LT/ENG
4* su ilga uodega.
Apie istoriją.
Apie kitokią šalį.
Apie samurajus ir jų kodeksą.
Apie kitataučius.
Apie religiją.
Apie moterį ir vyrą.
Apie strategiją ir politiką.
Apie karmą.
Apie ištikimybę.
Apie savigarbą.
Įsiurbė nuotykiai, kitas pasaulis, supratimas kiek daug nežinau, herojai tarsi atgyję ir pasakojantys savo gyvenimą. Visgi nepaliaujamai graužia vidinis kirmėliukas, kiek iš pasakotos istorijos- tiesa, kiek-fikcija, nes istorijos įvykių kiekis ir autentiškumas- sodriausia knygos dalis, ir gilinantis į ją labai norisi, kad tai darai ne veltui.
Japonija. Taifūnų ir žemės drebėjimų kraštas. Ten kur karma - visų gyvenimo įvykių pasiteisinimas, o tuo pačiu sielos išsigelbėjimas. Ten kur mirtis- svarbi kaip mums gyvenimas. Šalis neatsiejama nuo samurajų, sapukos, kardų ir vienintelės bausmės- mirties. Tauta besišypsanti, rodanti svetingumą, dėmesį o išties besislepianti tarp savo minčių klosčių ir labirintų, užsisklendusi vienumoje, susikūrusi vidines sienas, tam kad išgyventų, neišeitų iš proto, neišsižudytų ar patys nenusižudytų.
Samurajumi turi gimti. Samurajus- nuo žodžio "tarnauti". Lankstosi vienas prieš kitą, visgi visi tarpusavyje lygūs. Turintys nuosavą garbės kodeksą ir taisyklių rinkinį. Vieninteliai gali nešiotis ginklą ir užpulti kitą samurajų. Jiems nužudyti arba mirti taip pat lengva, kaip mums nusišlapinti.
🖋️Japonai turi po šesis veidus ir tris širdis.
🖋️Ištikimybė- vienintelis dalykas,kurį japonai laiko vertų apdovanojimo.. ištikimybė ir pareiga- tai jų kultas.
🖋️Kodėl nepasijuokus kai reikia išlieti skausmą...juk juokas- vienintelis dalykas, leidžiantis pasijusti lygiaverčiais su dievais, padedantis ištverti gyvenimą...
🖋️Kai nori išgyventi priešiškuose vandenyse, pirma taisyklė- nieko neprašomam nepasakoti.
***********************************************
About history. About a different country. About samurai and their code. About foreigners. About religion. About women and men. About strategy. About karma. About loyalty. About self-respect.
I was absorbed by the adventures, another world, realizing how much I don't know, heroes as if coming back to life and telling their own stories. However, an inner worm is constantly gnawing at me - how much of the told story is true, how much is fiction, because the amount and authenticity of historical events is the richest part of the book, and delving into it, I really want to make sure that I'm not doing it in vain.
Japan. A land of typhoons and earthquakes. Where karma is the justification for all life events, and at the same time, the salvation of the soul. Where death is as important to them as life is to us. A country inseparable from samurai, seppuku, swords, and the only punishment - death. People who smile, show hospitality, attention, but in reality, hide among the folds and labyrinths of their thoughts, locked in solitude, having created internal walls to survive, not to go crazy, not to kill each other or commit suicide.
You have to be born a samurai. Samurai - from the word "to serve". They bow to each other, yet they are all equal among themselves. Having their own code of honor and set of rules. Only they can carry a weapon and attack another samurai. For them, to kill or to die is as easy as it is for us to pee.