Praeinančiam pasaulyje praeisiu

by Vytautas Mačernis

Eilėraščiai. „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“
Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Knyga leidžiama minint 85-ąją jo gimimo sukaktį.

Genres: Poetry, Classics, Fiction

282 pages, Hardcover

Published January 1, 215

About the author

Vytautas Mačernis was a Lithuanian poet existentialist. Mačernis studied English language and literature in Kaunas and philosophy at the University of Vilnius. The poet had died on October 7, 1944 in Žemaičių Kalvarija hit by a stray bullet.
Mačernis dedicated his short life for searching the purpose of human's life. The first poem of Vytautas was published in 1936, the last one – in October 1944. He had been writing sonnets, visions, triolets, songs and short aphoristic poems.
Since he was a sensitive person, Mačernis was affected by such disasters as World War II, the Soviet and Nazi occupations. His poems became full of blackness, dark colours.

Reviews

[Gabrielė Bužinskaitė · Rating 5 out of 5]

„Bet žmonės mėgsta šilumą labiau nei tiesą.”

Nesitikėjau šitiek verkti. Kai skaičiau Mačernį dvidešimties, man neskaudėjo nei pusės tiek, kiek skaudėjo dabar. Kiek daug gali penkeri metai. Kaip laikas ardo sielą.

Praeinančiam pasaulyje praeisiu. Vien pavadinimas skaudus, žinant autoriaus likimą. Antrojo pasaulinio karo metu, eilinio spalio pradžioje, Mačernis važiavo arklio vežimu namo. Staiga atsitiktinė artilerijos skeveldra skriejo tiesiai jam į galvą. Arklys jį namo dar parvežė, tačiau jau nebegyvą. Vyrui buvo vos dvidešimts treji.

Autoriaus lemtis, kaip ir jo kūryba, žvarbiai primena gyvenimo beprasmybę, sunkumą ir mūsų pačių trumpalaikiškumą. Jet skaitai atverta širdim, Mačernio žodžiai, kaip skustukai, raižo jos ir taip šašuotas, diegiančias žaizdas.

„Atleisk, režisieriau, aš taip esu išsekęs…
Mane nuvargino kasdien vis rolės naujos.
Tu pažiūrėki: kokios mano tuščios ir negyvos akys,
Ir jau širdies seniai nebepasiekia kraujas.“

[Mangirdas Šaparnis · Rating 5 out of 5]

Mano senas, geras, mylimas Mačernis, pagalvojau stovėdamas „akademinėje knygoje“ ir paimdamas į rankas knygą dar pirmame kurse 2016 metų pavasarį. dideliu susidomėjimu lietuvių autoriais netryškau niekuomet, o ypač mokykloje, tačiau prisirišimą prie V. Mačernio poezijos atsinešiau būtent iš to pirmos eilės suolo per Lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Autoriaus piešiamas kasdienybės vaizdinių portretas man labai artimas, o su mintimis dažnai noriu tiesiog susilieti.

Mirė jis Jaunas, 23 metų. Man dabar yra 23 metai ir skaitau jo eilėraštį:

***
Aš, dar tik įpusėjęs dvidešimt trečiuosius,
Jaučiuos pavargęs ir pasenęs Vakarų žmogus.
Iš visko aš seniai ironiškai juokiuosi,
Į nieką netikiu, esu atbukęs, nejautrus.

1944.II.25
***

Autoriaus vizijų, sonetų ir prozos rinkinį skaičiau po truputį, kartais nepaliesdamas net mėnesį ar du, kad vėliau tas minčių gurkšnis būtų kuo gaivesnis. Šiandien baigęs knygą joje radau ir dalį savęs. Prieš 2 savaites psichologė paklausė manęs, kodėl nupieštas žmogus yra liūdnas, atsakiau, kad jis liūdnas todėl, nes jaučia, jog gali būti liūdnas ir ateityje, o tuo tarpu Mačernis vienoje vietoje rašė: „Mano akys yra liūdnos, nes jos mato daug / spalvų, kurios blunka“.

Kelios mintys iš prozos kūrinio „Tuštybė“:

„Tuštybė daro žmones gerus ir laimingus, nes ji vienintelė, kuri pridengia mirtį ir nujautimą, ji vienintelis žibąs žavus pajacas, šokąs tamsumoj. Ir kas matys aplink siaučiančią tamsą, jei pajacas taip gražiai šaiposi ir šoka“.

Šį autorių, kuris turėjo potencialo tapti visų laikų geriausiu lietuvių rašytoju, siūlau visiems poezijoje ir meilėje paskendusiems individams.

[Vygandas Ostrauskis · Rating 4 out of 5]

Teatleidžia man Mačernio poezijos gerbėjai, bet labai gerai ar puikiai vertinti jo eiles negaliu. Nelimpa jos prie manęs, neįsimena, nelydi per gyvenimą, nors daugelio kitų poetų eilės dar iš jaunystės laikų (o kai kurių - ir dabar perskaitytos) ilgai nedyla iš atminties.
Kažkas panašaus su ne mažiau gero poeto A. Maldonio eilėmis – turbūt šių poetų eilės ne tokiam skaitytojui, kaip aš, skirtos. Ne jie kalti, kad taip gaunasi, o aš, tik aš.
Gaila, kad Mačernio gyvenimo gija taip anksti nutrūko – gal su vėlesne jo poezija ir būčiau susidraugavęs.

[Vita Franceska · Rating 5 out of 5]

Kažkas nesvietiškai gražaus. Vienas nuostabiausių lietuvių autorių.

[Naktis · Rating 5 out of 5]

Lankydamasi knygų mugėj prisiminiau, kad kažkada mokykloje skaičiau kelis Mačernio eilėraščius ir jie man labai patiko. Nusprendžiau aklai mugėje įsigyti popierinę Mačernio eilių kolekciją vildamasi, kad mane sužavės daugiau eilėraščių. Paprastai knygų sau neperku, kol esu jų neperskaičius, todėl šitas atvejis buvo išskirtinis. Su juo neprašoviau - iš viso spalvotais lapeliais knygoje pasižymėjau 34 sonetus ir kitus eilėraščius.

[Simone · Rating 5 out of 5]

Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.

[silvetė ema · Rating 5 out of 5]

“aš kadais šventai tikėjau meile-
aš buvau tikėjimo kvailys,
rast norėjau tokią pačią kvailę…
aš kadais šventai tikėjau meilę:”

[Gabinskaite · Rating 4 out of 5]

mes visi esam biski vytautas macernis

[Giedre]

Esu prozos, o ne poezijos žmogus. Perskaičiau rinkinį dėl bendro išsilavinimo, bet vertinti nesiryžtu.

[izabele · Rating 5 out of 5]

Mačernis omghhhhhhhhhh seilėjuos

[Medeina K · Rating 5 out of 5]

Einu, bet nežinau, į kur nueisiu
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.


LABAI LABAI <3

[Miglė Damaševičiūtė · Rating 5 out of 5]

"Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti"

[Akvile · Rating 4 out of 5]

Šią knygą vertėtų paskaityti besidomintiems lietuviška poezija. Sonetai kartais šiek tiek saldoki (nors toli gražu ne visi), tačiau eilėraščiai stiprūs, išbaigti ir pagaulūs. Tokie, kuriuos perskaičius, norisi sugrįžti. Ir nesvarbu, kad jie parašyti prieš 2 PK - 2 PK metu (kartais skaitant tai apskritai pasimiršta). Tuo tarpu prozos improvizacijos mane nuvylė. Vertinant kaip improvizacijas, prozos tekstai gal ir nėra prasti, tačiau išbaigtais kūriniais jų negaliu pavadinti. Nors techninis jų "atlikimas" nėra prastas, ypač dialogų dalis.