastu vyru, nors rodoma, kad ji bando atgauti savarankiškumą, išmokti gyventi su savimi? Suprantu metaforą, bet kodėl tik aklas vyras gali pamilti merginą be veido? Atrodo, kad autorė rašo taip, kaip žmonėms patiktų, todėl ant nugarėlės esantis sulyginimas su Rooney apskritai padaro meškos paslaugą. Kur kas labiau sudomintų nepatogus, tikrai Rooney‘iškas kūrinys, toks, kuriame veikėjams nebegėda, kurie ieško savęs žmogiškai, ne stereotipiškai. Idėja graži – deja, šį kartą tik tiek.
Su visa pagarba tiek autorei, tiek romane aprašomoms svarbioms temoms, suprantu, kad neradau nieko naujo ar negirdėto, ką galėčiau iš Beveidžių pasiimti. Susidomėjau labiau kaip fenomenu, nei kad tikėdama, kad pakeis mano gyvenimą, tačiau atrodo, kad gal suklysta, pozicionuojant kaip romaną suaugusiems, ne paaugliams? Arba suklysta vadinant tai romanu, ne savigalbos knyga? Temos čia reikalingos, nei norėčiau, nei galėčiau prie jų kibti – savęs priėmimas, būtinieji pokyčiai, toksiški santykiai, slut-shameinimas ir kiti reikalai. Bet viskas taip paviršiumi, taip akivaizdžiai, on the nose, taip iš socialinio plakato paaugliams, kad jei skaitai kaip literatūrą, ne kaip kokią mokomąją ar įkvepiančią medžiagą, sunku laikyti tai kūriniu, tvirtai stovinčiu ant savų kojų. O jei autorė būtų nežinoma, atrodo, kad gal „Beveidžiai“ praslystų nepastebėti, o gal susilauktų ir dar rimtesnės kritikos. Dabar sunku atriboti Beatą aktyvistę, daug pokyčių iniciavusią, nuo Beatos „Beveidžių“ autorės. Nei vienos tų Beatų nesinori įžeisti, bet atrodo, kad pastaroji pataikauja masinei auditorijai, o ne bando išlipti iš komforto zonos.
Veikėjai neišskirtiniai, stereotipiški – ne be priežasties, žinoma. Tikriausiai siekiama, kad kuo didesnė žmonių grupė rastų, su kuo susitapatinti, todėl jie kenčia nuo visų problemų, kurios pasitaiko dažniausiai, o ir taip melodramatiškai, net ne metaforiškai, kad niekas tarp eilučių nepasislėptų. Visi veikėjai nesiskiria savo balsais, todėl keičiasi tik skyrių pavadinimai ir aplinkybės, bet ne tonas ar stilius – net dialoguose. Kad įkvėptų, dar ir visų problemos sprendžiasi (ir skaitosi) žaibo greičiu, o vietomis, mano akimis, dar ir tiesiog (per) patogiai, todėl problematiškai, nors būtent problemų sprendimą ir siekiama pasiūlyti. Kodėl moteris, norinti nebebūti vyrų žaisliuku, nepadaro absoliučiai jokios pertraukos pereidama iš toksiškų santykių į kitus? Kodėl jos „ilgai ir laimingai“ vis tiek yra būtinai su ką tik atrastu vyru, nors rodoma, kad ji bando atgauti savarankiškumą, išmokti gyventi su savimi? Suprantu metaforą, bet kodėl tik aklas vyras gali pamilti merginą be veido? Atrodo, kad autorė rašo taip, kaip žmonėms patiktų, todėl ant nugarėlės esantis sulyginimas su Rooney apskritai padaro meškos paslaugą. Kur kas labiau sudomintų nepatogus, tikrai Rooney‘iškas kūrinys, toks, kuriame veikėjams nebegėda, kurie ieško savęs žmogiškai, ne stereotipiškai. Idėja graži – deja, šį kartą tik tiek.
March 28, 2023
Gana paviršutiniška knyga, pasaka su psichologijos priemaišom. Sakyčiau, labiau tinka paaugliams. Skaitai ir netiki, tiesiog netiki, nes paviršutiniška. Neverčia susimastyti. Tas atvejis, kai autoriaus vardas yra didesnis negu knygos turinys. Nieko prieš Beata puikiai dėsto mintis naujienlaiškiuose, straipsniuose, bet parašyti knyga yra visai kas kitą, kad ir kiek Instagram‘o į tai įdėtum...
December 30, 2022
1. Su keliom išimtim skaičiau kaip labai prastą vertimą su perdėtom hiperbolėm, besikartojančiais palyginimais ir absoliučiai neįtikinančia kalba. Sunku suvokti, kaip žmogus savo ten instagramuose visokiuose gali rašyti nu bent 5 kart geriau nei savo pačios knygoje…
2. Nežinau, kas ten blogiau - siužetas ar veikėjų portretai, nes šiaip abu elementai kažkokia tragedija. Veikėjai - absoliutūs stereotipai, o siužetas toks kur, jei čia būtų filmas, imdb įvertinimas būtų 2.3. Lėkšta, paviršutiniška, nuskubėta.
3. Nepakenčiu atviros nuogos didaktikos literatūroj. Jei jau norima pamokslauti ir tiesiogiai mokyti vertybių ir kaip čia reikia jaustis ir pasaulį matyti - tam, mano manymu, ir yra instagramai & co.
Pradėjusi skaityti, maniau, tikrai už vyvenimą bus geriau, na negali būti kitaip. Deja gali. Anas bent įtraukė, kuomet čia man buvo liūdna su motyvacija. Ypač į pabaigą.
Jeigu tokią literatūrą paliks šioji karta, nu liūnda nu.
2. Nežinau, kas ten blogiau - siužetas ar veikėjų portretai, nes šiaip abu elementai kažkokia tragedija. Veikėjai - absoliutūs stereotipai, o siužetas toks kur, jei čia būtų filmas, imdb įvertinimas būtų 2.3. Lėkšta, paviršutiniška, nuskubėta.
3. Nepakenčiu atviros nuogos didaktikos literatūroj. Jei jau norima pamokslauti ir tiesiogiai mokyti vertybių ir kaip čia reikia jaustis ir pasaulį matyti - tam, mano manymu, ir yra instagramai & co.
Pradėjusi skaityti, maniau, tikrai už vyvenimą bus geriau, na negali būti kitaip. Deja gali. Anas bent įtraukė, kuomet čia man buvo liūdna su motyvacija. Ypač į pabaigą.
Jeigu tokią literatūrą paliks šioji karta, nu liūnda nu.
November 19, 2022
Tokia happy end pasaka suaugusiems. Kai tokių norisi geriau rekomenduočiau Fredrik Backman.
Kai kurių dialogų natūralumo lygis toks kaip kai kurio lietuviško kino - buitiniai epizodai tampa aukšto pilotažo ir dingsta natūralus ekspresyvumas.
Kai kurių dialogų natūralumo lygis toks kaip kai kurio lietuviško kino - buitiniai epizodai tampa aukšto pilotažo ir dingsta natūralus ekspresyvumas.
October 9, 2023
Tebūnie prakeiktas tas mano užsispyrimas perskaityti iki galo. Viskas čia blogai, pritariu visiems prastiems goodreads atsiliepimams.
Knyga infantili, sakytum skirta paaugliams, bet nesinori nuvertinti paauglių.
Banalu, pilna klišių ir stereotipų. Veltui sugaištas laikas ir pikta, kad pasimoviau.. O knyga nežinia kodėl labai populiari, išleista nemažu tiražu, graibstoma bibliotekose. Negi tik dėl Beatos žinomumo?
Tad nerekomenduoju, net būnant Beatos fane, knyga neatrodo geresnė. Skaičiau neturėdama jokių lūkesčių, bet na nesugalvoju, ką gero galėčiau pasakyti apie šį kūrinį.. Vienas didelis pšššt.
Knyga infantili, sakytum skirta paaugliams, bet nesinori nuvertinti paauglių.
Banalu, pilna klišių ir stereotipų. Veltui sugaištas laikas ir pikta, kad pasimoviau.. O knyga nežinia kodėl labai populiari, išleista nemažu tiražu, graibstoma bibliotekose. Negi tik dėl Beatos žinomumo?
Tad nerekomenduoju, net būnant Beatos fane, knyga neatrodo geresnė. Skaičiau neturėdama jokių lūkesčių, bet na nesugalvoju, ką gero galėčiau pasakyti apie šį kūrinį.. Vienas didelis pšššt.
March 5, 2023
Kad ir kaip mėgtum ir gerbtum autorę, deja...
Pasiskaitinėjusi atsiliepimus, išgirdusi nuomonių, neturėjau labai didelių lūkesčių. Anaiptol, knygą į rankas paėmiau galvodama "Tikrai nebus taip blogai, kaip visi čia sako". Skaitant neskaudėjo, kančia nepavadinčiau, bet ir kažko viduje nepakuteno. Veiksmas rutuliojosi per greitai, veikėjai stereotipiniai, nors kalba gan vaizdinga, skaitant tiesiog sausoka, trūksta gylio...
Gal griežtoka, tačiau manau, kad gana nuleisdinėti kartelę sakant "kaip lietuviška, tai visai nieko...", kadangi tikrai turim Lietuvoje labai stiprių autorių.
Pasiskaitinėjusi atsiliepimus, išgirdusi nuomonių, neturėjau labai didelių lūkesčių. Anaiptol, knygą į rankas paėmiau galvodama "Tikrai nebus taip blogai, kaip visi čia sako". Skaitant neskaudėjo, kančia nepavadinčiau, bet ir kažko viduje nepakuteno. Veiksmas rutuliojosi per greitai, veikėjai stereotipiniai, nors kalba gan vaizdinga, skaitant tiesiog sausoka, trūksta gylio...
Gal griežtoka, tačiau manau, kad gana nuleisdinėti kartelę sakant "kaip lietuviška, tai visai nieko...", kadangi tikrai turim Lietuvoje labai stiprių autorių.
February 11, 2023
Oho, kaip susikurtas (sukurtas, rodomas) vaizdas gali apgauti. Galvojau, kad knyga bus iš tos serijos, kai perskaitęs dar savaitę mąstai apie ją, analizuoji veikėjus ir t.t., nes gi tiek daug “suveidžių” dalinimosi soc. tikluose, kaip įvairiausiose pasaulio vietose godžiai skaito Beveidzius ir trimituoja, kokia tai puiki, įsimintina, beveik keičianti mąstymą (gyvenimą) knyga. Perskaičiau. Mano nuomone, romanas patenka į prastos literatūros, kuriai neverta gaišti laiko, kategoriją. Aišku, gal ir kitiems labai įdomu paskaityti, ką sukūrė Beata T., kuri man labai patinka, kuria žaviuosi ir kuri motyvuoja kasdienybėje.
February 21, 2023
Tai mano antroji šios autorės knyga, tačiau, tikrai su visa pagarba autorei, manau ji netgi prastesnė nei pirmoji. Šioje nebuvo nieko ką būčiau sužinojusi naujo, ar ko išmokusi. Susidomėjau knyga, nes ilgą laiką ji vis „šmėžavo“ akyse ir visi ją skaitė. Aišku, jei autorė nebūtų gerai žinoma, galbūt kiti vertintų knygą kitaip, tačiau, asmeniškai man, ji nepatiko. Man knygoje labai pritrūko veikėjų veiksmų, ar tarkim jų neveikimo. Net nežinau kaip knygą apibūdinti, dėja ji nebuvo niekuo įpatinga. Gaila, tačiau galbūt ateityje autorė išleistų tęsinį šios knygos, tada viskas klostytųsi kitaip ir visa istorija įgautų kitą prasmę. Tačiau dabar tiesiog ji man nepatiko.
January 25, 2023
Man patinka Beata Tiškevič, bet jeigu noriu būti sąžininga, turiu pripažinti, jog ši knyga stiprokai nuvylė.
Pati knygos idėja patiko, tačiau labai paskubėta, suspausta n problemų, veikėjų žaibiško asmenybių progreso į varganus 200 psl. Keista, nes autorė tikrai žino, jog psichoterapija ir žmonių psichologinės problemos atsirandančios dėl traumų ar/ir tėvų auklėjimo padarinių nėra „vienas du trys ir vuolia“ reikalas tiek gyvenime, tiek aprašant tai knygose. O čia taip gaunasi. Veikėjai vienas už kitą buvo labiau neįtikinami:
- Gerda hmm kažkoks fenomenas - nesiriša jos personažo aprašymas knygos pradžioj ir gale - išmintis staigiai į ją, matyt, oro būdu (?) tiesiog įsikūnijo, nes kitaip tokio asmenybės grandiozinio pokyčio negaliu paaiškinti;
- Tomas infantilus vyras, kuriam epizodiškai „pramuša“ pasisakyti psichologijos vadovėlio vertomis mintimis (tiksliau, pastraipomis). Nes taip ir būna realybėje (?);
- Inga turėjo būti kaip beveidžių beveidė, bet kažkodėl nuspręsta ją paversti moterimi, kuri laimę rado tik atradusi vyrą. O kad būtų įtikinamiau - vyras aklas 🙃🙃🙃;
- Daiva psichologė, kuri labai galimai besimokydama neturėjo jokių revizijų, asmeninių problemų išsamios analizės (bet spėjo prisirašyti Jungo citatų į užrašų knygelę);
- Lukas aklas bernas turintis vairuotoją arba kitaip - princas ant balto žirgo, kuris įsimetė į chebrą, nes Ingą reikėjo su kažkuo suporuoti (???).
Knygos ištraukos, kurios galimai yra artimos Beatos gyvenimui atrodė tikroviškiausios, kažkiek užkabino (Daivos ir jos tėvų santykiai, alkoholizmas šeimoje), tačiau daugelyje epizodų jautėsi nenatūralumas, priverstinumas, dialogai max netikroviški (nu kokie žmonės po poros psichoterapijos seansų tobulai reflektuoja, pasako ištisas prakalbas mašinoj ???).
Ir nors žaviuosi Beatos planavimo įgūdžiais, tačiau kartais geriau neparašyti knygos per suplanuotą laiką, bet parašyti kokybiškai, pasėdėti ilgiau ir gal net perrašyti daug dalykų...
Pati knygos idėja patiko, tačiau labai paskubėta, suspausta n problemų, veikėjų žaibiško asmenybių progreso į varganus 200 psl. Keista, nes autorė tikrai žino, jog psichoterapija ir žmonių psichologinės problemos atsirandančios dėl traumų ar/ir tėvų auklėjimo padarinių nėra „vienas du trys ir vuolia“ reikalas tiek gyvenime, tiek aprašant tai knygose. O čia taip gaunasi. Veikėjai vienas už kitą buvo labiau neįtikinami:
- Gerda hmm kažkoks fenomenas - nesiriša jos personažo aprašymas knygos pradžioj ir gale - išmintis staigiai į ją, matyt, oro būdu (?) tiesiog įsikūnijo, nes kitaip tokio asmenybės grandiozinio pokyčio negaliu paaiškinti;
- Tomas infantilus vyras, kuriam epizodiškai „pramuša“ pasisakyti psichologijos vadovėlio vertomis mintimis (tiksliau, pastraipomis). Nes taip ir būna realybėje (?);
- Inga turėjo būti kaip beveidžių beveidė, bet kažkodėl nuspręsta ją paversti moterimi, kuri laimę rado tik atradusi vyrą. O kad būtų įtikinamiau - vyras aklas 🙃🙃🙃;
- Daiva psichologė, kuri labai galimai besimokydama neturėjo jokių revizijų, asmeninių problemų išsamios analizės (bet spėjo prisirašyti Jungo citatų į užrašų knygelę);
- Lukas aklas bernas turintis vairuotoją arba kitaip - princas ant balto žirgo, kuris įsimetė į chebrą, nes Ingą reikėjo su kažkuo suporuoti (???).
Knygos ištraukos, kurios galimai yra artimos Beatos gyvenimui atrodė tikroviškiausios, kažkiek užkabino (Daivos ir jos tėvų santykiai, alkoholizmas šeimoje), tačiau daugelyje epizodų jautėsi nenatūralumas, priverstinumas, dialogai max netikroviški (nu kokie žmonės po poros psichoterapijos seansų tobulai reflektuoja, pasako ištisas prakalbas mašinoj ???).
Ir nors žaviuosi Beatos planavimo įgūdžiais, tačiau kartais geriau neparašyti knygos per suplanuotą laiką, bet parašyti kokybiškai, pasėdėti ilgiau ir gal net perrašyti daug dalykų...
February 21, 2023
Pirma - nezinau, ar autore yra kada transkribavus bent 15min audio irasa, bet is knygos susidaro toks ispudis, kad terapijos sesija trunka 5 minutes. Veikejas pasako du sakinius ir bam - as jus girdziu, aciu, susitiksime kita savaite. Labai nervino toks pavirsutiniskumas ir gylio nebuvimas, vienintele Jungo citata iskrito is konktesto savo svoriu, kur reikejo siek tiek sustot ir pastraipa perskaityti dar karta.
Antra - skaiciau iskart po Sally Rooney, tai tas palyginimas ant knygos nugareles atrodo labai drasus, mazdaug kaip lyginti oscarus su auksinem gervem. Taip, Beata raso tikrai gerai ir itraukianciai, knyga kaip netflix limited series - lengvas skaitinys porai vakaru, bet gal neapsimeskim, kad cia nauja Zemaite?
Visiem skaitantiem zinomas ‘autoriaus mirties’ konceptas, bet po Beatos naujienlaiskiu, simtu perskaitytu knygu nebegedai, kalbu apie psichologijos studijas tikejausi rasti daugiau kazkokiu nauju ideju, maziau stereotipu ir vis ieskojau to gylio… gal tikrai reikejo numarint autoriu, kad tekstas atititktu lukescius? Kita vertus, jis net neturi ju pildyt - skaiciau jau antra leidima, nors knyga isejo neseniai.
Antra - skaiciau iskart po Sally Rooney, tai tas palyginimas ant knygos nugareles atrodo labai drasus, mazdaug kaip lyginti oscarus su auksinem gervem. Taip, Beata raso tikrai gerai ir itraukianciai, knyga kaip netflix limited series - lengvas skaitinys porai vakaru, bet gal neapsimeskim, kad cia nauja Zemaite?
Visiem skaitantiem zinomas ‘autoriaus mirties’ konceptas, bet po Beatos naujienlaiskiu, simtu perskaitytu knygu nebegedai, kalbu apie psichologijos studijas tikejausi rasti daugiau kazkokiu nauju ideju, maziau stereotipu ir vis ieskojau to gylio… gal tikrai reikejo numarint autoriu, kad tekstas atititktu lukescius? Kita vertus, jis net neturi ju pildyt - skaiciau jau antra leidima, nors knyga isejo neseniai.
May 22, 2023
Pripažįstu, kad šį romaną skaičiau iš smalsumo. Na ir viskas dėl prieštaringų nuomonių bendruomenėje. Visad galvoju, kad geriau daryti išvadas ne iš kitų apžvalgų, o pačiai įsitikinti.
Keturi veikėjai ir psichoterapinė grupė. Grupės vadovė, kuriai gal reikia būti ne vadove, o grupės dalimi. Veikėjai labai tipiniai - drovus ir užguitas vyras, mergina su fiziniais trūkumais, profesionali meilužė... Neradau sau nei vieno artimo, kuriam siųsčiau geras mintis.
Nežinau, koks buvo planas, bet 200 puslapių įsijausti į veikėjus bei situaciją visiškai mažoka. Taigi tik pradėjus giliau kapstyti, staiga čiūžt ir vėl slysčiojama paviršiuje. Nors ir daug rimtų bei gerų temų kabinta: nuo mamos ir suaugusio vaiko santykio iki vyro ir žmonos tarpusavo ryšio... O kur dar neįgalumo psichologinis priėmimas. Tikrai norėjosi šių atvejų išjautimo.
Reikia pagirti Beatą už drąsą iškelti psichikos sveikatos svarbą. Apie tai kalbėti yra būtina - ne tik grožinėje literaturoje, bet ir realybėje.
Keturi veikėjai ir psichoterapinė grupė. Grupės vadovė, kuriai gal reikia būti ne vadove, o grupės dalimi. Veikėjai labai tipiniai - drovus ir užguitas vyras, mergina su fiziniais trūkumais, profesionali meilužė... Neradau sau nei vieno artimo, kuriam siųsčiau geras mintis.
Nežinau, koks buvo planas, bet 200 puslapių įsijausti į veikėjus bei situaciją visiškai mažoka. Taigi tik pradėjus giliau kapstyti, staiga čiūžt ir vėl slysčiojama paviršiuje. Nors ir daug rimtų bei gerų temų kabinta: nuo mamos ir suaugusio vaiko santykio iki vyro ir žmonos tarpusavo ryšio... O kur dar neįgalumo psichologinis priėmimas. Tikrai norėjosi šių atvejų išjautimo.
Reikia pagirti Beatą už drąsą iškelti psichikos sveikatos svarbą. Apie tai kalbėti yra būtina - ne tik grožinėje literaturoje, bet ir realybėje.
January 7, 2023
Ojojoj…:(
December 5, 2023
Turbūt tai knyga, kuri palieka tik dvi žmonių reakcijas - patiko labai arba nepatiko labai.
Man - labiau patiko. Bet yra kažkas prie ko galėčiau prikibti.. nepatiko visi tie "čiulpti, laižytis" . Lyg supurvino kūrinį kuriame tikrai buvo ir labai poetiško, meniško žodžių dvelksmo.
Ar rekomenduočiau? Gal ir ne. Bet pati nesigailiu perskaičiusi. Gal kažko neišsinešiu, net taip lengvai nepasimirš.
Man - labiau patiko. Bet yra kažkas prie ko galėčiau prikibti.. nepatiko visi tie "čiulpti, laižytis" . Lyg supurvino kūrinį kuriame tikrai buvo ir labai poetiško, meniško žodžių dvelksmo.
Ar rekomenduočiau? Gal ir ne. Bet pati nesigailiu perskaičiusi. Gal kažko neišsinešiu, net taip lengvai nepasimirš.
November 5, 2022
Manau, niekas nepaneigs, kad Beata moka rašyti ir rašo gerai. Vyvenimas buvo vau. Aišku, kad dėl to norėjau perskaityti ir antrą jos knygą.
Skaičiau greitai ir lengvai, knyga įtraukia - faktas. Bet ji man pernelyg nuspėjama ir dalies veikėjų charakteristikos tikrai paviršutiniškos.
Nepasakyčiau, kad gavau gilaus turinio iš knygos, nes man dauguma minčių ir idėjų labai girdėtos arba tokios senos tiesos, kad naujai neįkvepia.
Ir manau, kad visą turinį greit pamiršiu. Nepaisant to, knyga labai kinematografiška ir galima lengvai vizualiai įsivaizduoti veikėjus.
Žaviuosi Beatos projektais ir idėjomis, bet ši knyga man tikrai vidutiniška. Nepaisant to - vis tiek, matyt, skaitysiu visas, kiek ji parašys. Nes tiesiog smalsu:)
Skaičiau greitai ir lengvai, knyga įtraukia - faktas. Bet ji man pernelyg nuspėjama ir dalies veikėjų charakteristikos tikrai paviršutiniškos.
Nepasakyčiau, kad gavau gilaus turinio iš knygos, nes man dauguma minčių ir idėjų labai girdėtos arba tokios senos tiesos, kad naujai neįkvepia.
Ir manau, kad visą turinį greit pamiršiu. Nepaisant to, knyga labai kinematografiška ir galima lengvai vizualiai įsivaizduoti veikėjus.
Žaviuosi Beatos projektais ir idėjomis, bet ši knyga man tikrai vidutiniška. Nepaisant to - vis tiek, matyt, skaitysiu visas, kiek ji parašys. Nes tiesiog smalsu:)
October 2, 2022
3,5*
„Nusijuokiau. Taip. Didžioji dauguma mano klientų ateidavo pas mane ne dėl to, kad jie nelaimingi, o dėl to, kad jų tėvai, partneriai ar dar kažkas yra nelaimingi, ir jie norėdavo artimiesiems padovanoti tą laimės jausmą. Bet kai pradėdavome kapstyti, atverdavome didžiulę žiojėjančią nelaimės skylę jų pačių viduje. Niekaip nesuprantu, kaip čia taip išeina, kad tai, ką taip norime atnešti ir padovanoti kitiems, į kurią pusę norime pakreipti jų gyvenimą, iš tikrųjų yra tai, ko verkiant reikia mums patiems”
„Nusijuokiau. Taip. Didžioji dauguma mano klientų ateidavo pas mane ne dėl to, kad jie nelaimingi, o dėl to, kad jų tėvai, partneriai ar dar kažkas yra nelaimingi, ir jie norėdavo artimiesiems padovanoti tą laimės jausmą. Bet kai pradėdavome kapstyti, atverdavome didžiulę žiojėjančią nelaimės skylę jų pačių viduje. Niekaip nesuprantu, kaip čia taip išeina, kad tai, ką taip norime atnešti ir padovanoti kitiems, į kurią pusę norime pakreipti jų gyvenimą, iš tikrųjų yra tai, ko verkiant reikia mums patiems”
June 14, 2023
Gaila, kad visi veikėjai turėjo labai panašų balsą. Pasirodė netikroviška, nesusitapatinau.
March 9, 2023
" - Kitų žmonių požiūris yra jų požiūris. Kitų žmonių jausmai yra jų jausmai. Daug svarbiau yra tai, kaip mes matone pasaulį ir kaip jaučiamės. Į tai turėtų būti sutelktas mūsų dėmesys. " - 28 psl.
November 20, 2022
Jau kurį laiką buvau užmetusi knygų apžvalgas, bet galvoju "Jau apie "Beveidžius" tai tikrai rasiu, ką parašyt" 🤩
Turbūt šita apžvalga nebus objektyvumo viršūnė, nes mėgstu Beatą kaip asmenybę, tad automatiškai ir antros jos knygos laukiau ir gan greitai suskaičiau.
"Beveidžiuose" labai gražiai nupasakotos kiekvieno veikėjo silpnosios pusės. Bet taip jų neužgaunant, nesumenkinant ir kaip tik - labai empatiškai. Daug galvojau apie veikėją Gerdą ir supratau, kad ir savo aplinkoje matau žmonių, kurie savo stačiokiškumu, įžūlumu vis tik bando pridengti visus turimus achilo kulnus, kad čia toks gynybinis mechanizmas. Tad Gerdos pasakojimas man paaiškino daug dalykų.
Taip pat kai kuriuose skyriuose yra labai stiprios vietos, kur perskaičius rūkantis žmogus turbūt norėtų prisidegt cigaretę (aš bent jau gurkšteldavau vandens arba skaitydavau tą pačią pastraipą antrą kartą, kad suvirškinčiau, kas čia ką tik buvo 🙃). Viena jų buvo šita:
Kai atsidūriau tame pačiame kambaryje su tais, apie kuriuos svajojau (kambario sienos buvo tokios storos, kad net mano giminių tvaikas pro jas niekada negalėtų prasiskverbti), supratau, kad ir šie sterilūs, išsilavinę žmonės, kuriuos kadaise laikiau autoritetais, nėra man artimi. Jie nežino, ką reiškia nuo pat mažų dienų kovoti už viską - juk viskas buvo po ranka. Jie nesupranta, ką reiškia sėdėti minkštame fotelyje, intelektualiai kalbėtis, bet tuo pat metu visa širdimi jausti klaikią vienatvę.
Vienintelis dalykas, ko truputį trūko - vis laukiau išsamesnio pasakojimo apie Luką. Būčiau mielai dar suskaičius keletą skyrių apie jį.
Anyways, Beata, jei išleisi trečią knygą, tai ir ją pirksiu, skaitysiu ir, greičiausiai, girsiu.
Ačiū už viską, ką darai.
Turbūt šita apžvalga nebus objektyvumo viršūnė, nes mėgstu Beatą kaip asmenybę, tad automatiškai ir antros jos knygos laukiau ir gan greitai suskaičiau.
"Beveidžiuose" labai gražiai nupasakotos kiekvieno veikėjo silpnosios pusės. Bet taip jų neužgaunant, nesumenkinant ir kaip tik - labai empatiškai. Daug galvojau apie veikėją Gerdą ir supratau, kad ir savo aplinkoje matau žmonių, kurie savo stačiokiškumu, įžūlumu vis tik bando pridengti visus turimus achilo kulnus, kad čia toks gynybinis mechanizmas. Tad Gerdos pasakojimas man paaiškino daug dalykų.
Taip pat kai kuriuose skyriuose yra labai stiprios vietos, kur perskaičius rūkantis žmogus turbūt norėtų prisidegt cigaretę (aš bent jau gurkšteldavau vandens arba skaitydavau tą pačią pastraipą antrą kartą, kad suvirškinčiau, kas čia ką tik buvo 🙃). Viena jų buvo šita:
Kai atsidūriau tame pačiame kambaryje su tais, apie kuriuos svajojau (kambario sienos buvo tokios storos, kad net mano giminių tvaikas pro jas niekada negalėtų prasiskverbti), supratau, kad ir šie sterilūs, išsilavinę žmonės, kuriuos kadaise laikiau autoritetais, nėra man artimi. Jie nežino, ką reiškia nuo pat mažų dienų kovoti už viską - juk viskas buvo po ranka. Jie nesupranta, ką reiškia sėdėti minkštame fotelyje, intelektualiai kalbėtis, bet tuo pat metu visa širdimi jausti klaikią vienatvę.
Vienintelis dalykas, ko truputį trūko - vis laukiau išsamesnio pasakojimo apie Luką. Būčiau mielai dar suskaičius keletą skyrių apie jį.
Anyways, Beata, jei išleisi trečią knygą, tai ir ją pirksiu, skaitysiu ir, greičiausiai, girsiu.
Ačiū už viską, ką darai.
This entire review has been hidden because of spoilers.
May 3, 2023
Išties galvojau duoti visas 5 žvaigždutes. Palyginti su “Vyvenimu” čia yra ženkliai geresnis kūrinys. Iš esmės jis man tikrai patiko: tai įtraukus pasakojimas apie vienos terapinės grupės narius. Ne visai taip vyksta realiam gyvenime, tačiau tikrai buvo momentų, kur atrodė tikra, įtikino, rezonavo. Bendrai paėmus knygos mintis labai gera. Paprasta, bet tikra: beveidystė, tai, kai nėra, nesimato tavo veido, nes tu jo nerodai. O nerodai, nes prisitaikai dėl įvairių turėtų patirčių ir dėl jų dabar kylant įvairioms emocijoms. O kai prisitaikai, tavęs nebelieka. Taigi ir tavo veidas tampa kitu.
Taip, pastebėjimų sukurtiems charakteriams turiu. Mano akiai pritrūko gylio, pustonių, išbaigtumo. Bet nepaisant to, buvo galima įsitraukt į personažų gyvenimus, pradėt “rootint” (ang. “rooting on you”).
Šiaip rekomenduoju. Beveidžiai mane labai maloniai nustebino. Beata kolosaliai patobulėjo. Belieka tik įsivaizduot, jei tokiais tempais, prie kokių kokybių ji vieną dieną priartės. Super!
Taip, pastebėjimų sukurtiems charakteriams turiu. Mano akiai pritrūko gylio, pustonių, išbaigtumo. Bet nepaisant to, buvo galima įsitraukt į personažų gyvenimus, pradėt “rootint” (ang. “rooting on you”).
Šiaip rekomenduoju. Beveidžiai mane labai maloniai nustebino. Beata kolosaliai patobulėjo. Belieka tik įsivaizduot, jei tokiais tempais, prie kokių kokybių ji vieną dieną priartės. Super!
November 24, 2022
Apie knygą (ne apie Beatą). Buvo smalsu perskaityti. Visgi, veikėjų virsmai ir ypač dialogai manęs neįtikino. Vyksmas, mano manymu, pagreitintas, kaip paviršutiniškuose romanuose, tikėjausi daugiau gylio. Tad, deja, negalėčiau rekomenduoti. Pritariu, jog knyga galėtų patikti paaugliams.
January 8, 2023
Sekant Beatą ir perskaičius Vyvenimą, laukiau šios knygos labai. Deja nepatiko, siužetas pasirodė labai nuspejamas, o veikėjai per stereotipiniai, pati terapinė grupė taip pat pristatoma nelabai taip kaip vyksta iš tikrųjų. Kai kurios detales sukėlė šypsena, kaip kad normalus, dirbantis žmogus issiskyrus išeina iš namų ir būtinai į kažkokį baisuokliška, nudrengtą bendrabutį su suklypuse sofa ir ten jau laimė per kraštus liejasi. Pamestą turtuolio mergina irgi atranda laimę tam bendrabutį ir staiga visi turtai, kurių tiek vaikėsi, nebesvarbūs :)
Žaviuosi pačia Beata ir marketingu, kad knyga taip perkama ir instagrame liaupsinama! Kaip sakoma, autorius nekaltas, kad turėjau kitokių lūkesčių :)
Žaviuosi pačia Beata ir marketingu, kad knyga taip perkama ir instagrame liaupsinama! Kaip sakoma, autorius nekaltas, kad turėjau kitokių lūkesčių :)
June 17, 2023
Nežinojau, ko tikėtis. Visgi nustebino žmonių gyvenimų, skausmų ir vilčių viražai, nėrimas į ten, kur gilu ir iki galo nepažinta. Pasirinkta įdomi forma - veikėjus suveda grupinė terapija. Dabar norisi perskaityti ir pirmąją autorės knygą bei pasekti socialiniuose tinkluose.
March 20, 2025
Po Beatos knygos 'Vyvenimas' nelabai drąsiai ėmiausi šios autorės knygos.
Tačiau buvau labai maloniai nustebinta.
Siužetas įtraukė ir laikė stipriai įsikabinęs.
Iš šono gal kam ir pasirodė ši knyga kiek paviršutiniška, tačiau kiek šašų gali nukrapštyti ir išgydyti vienoje knygoje?
Mano nuomone, veikėjai išdirbti labai gerai ir pasirinkti pakankamai skirtingi jų pasaulėliai. Jų gyvenimų peripetijos pateiktos glaustai, bet taikliai. Jų pačių kitimas ir gyjimas puikiai išugdytas ir išplėtotas. Na, o ir pagrindinė mintis aiškiai ir ryškiai perteikta skaitytojui.
Tai ne sunkus psichologinis vadovas, tai tiesiog 5 atsitiktinių žmonių, paprasti gyvenimai. Kas, jei ne kasdienybė, paskęsta mumyse?
Tačiau buvau labai maloniai nustebinta.
Siužetas įtraukė ir laikė stipriai įsikabinęs.
Iš šono gal kam ir pasirodė ši knyga kiek paviršutiniška, tačiau kiek šašų gali nukrapštyti ir išgydyti vienoje knygoje?
Mano nuomone, veikėjai išdirbti labai gerai ir pasirinkti pakankamai skirtingi jų pasaulėliai. Jų gyvenimų peripetijos pateiktos glaustai, bet taikliai. Jų pačių kitimas ir gyjimas puikiai išugdytas ir išplėtotas. Na, o ir pagrindinė mintis aiškiai ir ryškiai perteikta skaitytojui.
Tai ne sunkus psichologinis vadovas, tai tiesiog 5 atsitiktinių žmonių, paprasti gyvenimai. Kas, jei ne kasdienybė, paskęsta mumyse?
July 19, 2024
Kalti tik mano lūkesčiai, bet iš Beatos tikėjausi stipriau ir giliau. Veikėjai pasirodė neišpildyti, neįtikino savo galimu egzistavimu, problemos neišgvildentos, pateiktos tik jų užuomazgos ir tas super saldus dviejų galimų porelių susiėjimas kai supranti, kad turbūt labiau vienas kito kaip gelbėjimosi šiaudo griebėsi, o ne į atvirus santykius nėrė.
Buvo įdomu susipažinti su kūryba, laikas klausant neprailgo, bet baigiau ir pamiršau.
Buvo įdomu susipažinti su kūryba, laikas klausant neprailgo, bet baigiau ir pamiršau.
February 24, 2023
Oi mano mėgiamiausia šūdų rašytoja paleido dar vieną topinę knygą. Man patinka prasti filmai, nes jie juokingi, patinka ir Beatos knygos, nes jos blogos ir tuo pačiu entertaining ir juokingos. Ir aš niekaip neįsivaizduoju, kaip galima būtų imti ir traktuoti jos rašinius kaip kažkokias pretenzijas į savipagalbą ar psichologinę analizę, ar pan. Nu ne.
Tai čia ta knyga šita knyga su įtariu dideliu užmoju, parodyti kažkokią problemą, apie kurią Beata sufantazavo, ir neva tai čia kažkaip psichoterapija įpinta kaip viso romano ašis. Aš pvz. nelabai suprantu su kokiomis problemomis susiduria nu tarkim NT brokeriai, bet galiu pamėginti įsivaizduoti tai, nes fantazija visgi beribė, ir net sudėti tai į rašinėlį, o tarkim, jei turėčiau kokį nors statusą sociume, net ir išleisti knygą (ai bendrai statusas dabar kaip ir nereikalingas, reikia tik finansų). Tai gautųsi tokie lievi mano klonai, kurie dirba NT brokeriai, stumdo butus ir namus, ten pykstasi su kitais brokeriais, klientais ir t.t. Tai čia toks pat dalykas tik apie beveidžius. 6 veikėjai, kuriuose itin gajus Beatos genas - zirziantys, paviršutiniški, dėl visko nelaimingi, nepatenkinti ir arogantiški žmonės kuriuos slegia krūva keistų problemų, bet galų gale viskas baigiasi kaip ir laimingai.
Grupinės psichoterapijos sesijos ten kosmosas, psichoterapeutė kosminė (bet irgi va toks žmogus kur kenčia labai ir blogai jai gyvenime, ir netvirta labai, ir nelaiminga). Viena moteris literaliai be veido ir jos problema, kad nepriima į darbą, viena tipo kaip suprantu kekšė turėtų būti, bet tokia Beatos stiliaus kekšė kuri bare sakytų "o vyrai, man reikia jūsų glamonių ant mano sėdmenų", vyras kur kažkaip ten nelaimingai nusisekė viskas ir jam patinka "atsidaryti skardinę alaus". Jau kai parašyta "skardinė alaus", tai supranti kad žmogus nu net nesupranta kaip pavaizduoti kažkokią alkoholizmo problemą ar pan. Nu ir apskritai - vizitas parduotuvėje aprašytas per 5 puslapius apie tai kaip žmogus stovi prie įklotų ir į žmogų žiūri išrikiuoti kvepalų buteliukai ir t.t., psichoterapijos seansas paprastai irgi telpa į 5.
Žodžiu viskas taip blogai, kad labai patiko skaityti. Kaip ir žiūrėti kokį šūdiną mažo biudžeto filmelį iš Ganos kur mėginama kopijuoti Terminatorių.
Rekomenduoju.
Tai čia ta knyga šita knyga su įtariu dideliu užmoju, parodyti kažkokią problemą, apie kurią Beata sufantazavo, ir neva tai čia kažkaip psichoterapija įpinta kaip viso romano ašis. Aš pvz. nelabai suprantu su kokiomis problemomis susiduria nu tarkim NT brokeriai, bet galiu pamėginti įsivaizduoti tai, nes fantazija visgi beribė, ir net sudėti tai į rašinėlį, o tarkim, jei turėčiau kokį nors statusą sociume, net ir išleisti knygą (ai bendrai statusas dabar kaip ir nereikalingas, reikia tik finansų). Tai gautųsi tokie lievi mano klonai, kurie dirba NT brokeriai, stumdo butus ir namus, ten pykstasi su kitais brokeriais, klientais ir t.t. Tai čia toks pat dalykas tik apie beveidžius. 6 veikėjai, kuriuose itin gajus Beatos genas - zirziantys, paviršutiniški, dėl visko nelaimingi, nepatenkinti ir arogantiški žmonės kuriuos slegia krūva keistų problemų, bet galų gale viskas baigiasi kaip ir laimingai.
Grupinės psichoterapijos sesijos ten kosmosas, psichoterapeutė kosminė (bet irgi va toks žmogus kur kenčia labai ir blogai jai gyvenime, ir netvirta labai, ir nelaiminga). Viena moteris literaliai be veido ir jos problema, kad nepriima į darbą, viena tipo kaip suprantu kekšė turėtų būti, bet tokia Beatos stiliaus kekšė kuri bare sakytų "o vyrai, man reikia jūsų glamonių ant mano sėdmenų", vyras kur kažkaip ten nelaimingai nusisekė viskas ir jam patinka "atsidaryti skardinę alaus". Jau kai parašyta "skardinė alaus", tai supranti kad žmogus nu net nesupranta kaip pavaizduoti kažkokią alkoholizmo problemą ar pan. Nu ir apskritai - vizitas parduotuvėje aprašytas per 5 puslapius apie tai kaip žmogus stovi prie įklotų ir į žmogų žiūri išrikiuoti kvepalų buteliukai ir t.t., psichoterapijos seansas paprastai irgi telpa į 5.
Žodžiu viskas taip blogai, kad labai patiko skaityti. Kaip ir žiūrėti kokį šūdiną mažo biudžeto filmelį iš Ganos kur mėginama kopijuoti Terminatorių.
Rekomenduoju.
July 4, 2023
Ši knyga-tai istorija apie keturis asmenis, besilankančius grupinėje psichoterapijoje, vieni iš jų-priverstinai, nepripažindami, jog psichoterapija jiems reikalinga lyg grynas šaltinio vanduo, kiti-savo noru, turėdami tikslą į juos supančią aplinką pažvelgti plačiau atmerktomis akimis, kas leistų keisti esamą situaciją, kai šioji jų netenkina. Tiek vieniems, tiek ir kitiems ši terapija yra kelias į savęs pažinimą ir savęs atradimą naujai. Kaip jiems sekėsi, sužinosite perskaitę šią knygą.Man šioje knygoje pritrūko veikėjų veiksmų/neveikimo analizės, juk žmonių mąstymas ir elgsena tik idealiame pasaulyje keičiasi vos spragtelėjus pirštu, pvz.:
🍀INGOS metafora yra apie tai, kaip pažinti ir priimti save pasikeitus aplinkybėms, nepriklausančioms nuo paties asmens valios;
🍀TOMO metafora yra apie tai, kaip vienas asmuo talpina savy vienu metu-aukos, kitu atveju-kankintojo būsenas. Kyla klausimas, ar asmuo gebės sukurti pilnaverčius, tvarius asmeninius santykius
nepripažinus šių dviejų būsenų;
🍀GERDA-,,neišmylėto" vaiko metafora, einančio per gyvenimą taip, kaip jai atrodo geriausiai išlikti, gyventi šiam pasauly;
🍀DAIVOS metafora-jauno specialisto įsiliejimas į profesinę veiklą.
Man taipogi pritrūko veikėjo Luko asmeninės patirties detalesnio aptarimo. Jis tarsi šalutinis veikėjas kūrinyje, nors jo ryšys su savimi ir greta jo esančiais pasirodė ne mažiau įdomesnis nei pagrindinių veikėjų pasaulėžiūros ir pasirinkimai, be to, neišsamiai atskleistas Luko tėvų santykis su juo, norėjosi tėvų tarpusavio santykių analizės, t.y. kodėl jie priima vienokius ar kitokius sprendimus sūnaus atžvilgiu ir pan.
Ši istorija-puiki medžiaga knygų serijai. Tikėčiau, jog autorė turi sumanymą-parašyti knygų serialą, o jei ne, tai daugelis detalių taip ir liks skaitytojo vaizduotei ir interpretacijoms, kas darytų kūrinį neišbaigtu. Nepamirškim, jog Beatos knygų skaitytojui svarbi ne tik aprašoma istorija, bet ir tai, ką jis gali išsinešti ir prisitaikyti sau iš pastarosios, todėl norėtųsi, kuo mažiau pilkųjų zonų šioje istorijoje.☕
🍀INGOS metafora yra apie tai, kaip pažinti ir priimti save pasikeitus aplinkybėms, nepriklausančioms nuo paties asmens valios;
🍀TOMO metafora yra apie tai, kaip vienas asmuo talpina savy vienu metu-aukos, kitu atveju-kankintojo būsenas. Kyla klausimas, ar asmuo gebės sukurti pilnaverčius, tvarius asmeninius santykius
nepripažinus šių dviejų būsenų;
🍀GERDA-,,neišmylėto" vaiko metafora, einančio per gyvenimą taip, kaip jai atrodo geriausiai išlikti, gyventi šiam pasauly;
🍀DAIVOS metafora-jauno specialisto įsiliejimas į profesinę veiklą.
Man taipogi pritrūko veikėjo Luko asmeninės patirties detalesnio aptarimo. Jis tarsi šalutinis veikėjas kūrinyje, nors jo ryšys su savimi ir greta jo esančiais pasirodė ne mažiau įdomesnis nei pagrindinių veikėjų pasaulėžiūros ir pasirinkimai, be to, neišsamiai atskleistas Luko tėvų santykis su juo, norėjosi tėvų tarpusavio santykių analizės, t.y. kodėl jie priima vienokius ar kitokius sprendimus sūnaus atžvilgiu ir pan.
Ši istorija-puiki medžiaga knygų serijai. Tikėčiau, jog autorė turi sumanymą-parašyti knygų serialą, o jei ne, tai daugelis detalių taip ir liks skaitytojo vaizduotei ir interpretacijoms, kas darytų kūrinį neišbaigtu. Nepamirškim, jog Beatos knygų skaitytojui svarbi ne tik aprašoma istorija, bet ir tai, ką jis gali išsinešti ir prisitaikyti sau iš pastarosios, todėl norėtųsi, kuo mažiau pilkųjų zonų šioje istorijoje.☕
December 20, 2022
Niekas nesutvarkys tavo gyvenimo, todėl turi imtis veiksmų pats.
Kodėl skaityti?
- lengvas, įtraukiantis stilius
- įdomus siužetas
- pasakojimas kelių veikėjų perspektyva
- grupinė terapija
- kasdieniškos problemos
- paveikus tekstas
Tikėjausi mažiau, tačiau išsinešu pilną glėbį vidinių minčių. Negaliu sakyti, kad veikėjai kažkuo išskirtiniai ar labai gilūs, tikrai ne. O ir jiems labai jau parankiai viskas klostosi. Bet koncentravausi į pačią knygos esmę, o ne jos pateikimą. Gal tai ir pagerino situaciją.
Todėl pagrindinių veikėjų, kurių čia net ne vienas, problemos pasirodė tokios artimos: patyčios, vaikinų pažeminimas, alkoholikai tėvai, nepritapimas. Manau, kiekvienas ras savą temą.
Ši knyga skatina veikti. Neužtenka visada gailėtis savęs ir prisiimti aukos vaidmens. Galbūt teks ieškoti papildomos pagalbos, tačiau pirmas žingsnis visada yra pradėti.
Kodėl skaityti?
- lengvas, įtraukiantis stilius
- įdomus siužetas
- pasakojimas kelių veikėjų perspektyva
- grupinė terapija
- kasdieniškos problemos
- paveikus tekstas
Tikėjausi mažiau, tačiau išsinešu pilną glėbį vidinių minčių. Negaliu sakyti, kad veikėjai kažkuo išskirtiniai ar labai gilūs, tikrai ne. O ir jiems labai jau parankiai viskas klostosi. Bet koncentravausi į pačią knygos esmę, o ne jos pateikimą. Gal tai ir pagerino situaciją.
Todėl pagrindinių veikėjų, kurių čia net ne vienas, problemos pasirodė tokios artimos: patyčios, vaikinų pažeminimas, alkoholikai tėvai, nepritapimas. Manau, kiekvienas ras savą temą.
Ši knyga skatina veikti. Neužtenka visada gailėtis savęs ir prisiimti aukos vaidmens. Galbūt teks ieškoti papildomos pagalbos, tačiau pirmas žingsnis visada yra pradėti.
January 2, 2023
Istorijos idėja puiki. Išpildymas tikrai ne toks puikus. Atrodo
lyg autorė buvo įsprausta į 200psl rėmą ir todel skubėjo papasokoti istorija, ir plaukė paviršiumi visų personažų gyvenimuose. Tai galejo buti 500psl knyga, su tikrais išgyvenimais, gyliais, skausmingais potyriais, tačiau buvo lyg trumpas ir nerealistiškas ( turiu omenyje kad per kelias sesijas ar menesius niekas taip nepasikeičia) terapijos prabegimas.
lyg autorė buvo įsprausta į 200psl rėmą ir todel skubėjo papasokoti istorija, ir plaukė paviršiumi visų personažų gyvenimuose. Tai galejo buti 500psl knyga, su tikrais išgyvenimais, gyliais, skausmingais potyriais, tačiau buvo lyg trumpas ir nerealistiškas ( turiu omenyje kad per kelias sesijas ar menesius niekas taip nepasikeičia) terapijos prabegimas.
December 31, 2022
Pagauli, įtraukianti, įdomios psichologinės įžvalgos. Tačiau manęs neįtikino siužetas ir veikėjų charakteriai, trūko logikos. Visi veikėjai itin sąmoningi, psichologiškai pažengę, kaip pati psichoterapeutė, kas yra toli nuo realybės. Gerda, kuri pradžioje pristatoma kaip narcizė staiga tampa empatiška ir jautria – kas narcizams arba beveik neįmanoma arba būtų labai ilgas kelias.
June 26, 2023
Deja, bet knyga manęs neįtikino. Net nežinau kodėl? Save priskirčiau prie empatiškų asmenybių, knygose dažnai įsijaučiu į veikėjų skausmą ir nevieną ašarą nubraukiu. Tačiau Beveidžiuose, nors gvildenamos išties skausmingos temos, yra kažko daugiau atstumiančio, nei įtraukiančio.
Displaying 1 - 30 of 197 reviews