Había una vez cuatro chicos, compañeros en todo, que decidieron proteger a un chico indefenso atormentado por el tirano del colegio. Su acción marcó un cambio decisivo en sus vidas. Un cambio tan grande, que tardarían veinticinco años en entender su importancia... Ahora son adultos, y una vez al año se reúnen para cazar en los bosques de Maine. Este año, un desconocido entra en su cabaña. Aturdido y confuso, balbucea frases incomprensibles sobre extrañas luces en el cielo. En poco tiempo, los cuatro amigos se encuentran en medio de una lucha terrorífica contra seres de otro mundo. La única posibilidad de salvación radica en encontrar a aquel amigo del pasado, el que sabía cazar sueños y que sabrá también frustrar los sueños de los invasores... Una obra maestra del terror y una historia de ternura y amistad profunda.
Stephen Edwin King was born the second son of Donald and Nellie Ruth Pillsbury King. After his father left them when Stephen was two, he and his older brother, David, were raised by his mother. Parts of his childhood were spent in Fort Wayne, Indiana, where his father's family was at the time, and in Stratford, Connecticut. When Stephen was eleven, his mother brought her children back to Durham, Maine, for good. Her parents, Guy and Nellie Pillsbury, had become incapacitated with old age, and Ruth King was persuaded by her sisters to take over the physical care of them. Other family members provided a small house in Durham and financial support. After Stephen's grandparents passed away, Mrs. King found work in the kitchens of Pineland, a nearby residential facility for the mentally challenged.
Stephen attended the grammar school in Durham and Lisbon Falls High School, graduating in 1966. From his sophomore year at the University of Maine at Orono, he wrote a weekly column for the school newspaper, THE MAINE CAMPUS. He was also active in student politics, serving as a member of the Student Senate. He came to support the anti-war movement on the Orono campus, arriving at his stance from a conservative view that the war in Vietnam was unconstitutional. He graduated in 1970, with a B.A. in English and qualified to teach on the high school level. A draft board examination immediately post-graduation found him 4-F on grounds of high blood pressure, limited vision, flat feet, and punctured eardrums.
He met Tabitha Spruce in the stacks of the Fogler Library at the University, where they both worked as students; they married in January of 1971. As Stephen was unable to find placement as a teacher immediately, the Kings lived on his earnings as a laborer at an industrial laundry, and her student loan and savings, with an occasional boost from a short story sale to men's magazines.
Stephen made his first professional short story sale ("The Glass Floor") to Startling Mystery Stories in 1967. Throughout the early years of his marriage, he continued to sell stories to men's magazines. Many were gathered into the Night Shift collection or appeared in other anthologies.
In the fall of 1971, Stephen began teaching English at Hampden Academy, the public high school in Hampden, Maine. Writing in the evenings and on the weekends, he continued to produce short stories and to work on novels.
Četiri najbolja prijatelja još od djetinjstva svake godine odlaze u lov. Imaju kolibu u šumi i tamo provedu nekoliko dana. Ovoga puta, stvari se kompliciraju, njihovo druženje prekidaju izvanzemaljci i tu stvari postaju tipično "kingovske". Kinga ili voliš ili ne, majstor je u tome da naizgled nespojive stvari i likove skupi u jednu priču i da pretjera,takve stvari mogu funkcionirati samo u njegovim knjigama, ali onda uživaš u tom pretjerivanju i želiš još. S obzirom da je ovo 1.dio knjige, idemo dalje...
Mira por dónde, llegó a mis manos este libro y lo comencé a leer enseguida. Ni qué decir tiene que me ha gustado muchísimo, y me ha recordado al mejor King, ése que no se anda por las ramas más de lo necesario y que te mete de tal manera en el libro que no puedes dejar de leer. Como siempre, es un libro que mantiene muy bien la tensión, y esta vez mezcla extraterrestres con poderes telepáticos ("Ojos de fuego"). Me ha gustado tanto que he vuelto de nuevo a la senda de la literatura de terror y fantástica de la mano de Stephen King.
DNF en pag 337/410, pero lo marco como leído porque después de 337 páginas no quiero sentir como si hubiese perdido el tiempo.
Se va a la mierda con los detalles inútiles. Es un libro de extraterrestres que lo único que hace es crear morbo con sangre (y eso después de aproximadamente 200 páginas). No me gusta cómo toca el tema y no me gusta el ritmo que lleva. Y pensar que hay una parte 2. Los personajes me gustaron, pero si King podría soltarlos y cedérselos a alguien más no me molestaría.
Hay un montón de mierda paranormal dando vuelta que no tengo la menor duda de que se va a explicar por encima o no se va a explicar. Y no me importa. La solución que le de él probablemente no sea mejor a la que le voy a dar yo: olvidarme.
Gracias Stephen King, por ser el maestro del terror pero no de la ciencia ficción.
Obie części ,,Łowcy snów" dostałam w prezencie. Podejrzewałam, że twórczość tego autora może być nie dla mnie , a jednak zdziwiło mnie ,że aż tak mi się nie spodoba. Książka w zamyśle miała być ,, horrorem " , a jak dla mnie była wyłącznie obrzydliwa. Przeczytałam z zasady dania książkom szansy do końca. Dawno jednak nie czytałam tak słabej książki. Najwidoczniej Stephen King nie jest dla mnie
Me enganché mucho con la historia, a pesar de que no me guste leer sobre extraterrestres (miedos infundados y que no supero, ja).
Lo único malo es la edición. Estos son libros forman parte de una colección de S. King de La Nación. Los dos tomos están mal hechos. El primero salta de la p. 192 a la 33. Repite todo hasta la 224, donde termina el libro. Terminé con el capítulo XII, pero cuando agarré el segundo, comenzaba el XIV. O sea, me faltaban siete capítulos. Tuve que descargar, en contra de mi voluntad, un PDF para completar la lectura.
Pradėjus skaityti jaučiausi lyg skaityčiau paralelę TAS istoriją. O TAS tikrai buvo paminėtas knygoje (dalis veiksmo taip pat vyksta Deryje, Meino valstijoje). Pirmi penkiasdešimt puslapių skaitėsi gana sunkiai ir tada lyg kas spragtelėję būtų - įsijungė įtampos jausmas, darėsi vis įdomiau ir įdomiau skaityti.
Henris, Pitas, Byveris ir Džounsis - nuo pat vaikystės neišskiriama ketveriukė. Vieną dieną eidami iš mokyklos jie pstebi vyresnių vaikų skriaudžiamą dauno sindromu sergantį berniuką. Draugai net neabejodami stoja ginti jų gyvenimą greitai pakeisiančio berniuko Daditso. Nuo tos dienos ketveriukė ilgam laikui tampa neišskiriamu penketuku. Po daug metų, jau suaugę Henris, Pitas, Byveris ir Džounsis išsiruošia į tradicinę medžioklę. Apsistoję Byverio miško namelyje vaikinai tikėjosi gerai praleisti laiką ir pasidžiaugti vienas kito draugija, tačiau nenutuokė, kad visi kartu jie yra paskutinį kartą. Vieną dieną Džounsis sutinka miške pasiklydusį ir kurį laiką klaidžiojantį medžiotoją ir norėdamas sušildyti parsiveda jį namo. Džounsis pastebi, kad vyras elgiasi kaip nesavas, turi kažkokią keistą dėmę ant veido ir, rodos, nežino, kad jo burnoje trūksta ne vieno dančio. Svečiui elgiantis vis keisčiau ir įtampai augant Džounsis meldžiasi, kad draugai greičiau grįžtų į namelį. Nesinori atskleist įdomių detalių, tad toliau netęsiu. Niekam nepaslaptis, kad “Sapnų gaudyklė” yra apie ateivių invaziją. Pirmos knygos pirmoji pusė visiškai prikaustė mano dėmesį - daug siaubo, šlykštybių, detalaus aprašymo, kuris mano vaizduotei leido skleistis visomis vaivorykštės spalvomis. Dvi siužeto linijos, viena skaitėsi labai įdomiai, kita kiek nuobodokai. Čia, mano nuomone, buvo didžiausias knygų minusas. Atomazga taip pat labai nenustebino - baigėsi taip, kaip ir nujaučiau. Įdomesnė buvo pirmoji knyga. 👀
Jei dar nežinojote, 2003 metais šis Kingo siaubo romanas buvo ekranizuotas (Dreamcatcher, IMDb 5.5⭐️). Esu tikra siaubo filmų fanė, bet šio nebuvau mačiusi ir net nebuvau apie jį girdėjusi. Peržiūrėjau pusę filmo ir išjungiau. Filmas gana ištikimas knygai (bent jau ta dalis, kurią mačiau), tačiau taip nuobodžiai ir lėkštai viskas atrodė, kad tiesiog nešvaisčiau savo laiko 🤭 Geriau griebsiu kitą siaubo knygą. 👻
Iako volim ovaj žanr, ovo je prva Kingova knjiga koju sam pročitala, i ostala nekako razočarana. Sam početak knjige mi je bio nezanimljiv i malo mi je falilo da odustanem. Možda je i do prijevoda, ne kažem da je loš. Prevoditeljica se čak svojski potrudila da objasni u fusnotama svaku asocijaciju na serijd, filmove, itd. Možda je i to utjecalo na sam dojam knjige, previše tih asocijacija. No, knjiga ipak zaslužuje da ju se pročita, a sad slijedi i drugi dio....Vidjet ćemo hoće li biti išta bolje...
Jedinstveni i neponovljivi King, kao i uvijek. Uzbudljivo i napeto od pocetka a jos napetije na kraju jer je to samo prvi dio, pa idemo dalje. Radnja je naravno vezana za Darry. Ko voli ovaj zanr, za svaku preporuku.
Mimo słabych recenzji, książka naprawdę przypadła mi do gustu. Dynamiczne postacie, interesująca zaraza. Jedynie zakończenie takie sobie. Początek i środek jest cudowny.
Al principio sí estaba bastante entretenida la historia. Sin embargo, mientras esta iba avanzando, empezó a volverse demasiado densa. Personalmente, no la recomiendo.