Tikėjausi gal truputį daugiau.
Laurinaičio paklausyt mėgsta - čia iš tų nuostabių atvejų, kur su boomeriu gali ne tik susikalbėti, bet ir pasikalbėti.
Labai nemažai apibendrinimų ir kai kurie visai pravartūs. Gerokai aiškiau, kodėl kartais sunku susikalbėti su kolega - ne tik amžius ir kultūra, bet ir tam tikri galvosenų skirtumai, kurie, pasirodo, ne vien asmenybės dalykai. Daug pažįstamų, patyrusių moterų sako, kad vyrai galvoja kitaip.
Nori išsikalbėt, išsidejuot, išsiskųst, mintis susidėliot. O tau kolega ar viršininkas - pyst! - sprendimą. O tu tokia - blia, kur dabar dėtis, viską mano priprastą chaosą sujaukė, aš čia šiaip tik kalbėjau, o va man padarė. Nes nu skundeisi, tai reikia tvarkyt!
Arba nesusikalbi, eini aiškintis, o į tave žiūri kaip avinas į naujus vartus. O tu tokia - blia, nugi negi toliau tylėsi, kaupsi, kol išsprogs, davaj, kalbam, kas negerai. O tas stovi žiūri. Žiojasi kažką sakyti, užsičiaupia, tyli. Tu poke'ini, keli balsą, sukeli dramą, spaudi psichologiškai, kol įskeli apsauginę kriauklę, tada kažką numurkia arba ima ginčytis, kad čia, tipo, tu pergalvoji. Pavargsti ginčytis, numoji ranka. Praeina laiko, išpuola situacija, tada paaiškėja, kad viską velnėnas girdėjo, tylėjo tylėjo, įsavino, pergalvojo ir atsižvelgė į tai, dėl ko ėjai aiškintis, nors apsimeta, kad nieko nebuvo. Bandai kažką pasakyti, kad nu ačiū, tai arba vaiposi, arba krato galvą, arba apsimeta, kad nesupranta.
Nes nu išdidus. Kaip parodysi, kad turi empatijos, kad tau rūpi, kad vertini, kad klausai ir dargi girdi. Nu čiagi silpnybė, ogi reikia bachūru pasirodyt.
Pasirodo, čia normalu.
Tuo pačiu - vietomis gal tie pastebėjimai kiek per bendri ir gan paviršiumi. Aišku, ir knygos pobūdis toks. Betgi.
Yra ir tam tikrų kartos dalykų. Nu kas ten jums su tais abortais? Toks jausmas, kad rašyta daugiau boomerių kartai. Ką galima suprasti, ten žmonės visaip kaip vartyti mėtyti, kelias santvarkas matę. Tokie dalykai pėdsakus palieka. O kaip su tuo tvarkytis, mados kalbėti nebuvo. O dar gyvenimas, padla, kada nors visus apdaužo. Pavargsti kada nors. O gal jau, ekonomikai gerėjant, ir babkių randasi. Tai, matyt, klientūra tokia ir problematika atitinkama.
Arba aš per daug nuo gimto krašto ir jo specifikos atsilupus.
Tai nežinau, vietomis gal konservatyvoka pasirodė.
Šiaip įdomu buvo, nors vietomis gal daugiau paknapstymo norėjosi.