What do you think?
Rate this book
Antrasis pasaulinis karas Europoje #1
Trečiojo Reicho triumfas
Apie Antrąjį pasaulinį karą parašyta daugiau knygų nei apie kokį nors kitą istorinį įvykį ir, žinoma, kyla klausimas, kam reikalinga dar viena. Atsakymų į šį klausimą yra ne vienas. Robertas Petrauskas – istorikas, besispecializuojantis XX a. istorijos srityje, sukaupęs ir apibendrinęs daugybę duomenų iš naujausių šaltinių bei archyvinės medžiagos, bando į juos atsakyti savo knygoje.
Tik dabar, praėjus 70 metų nuo karo pradžios, galima pamėginti atkurti tikrąjį, objektyvų vaizdą. Atverti (nors ir ne visi) archyvai leidžia mums pamatyti kur kas tikresnį paveikslą nei tas, kuris mums buvo piešiamas daugelį metų.
Istorija niekada nebūna juoda arba balta. Šioje knygoje – visos spalvos ir net jų atspalviai. Tai ne sovietinė, ne vakarietiška, ne vokiška – tai tikra istorija apie Antrąjį pasaulinį karą.
Joje minimi visi didieji lyderiai ir didieji jų sprendimai, net ir tie, dėl kurių jiems turi būti gėda. Joje minimi didieji karvedžiai – jų laimėti mūšiai ir klaidos, kainavusios tūkstančius gyvybių. Joje minimi paprasti kareiviai ir jų prisiminimai, kartais svarbesni už prezidentų laiškus. Joje minimi žmonės, kurie išgyveno tai, ko neįmanoma įsivaizduoti net didžiausiame košmare. Mums tai istorija, mums šiais laikais tai atrodo neįmanoma. Bet ar tikrai tai negali pasikartoti dar kartą? Ar tikrai mes apie tai žinome viską?
Sensacijų ir paslapčių Antrajame pasauliniame kare buvo mažiau nei apie jas parašytų knygų. Ši istorija nėra sensacija, bet ji yra tikresnė nei tos, kurios buvo parašytos prieš 20, 30 ar 40 metų. Ne todėl, kad anksčiau istorikai negalėjo būti objektyvūs, bet todėl, kad dabar mes tiesiog žinome, arba bent galime žinoti, daugiau. Atsirado daugybė puikių, kruopščiai parašytų naujų veikalų. Tačiau nieko nėra parašyta lietuvių kalba. Šis veikalas – pirmoji lietuviškai parašyta knyga apie Antrąjį pasaulinį karą.
Knygos veiksmas prasideda tada, kai baigiasi Pirmasis pasaulinis karas.
Knyga iliustruojama nuotraukomis ir žemėlapiais.
Tik dabar, praėjus 70 metų nuo karo pradžios, galima pamėginti atkurti tikrąjį, objektyvų vaizdą. Atverti (nors ir ne visi) archyvai leidžia mums pamatyti kur kas tikresnį paveikslą nei tas, kuris mums buvo piešiamas daugelį metų.
Istorija niekada nebūna juoda arba balta. Šioje knygoje – visos spalvos ir net jų atspalviai. Tai ne sovietinė, ne vakarietiška, ne vokiška – tai tikra istorija apie Antrąjį pasaulinį karą.
Joje minimi visi didieji lyderiai ir didieji jų sprendimai, net ir tie, dėl kurių jiems turi būti gėda. Joje minimi didieji karvedžiai – jų laimėti mūšiai ir klaidos, kainavusios tūkstančius gyvybių. Joje minimi paprasti kareiviai ir jų prisiminimai, kartais svarbesni už prezidentų laiškus. Joje minimi žmonės, kurie išgyveno tai, ko neįmanoma įsivaizduoti net didžiausiame košmare. Mums tai istorija, mums šiais laikais tai atrodo neįmanoma. Bet ar tikrai tai negali pasikartoti dar kartą? Ar tikrai mes apie tai žinome viską?
Sensacijų ir paslapčių Antrajame pasauliniame kare buvo mažiau nei apie jas parašytų knygų. Ši istorija nėra sensacija, bet ji yra tikresnė nei tos, kurios buvo parašytos prieš 20, 30 ar 40 metų. Ne todėl, kad anksčiau istorikai negalėjo būti objektyvūs, bet todėl, kad dabar mes tiesiog žinome, arba bent galime žinoti, daugiau. Atsirado daugybė puikių, kruopščiai parašytų naujų veikalų. Tačiau nieko nėra parašyta lietuvių kalba. Šis veikalas – pirmoji lietuviškai parašyta knyga apie Antrąjį pasaulinį karą.
Knygos veiksmas prasideda tada, kai baigiasi Pirmasis pasaulinis karas.
Knyga iliustruojama nuotraukomis ir žemėlapiais.
672 pages, Hardcover
First published January 1, 2010
88 people are currently reading
592 people want to read
About the author
Robertas Petrauskas
8 books108 followersRobertas Petrauskas was born in Lithuania in 1976. Although by profession Robertas is a historian, in Lithuania he is better known as sports journalist and basketball broadcaster. In 2000 he graduated program in History at Klaipėda University. His four years of studies (specialization - the 20th century) and interests in World War II for the years turned into a book „Trečiojo Reicho triumfas“ (Triumph of the Third Reich).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 44 reviews
July 23, 2019
Jau kurį laiką mano aplinkoje vis iškildavo ši Roberto Petrausko knyga. Kai pažiūriu, kad išleista 2010 metais, suprantu, kad gerokai pavėluotai, beeet... geriau vėliau nei niekada. Sulaukiau savo eilės bibliotekoje ir čiupau. Knyga, matosi, kad buvo skaityta, tad tikrai palaikiau tai geru pirmu ženklu, jog bus puiki.
Neapsirikau. Istorija man ilgą laiką buvo neįdomi - mokytojai mokykloje nesudomino, o pati kažkaip irgi neprisikapsčiau prie tos įdomiosios istorijos. Man ši pamoka mokyklos laikais buvo apie faktus ir datas. Nuo-bo-du! Kodėl manęs istorijos nemokė Robertas Petrauskas??? Jaučiu, kad būtų buvusi viena mėgstamiausių pamokų. Autorius nuosekliai pasakoja apie tai, kaip pamažu iš daugybės aplinkybių, na ir, aišku, Versalio sutarties, susikuria sąlygos Antrąjam pasauliniam karui. Viska detalu, kartais mano akimis net per daug, bet čia turbūt tiems istorijos moksliukams, kuriems viskas viskas, kas susiję su šiuo karu, yra įdomu. Kas keisčiausia, knyga skaitosi lyg romanas, detektyvas ir tileris kartu sudėjus. Didelis pliusas man buvo tai, kad pateiktos įdomios citatos iš laiškų ir dienoraščių, kurios geriau atskleidžia to meto atmosferą ir padeda suvokti vienų ar kitų sprendimų priežastis. Taip pat puikiai atrinktos nuotraukos.
Vienareikšmiškai - knyga privalo būti kiekvienų namų lentynoje. Beje yra dar dvi dalys, kurias būtinai skaitysiu. Pirmoji baigiasi Prancūzijos sutriuškinimu ir, kaip skelbia pavadinimas, Reicho triumfu. Toliau laukia dar įdomiau - pvz. Barbarosa. Žodžiu, skaitykit, jei galvojat, kad istorija nuobodu - Robertas Petrauskas šį įsitikinimą sugriaus kaip kortų namelį. Skaitykit ir jei mylit istoriją - knyga puiki ir tikiu, kad rasite daug įdomių bei naujų dalykų. O aš džiaugiuosi, kad perskaičiau, nes apkamšiau savo istorijos spragas, praturtinau save naujomis žiniomis, o taip pat pasimėgavau kokybiška knyga.
Neapsirikau. Istorija man ilgą laiką buvo neįdomi - mokytojai mokykloje nesudomino, o pati kažkaip irgi neprisikapsčiau prie tos įdomiosios istorijos. Man ši pamoka mokyklos laikais buvo apie faktus ir datas. Nuo-bo-du! Kodėl manęs istorijos nemokė Robertas Petrauskas??? Jaučiu, kad būtų buvusi viena mėgstamiausių pamokų. Autorius nuosekliai pasakoja apie tai, kaip pamažu iš daugybės aplinkybių, na ir, aišku, Versalio sutarties, susikuria sąlygos Antrąjam pasauliniam karui. Viska detalu, kartais mano akimis net per daug, bet čia turbūt tiems istorijos moksliukams, kuriems viskas viskas, kas susiję su šiuo karu, yra įdomu. Kas keisčiausia, knyga skaitosi lyg romanas, detektyvas ir tileris kartu sudėjus. Didelis pliusas man buvo tai, kad pateiktos įdomios citatos iš laiškų ir dienoraščių, kurios geriau atskleidžia to meto atmosferą ir padeda suvokti vienų ar kitų sprendimų priežastis. Taip pat puikiai atrinktos nuotraukos.
Vienareikšmiškai - knyga privalo būti kiekvienų namų lentynoje. Beje yra dar dvi dalys, kurias būtinai skaitysiu. Pirmoji baigiasi Prancūzijos sutriuškinimu ir, kaip skelbia pavadinimas, Reicho triumfu. Toliau laukia dar įdomiau - pvz. Barbarosa. Žodžiu, skaitykit, jei galvojat, kad istorija nuobodu - Robertas Petrauskas šį įsitikinimą sugriaus kaip kortų namelį. Skaitykit ir jei mylit istoriją - knyga puiki ir tikiu, kad rasite daug įdomių bei naujų dalykų. O aš džiaugiuosi, kad perskaičiau, nes apkamšiau savo istorijos spragas, praturtinau save naujomis žiniomis, o taip pat pasimėgavau kokybiška knyga.
August 19, 2024
Kažkaip nėra taip jau paprasta ir lengva rašyti komentarą ir vertinti tokio tipo knygas - grynai istorines. Kadangi tarsi gaunasi taip, kad vertini pačius pateiktus faktus, nes daugiau kaip ir nėra ką vertinti. Dėl tos pačios priežasties sunku ir komentuoti patį turinį, stilių. Bet galiausiai, manau, kad nusipelnė ši knyga 5*. Aprašyta sklandžiai, lengvai, neperkraunant bereikalinga pompastika ar filosofija. Taip pat labai išsamu; kartais gal netgi per daug išsamu. Bet kuriuo atveju, labai įdomu ir labai šiurpina faktas, kad priežastys, reakcijos, veiksmai ir atoveiksmiai į rozzzyjos ir Ukrainos karą dažnais momentais koja kojon sutampa su IIPK pradžia.
September 6, 2020
Tikrai puikiai parašyta, nenuobodi knyga. Man labiausiai patiko, kad koncentrujamasi ne į mūšius, o labiau į priežastis ir pasekmes.
Knyga prasideda pirmojo pasaulinio pabaiga, daug dėmesio skiriama Hitlerio atėjimui į valdžią ir jo pergalėms "be šūvio", o baigiasi Prancūzijos užkariavimu.
Net sunku patikėti, kad lietuvių autorius galėjo parašyti tokios apimties ir kokybės kūrinį. Būtinai skaitysiu ir kitas dalis.
Knyga prasideda pirmojo pasaulinio pabaiga, daug dėmesio skiriama Hitlerio atėjimui į valdžią ir jo pergalėms "be šūvio", o baigiasi Prancūzijos užkariavimu.
Net sunku patikėti, kad lietuvių autorius galėjo parašyti tokios apimties ir kokybės kūrinį. Būtinai skaitysiu ir kitas dalis.
January 20, 2021
Istorijos pamokas visada mėgau (dėl to milijonas ačiū istorijos mokytojai, kurios visada buvo begalo įdomu klausyti), tačiau tikrai negalvojau, kad taip gali patikti knyga apie karą. O patiko labai! 100 balų.
Labai išsamiai pasakojama apie Hitlerio asmenybę. Chronologiškai išdėstoma, kokios buvo kiekvieno lyderio veiksmų, sprendimų pasekmės ir tolimesnė veiksmų eiga, todėl viskas labai įdomiai susipiną į įdomų, išsamų ir aiškų pasakojimą, kuris prasideda nuo I pasaulinio karo pabaigos, Versalio sutarties atsiradimu ir šioje knygoje baigiasi 1940 m. vasara - didžiausia Hitlerio pergale - Prancūzijos užėmimu. Patiko, kad autorius lieka nešališkas, pateikia savo įžvalgas ir aprašo abiejų šalių pozicijas ir argumentus. Tokios juk ir turėtų būti istorinės knygos..
Skaičiau kaip kokį trilerį, tos visos strategijos, spendimai, rizikos, baimės, citatos iš kalbų ir dienoraščių, lyderių mąstymas, žodžiu viskas taip įtraukė, kad tikrai nesustosiu ties šia dalimi, toliau keliausiu į Lemtingus sprendimus ir Barbarosą 📚💚
Labai išsamiai pasakojama apie Hitlerio asmenybę. Chronologiškai išdėstoma, kokios buvo kiekvieno lyderio veiksmų, sprendimų pasekmės ir tolimesnė veiksmų eiga, todėl viskas labai įdomiai susipiną į įdomų, išsamų ir aiškų pasakojimą, kuris prasideda nuo I pasaulinio karo pabaigos, Versalio sutarties atsiradimu ir šioje knygoje baigiasi 1940 m. vasara - didžiausia Hitlerio pergale - Prancūzijos užėmimu. Patiko, kad autorius lieka nešališkas, pateikia savo įžvalgas ir aprašo abiejų šalių pozicijas ir argumentus. Tokios juk ir turėtų būti istorinės knygos..
Skaičiau kaip kokį trilerį, tos visos strategijos, spendimai, rizikos, baimės, citatos iš kalbų ir dienoraščių, lyderių mąstymas, žodžiu viskas taip įtraukė, kad tikrai nesustosiu ties šia dalimi, toliau keliausiu į Lemtingus sprendimus ir Barbarosą 📚💚
February 2, 2020
Cool history, bro. Daug iliustracijų, tai nebaisiai daug reikėjo pačiai googlinti. Įvykiai pateikiami chronologiškai, tad lengva sekti eigą. Patiko tai, kad įvykių baigtis būdavo įvairiai interpretuojama, nebuvo pateikiami vien pliki faktai. Analizuojami sprendimų motyvai ir pateikiamos kelios versijos, kodėl pasielgta vienaip ar kitaip. Pats rašymo stilius nebuvo griežtai mokslinis, jautėsi autoriaus mintys ir emocijos, kas nėra blogai, juk ne disertaciją parašė. Greičiausiai tai bus mano storiausia metų perskaityta knyga arba įeis į storulių topą.
November 28, 2018
Tai yra geriausia, ką galima perskaityti apie APK lietuviškai. Roberto Petrausko knygos apie APK turėtų būti privalomajame mokyklos skaitinių sąraše. Tai yra must-read bet kuriam istorijoje mėgėjui. Žinoma, die-hard istorijos žinovai, skaitantys rusiškus, angliškus veikalus čia greičiausiai neras nieko naujo, o galbūt net ir pasiges faktinės informacijos. Tačiau istorijos mėgėjams (kaip man, nors esu skaitęs tikrai nemažai), tai yra puiki knyga. Neperkrauta labai sunkia faktine informacija, bet tuo pačiu istorija pasakojama tikrai gilia, išsamiai ir kartu įdomiai.
Tai puiki knyga, pradėti gilintis į APK. Po jų (rašau, perskaitęs jau 2 serijoje) galima laisvai imti kitas lietuviškai išleistas APK knygas, kuriose jau smulkiau giinamasi į paskirus įvykius. R.Petrauskas išlaiko linijinį paskojimo būdą, eina laiku chronologiškai, todėl labai patogu viskąsuprasti eilės tvarka, įsivaizduoti, kas po ko ir kaip vyko.
Tai puiki knyga, pradėti gilintis į APK. Po jų (rašau, perskaitęs jau 2 serijoje) galima laisvai imti kitas lietuviškai išleistas APK knygas, kuriose jau smulkiau giinamasi į paskirus įvykius. R.Petrauskas išlaiko linijinį paskojimo būdą, eina laiku chronologiškai, todėl labai patogu viskąsuprasti eilės tvarka, įsivaizduoti, kas po ko ir kaip vyko.
August 18, 2024
Antra Petrausko audio knyga ir vėl sukalta belekaip gerai! Tobula! Visiems pasakoju pirmiausia kaip ji kokybiška įgarsinta - ausiai malonu klausyti pačio autoriaus, juk jis žino kaip turi būti ištartas kiekvienas sakinys, išlaikyta įtampa, o ir garso efektai sudėti tik dar labiau įtraukia (ir jų neperspausta). O tada visiem pasakoju apie turinį: parašyta nenuobodžiai nors ir istorinė faktų knyga, bet įvilkta lyg į kokį tai intriguojantį romaną - ir dėl to nepykstu, jei tai pasiekia daugiau žmonių ir priverčia labiau domėtis istorija. Ir svarbiausia, nors grand finale ir žinoma visiems, tačiau knyga prasidedanti Versalio taikos sutartimi, leido užpildyti daugybę nežinomu mano istorijos spragų ir sudėti viską į lentynas, knyga chronologiška ir prie svarbių įvykių prieina lėtai ir su visais išaiškinimais. Ir galų gale kaip, kas lemia susikurimą tokių valdžių, tironų, visuomenės ir negali nematyti asociacijų vykstančių šiuo metu rytuose.
Istorijos linkusios kartotis.
Istorijos linkusios kartotis.
August 14, 2021
Labai detaliai XX a. pirmos pusės procesus Europoje nagrinėjanti knyga su daug datų, vietų, pavardžių, tačiau parašyta pagaviai, kai kurios vietos net gana emocingos, todėl skaitymas įtraukia tarsi kokio detektyvo. Kartu tai ir labai slegianti knyga, nes skaitydama supranti, kad Istorija ir istorijos nuolat kartojasi, kad mes nelinkę mokytis iš savo klaidų ir reikia tik tinkamo aplinkybių sutapimo tam, kad vėl atsidurtume baisioje mėsmalėje. Ir dar - labai nekokią nuomonę apie prancūzus įtvirtinusi knyga (bet čia jau visiškas asmeniškumas).
July 23, 2025
Šiaip ne taip įveikiau pirmąją dalį apie WWII. Nežinau, ar skaitysiu antrąją. Visumoj aprašyta labai aiškiai, vaizdingai, aptariamos karinės pajėgos, daliniai, vadų sprendimai, emocijos, paprastų žmonių gyvenimai, tragedijos, žiaurumai, bet tas kiekvieno taktinio sprendimo narstymas kartais baisiai gremėzdiškas gaunasi.
October 5, 2024
Knyga tiesiog alsuoja gyvybe, nors yra apie mirtį. Skaitydamas, viena vertus, jauti, kaip pragaištingi Versalio sutarties reikalavimai ir juos lydėjusi geopolitinė padėtis po visiems nepatenkinamai užbaigto karo užprogramavo dar vieną karą lyg jis būtų neišvengiamas, lyg net rastum pateisinimą jam, kita vertus, skaitant neapleidžia viltis, kad karo ir genocidų dar bus galima išvengti. Nors knyga istorinė, ją skaitydamas gali tiek įsijausti ir, matydamas be atvangos plušančių diplomatų skubėjimą 1939-ųjų vasarą, suspenduoji savo žinojimą, kad visos jų pastangos išvengti karo buvo bergždžios, ir akimirką imi tikėti, kad dešimčių milijonų gyvybių ir dar didesnio skaičiaus gyvenimų likimas gali būti išgelbėtas. Istorija tampa įtemptu trileriu, kuris tik vėliau virsta siaubu.
Petrausko apibendrinimas, kad jeigu Hitleris būtų sugebėjęs sustoti 1939 m., pasitenkinęs teritorijomis, kurias užėmė diplomatinėmis priemonėmis, turint omeny jo pasiekimus sprendžiant ekonomikos, nedarbo, nusikalstamumo, prarastos tautos savivertės ir Vokietijos modernizacijos klausimus, „būtų patekęs [į] istoriją kaip vienas iškiliausių visų laikų vokiečių politikų“ (p. 195), o ne kaip Blogio sinonimas. Beprasmiais tampa visi pasiekimai, kokie įspūdingi beatrodę, kai virsta priemonėmis pasaulį paskandinti kraujo ir ašarų jūrose, iki šių dienų skalaujančiose mūsų atminties krantus.
Petrauskas objektyviai piešia tuometinį paveikslą, nesiveldamas į Vakarams būdingus primityvius savigyros naratyvus apie tai, kaip buvo laimėtas moralinis karas prieš didžiausią blogį istorijoje. Stalinas buvo svarbiausias Vakarų sąjungininkas kovose prieš Hitlerį, todėl Vakarai užsimerkė prieš Katynės žudynes (virš 20 tūkst. lenkų aukų) ir leido apkaltinti jomis nacius, pats Churchillis draudė nepriklausomus tyrimus, kurių prašė Sikorskis, nors sovietų nusikaltimo įrodymai buvo akivaizdūs. Šį Vakarų abejingumą mažesnių valstybių atžvilgiu autorius tiesiai įvardija kaip Vakarų demokratijos realpolitik: „ryškesnio lakmuso popierėlio, padedančio suprasti, kaip moralinės vertybės ir didžiųjų strategų politiniai išskaičiavimai žygiuoja į skirtingas puses, ko gero, nėra.“ (p. 329) Jau nekalbant apie Atlanto chartijos sulaužymą, kai Churchillis ir Roosveltas nusprendė atiduoti Baltijos valstybes Stalinui, o Niurnbergo teismuose karo nusikaltėliai buvo ne tik teisiami, bet ir sėdėjo teisėjų suoluose.
„Didžiulis mitas, kad tik fašistinis priešas buvo pasiruošęs vykdyti genocidą ir masinius nusikaltimus. Jeigu Tarybų Sąjungos nusikaltimai būtų priskirti tai pačiai kategorijai, kaip ir tie, kuriuos įvykdė naciai, visas moralinis pagrindas, dėl ko mes kovojome II pasauliniame kare, virstų griuvėsiais. Dabar mes žinome, kad Stalinas per karą nužudė daugiau savo žmonių nei Hitleris per holokaustą“, – šie knygoje cituojami (p. 312) Normano Davieso žodžiai gerai iliustruoja tokių naratyvų absurdiškumą, kuriuo bandoma iš didžiausios žmonijos tragedijos pasidaryti moralinę pergalę.
Tuo labiau, kad galime labai aiškiai matyti, kaip Sąjungininkai palikdavo likimo valiai visus, kuriuos skelbėsi ginsiantys, nes jiems rūpėjo tik jų pačių kailis. Po Miuncheno išdavystės, dėl Lenkijos invazijos paskelbę karą vokiečiams (bet ne sovietams) britai ir prancūzai nė neketino eiti jiems į paglbą, lygiai taip jie neatsiuntė pagalbos palaikomiems suomiams prieš sovietus. Atėjo į pagalbą norvegams, tačiau po sėkmingų mūšių, išgirdę apie Vokietijos žingsnius Vakaruose, apleido ir ją. Išsilaipinę Prancūzijoje, supratę nuostolių mastą ir triuškinančią vokiečių pergalę su neįveikiama strategija, britai netrukus paliko likimo valiai ne tik olandus su belgais, bet ir didžiausius savo sąjungininkus prancūzus. Britų kareivių atsiminimuose gėdos ir nusivylimo savimi jausmas matant nuo karo bėgančius vaikus tiesiog pribaigia... Negalima smerkti už tai, kad nuosavas likimas rūpi labiau nei svetimas. Tačiau galima smerkti už norą vaidinti pasaulio gelbėtojus ir moralinius nugalėtojus. Po tokių įvykių didžiausio karo žmonijos istorijoje metu, ar reikia stebėtis Vakarų bejėgyste tesugebant smerkti ir reikšti užuojautas dėl teroro išpuolių ar dvejojant dėl paramos Ukrainai, nesugebant susitarti dėl naikintuvų perdavimo ar neleidžiant tiekiamos ginkluotės naudoti Rusijos teritorijoje? Ar reikėjo stebėtis, kad pokario kovose už Lietuvą partizanai taip ir nesulaukė išsvajotos Vakarų paramos?..
Niekas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nepasikeitė, ir tai kelia rimtą susirūpinimą dėl galimybių įveikti Rusiją ir vis labiau atsidarantį antrąjį „kultūrinį“ karo frontą prieš vis labiau įsibėgėjančią islamizaciją, kuri gali baigtis Houellebecq’o pranašiško romano „Pasidavimas“ išsipildymu. Petrausko knyga padeda įsisąmoninti šias grėsmes, apie jas net nerašydama. Tai rodo neprilygstamą jos vertę ir aktualumą net ir šių dienų bei artimiausių dešimtmečių įvykiams.
O liūdniausiai skamba išvada, kurios istoriją iš laiko nuotolio teisiantys ir save geresniais laikantys žmonės neįstengia suprasti: „II pasaulinio karo istorija byloja, jog kiekvienoje visuomenėje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms užtektų iškrypėlių, sadistų, žudikų ar tiesiog įsakymų vykdytojų, kad joje su visu savo tragizmu galėtų klestėti koncentracijos stovyklos“ (p. 629). Petrauskas taikliai apibendrina įvairius matymo kampus, parodydamas to meto tikrovės daugiabriauniškumą, didžiausiu pranašumu padarydamas realybės atkūrimą be jokių iš laiko atklydusių moralistinių tapymų storais, prasminius atspalvius užtušuojančiais teptukais. Retas romanas gali pasigirti tokiu skaitytojo įtraukimu ir gyvybingumu, jau nekalbant apie istorines knygas.
Petrausko apibendrinimas, kad jeigu Hitleris būtų sugebėjęs sustoti 1939 m., pasitenkinęs teritorijomis, kurias užėmė diplomatinėmis priemonėmis, turint omeny jo pasiekimus sprendžiant ekonomikos, nedarbo, nusikalstamumo, prarastos tautos savivertės ir Vokietijos modernizacijos klausimus, „būtų patekęs [į] istoriją kaip vienas iškiliausių visų laikų vokiečių politikų“ (p. 195), o ne kaip Blogio sinonimas. Beprasmiais tampa visi pasiekimai, kokie įspūdingi beatrodę, kai virsta priemonėmis pasaulį paskandinti kraujo ir ašarų jūrose, iki šių dienų skalaujančiose mūsų atminties krantus.
Petrauskas objektyviai piešia tuometinį paveikslą, nesiveldamas į Vakarams būdingus primityvius savigyros naratyvus apie tai, kaip buvo laimėtas moralinis karas prieš didžiausią blogį istorijoje. Stalinas buvo svarbiausias Vakarų sąjungininkas kovose prieš Hitlerį, todėl Vakarai užsimerkė prieš Katynės žudynes (virš 20 tūkst. lenkų aukų) ir leido apkaltinti jomis nacius, pats Churchillis draudė nepriklausomus tyrimus, kurių prašė Sikorskis, nors sovietų nusikaltimo įrodymai buvo akivaizdūs. Šį Vakarų abejingumą mažesnių valstybių atžvilgiu autorius tiesiai įvardija kaip Vakarų demokratijos realpolitik: „ryškesnio lakmuso popierėlio, padedančio suprasti, kaip moralinės vertybės ir didžiųjų strategų politiniai išskaičiavimai žygiuoja į skirtingas puses, ko gero, nėra.“ (p. 329) Jau nekalbant apie Atlanto chartijos sulaužymą, kai Churchillis ir Roosveltas nusprendė atiduoti Baltijos valstybes Stalinui, o Niurnbergo teismuose karo nusikaltėliai buvo ne tik teisiami, bet ir sėdėjo teisėjų suoluose.
„Didžiulis mitas, kad tik fašistinis priešas buvo pasiruošęs vykdyti genocidą ir masinius nusikaltimus. Jeigu Tarybų Sąjungos nusikaltimai būtų priskirti tai pačiai kategorijai, kaip ir tie, kuriuos įvykdė naciai, visas moralinis pagrindas, dėl ko mes kovojome II pasauliniame kare, virstų griuvėsiais. Dabar mes žinome, kad Stalinas per karą nužudė daugiau savo žmonių nei Hitleris per holokaustą“, – šie knygoje cituojami (p. 312) Normano Davieso žodžiai gerai iliustruoja tokių naratyvų absurdiškumą, kuriuo bandoma iš didžiausios žmonijos tragedijos pasidaryti moralinę pergalę.
Tuo labiau, kad galime labai aiškiai matyti, kaip Sąjungininkai palikdavo likimo valiai visus, kuriuos skelbėsi ginsiantys, nes jiems rūpėjo tik jų pačių kailis. Po Miuncheno išdavystės, dėl Lenkijos invazijos paskelbę karą vokiečiams (bet ne sovietams) britai ir prancūzai nė neketino eiti jiems į paglbą, lygiai taip jie neatsiuntė pagalbos palaikomiems suomiams prieš sovietus. Atėjo į pagalbą norvegams, tačiau po sėkmingų mūšių, išgirdę apie Vokietijos žingsnius Vakaruose, apleido ir ją. Išsilaipinę Prancūzijoje, supratę nuostolių mastą ir triuškinančią vokiečių pergalę su neįveikiama strategija, britai netrukus paliko likimo valiai ne tik olandus su belgais, bet ir didžiausius savo sąjungininkus prancūzus. Britų kareivių atsiminimuose gėdos ir nusivylimo savimi jausmas matant nuo karo bėgančius vaikus tiesiog pribaigia... Negalima smerkti už tai, kad nuosavas likimas rūpi labiau nei svetimas. Tačiau galima smerkti už norą vaidinti pasaulio gelbėtojus ir moralinius nugalėtojus. Po tokių įvykių didžiausio karo žmonijos istorijoje metu, ar reikia stebėtis Vakarų bejėgyste tesugebant smerkti ir reikšti užuojautas dėl teroro išpuolių ar dvejojant dėl paramos Ukrainai, nesugebant susitarti dėl naikintuvų perdavimo ar neleidžiant tiekiamos ginkluotės naudoti Rusijos teritorijoje? Ar reikėjo stebėtis, kad pokario kovose už Lietuvą partizanai taip ir nesulaukė išsvajotos Vakarų paramos?..
Niekas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nepasikeitė, ir tai kelia rimtą susirūpinimą dėl galimybių įveikti Rusiją ir vis labiau atsidarantį antrąjį „kultūrinį“ karo frontą prieš vis labiau įsibėgėjančią islamizaciją, kuri gali baigtis Houellebecq’o pranašiško romano „Pasidavimas“ išsipildymu. Petrausko knyga padeda įsisąmoninti šias grėsmes, apie jas net nerašydama. Tai rodo neprilygstamą jos vertę ir aktualumą net ir šių dienų bei artimiausių dešimtmečių įvykiams.
O liūdniausiai skamba išvada, kurios istoriją iš laiko nuotolio teisiantys ir save geresniais laikantys žmonės neįstengia suprasti: „II pasaulinio karo istorija byloja, jog kiekvienoje visuomenėje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms užtektų iškrypėlių, sadistų, žudikų ar tiesiog įsakymų vykdytojų, kad joje su visu savo tragizmu galėtų klestėti koncentracijos stovyklos“ (p. 629). Petrauskas taikliai apibendrina įvairius matymo kampus, parodydamas to meto tikrovės daugiabriauniškumą, didžiausiu pranašumu padarydamas realybės atkūrimą be jokių iš laiko atklydusių moralistinių tapymų storais, prasminius atspalvius užtušuojančiais teptukais. Retas romanas gali pasigirti tokiu skaitytojo įtraukimu ir gyvybingumu, jau nekalbant apie istorines knygas.
April 13, 2025
2025 -jie , vis dar aktuali šių dienų kontrkste norint išgirsti istorijos ritmą.
August 10, 2025
viskas gerai, bet norėčiau kad būtų labiau analitika negu pasakojimas iš šaltinių
December 13, 2020
Maniau, kad užversdama istorijos vadovėlius mokykloje, galiu drąsiai padėti tašką savo išsilavinimo istorijos klausimais vietoje. Juk uoliai skaičiau ir žinojau daugiau nei reikalauja numatyta programa. Maniau, jog pernelelyg kažko naujo nesužinosiu imdama į rankas istorines knygas - juk esmę jau žinau. Tad nenuostabu, kad prireikė daugelio metų pertraukos sugrįžti prie istorinių knygų.
Kai pradėjau "Trečiojo Reicho triumfą" - nuoširdžiai negalėjau patikėti, jog tiek daug dalykų nežinojau apie II pasaulinį karą. Skaitydama pasijutau taip tarsi tas panoraminis istorijos pamokų vaizdas, kurį turėjau iki šiol, buvo pritrauktas ir metodiškai centimetras po centimetrą nagrinėjama kiekviena smulki to vaizdo detalė.
Tikrai negalėjau šios knygos perskaityti vienu prisėdimu. Ne dėl puslapių skaičiaus, o todėl, jog skyrius po skyrio nugara keliauja šiurpas, rieda ašaros. Teko pasidaryti ir ilgesnių neskaitymo pertraukų prieš sugrįštant į II pasaulinį karą. Tad jau tik po švenčių imsiuosi kitų šios serijos knygų.
Kai pradėjau "Trečiojo Reicho triumfą" - nuoširdžiai negalėjau patikėti, jog tiek daug dalykų nežinojau apie II pasaulinį karą. Skaitydama pasijutau taip tarsi tas panoraminis istorijos pamokų vaizdas, kurį turėjau iki šiol, buvo pritrauktas ir metodiškai centimetras po centimetrą nagrinėjama kiekviena smulki to vaizdo detalė.
Tikrai negalėjau šios knygos perskaityti vienu prisėdimu. Ne dėl puslapių skaičiaus, o todėl, jog skyrius po skyrio nugara keliauja šiurpas, rieda ašaros. Teko pasidaryti ir ilgesnių neskaitymo pertraukų prieš sugrįštant į II pasaulinį karą. Tad jau tik po švenčių imsiuosi kitų šios serijos knygų.
October 22, 2025
KOKIA GERA KNYGA! Nuo mokyklos laikų istorija nesidomėjau, nesu skaičiusi nė vienos grynai istorinės knygos, o štai po ranka pasitaikė ši. Nebūčiau jos ėmusi skaityti vien dėl to, kad ji toookia stora, bet kaip audioknyga atrodė geras variantas. Ir dar įskaityta pačio Roberto Petrausko! Kažkaip nejaučiau, kad man trūktų žinių apie II pasaulinį karą, bet po šios knygos supratau, kad nieko dorai aš ir nežinojau. Knyga pilna detalių, citatų, trivia iš filmų, žmonių portretų. Tiesiog privaloma knyga kiekvienam išsilavinusiam žmogui! Ypač dabar, ypač mūsų kraštuose - dėl suvokimo, kad istorija kartojasi, o žmogaus prigimtis išlieka tokia pat tamsi. 10 iš 10!
July 20, 2025
Tikrai verta dėmesio knyga.
Šiuometiniame (2025m.) kontekste labai vertinga žvilgtelti į praeitį, pastebėti kokios pamokos buvo išmoktos, o kurios galbūt ne.
Audio knyga skaitoma Roberto Petrausko irgi prideda savito šarmo.
Šiuometiniame (2025m.) kontekste labai vertinga žvilgtelti į praeitį, pastebėti kokios pamokos buvo išmoktos, o kurios galbūt ne.
Audio knyga skaitoma Roberto Petrausko irgi prideda savito šarmo.
May 11, 2020
Viena geriausių skaitytų knygų WW2 tema.
August 12, 2023
Superr...
August 1, 2025
wonderful writer+historical book= 5⭐️
August 5, 2020
Netikėtai pačiai sau - perskaičiau knygą labai susidomėjusi. Sklandus ir nuoseklus pasakojimas. Labai gerai išlaikyta pusiausvyra tarp faktų pateikimo ir aptarimo. Supratau, kiek daug nežinojau apie Antrąjį pasaulinį karą.
March 19, 2024
Istorijos knygas visada noriai vartau ypač, jei jose aprašomas II pasaulinis karas. Ši knyga- turbūt viena geriausių, kurias skaičiau. Viskas paaiškinta informatyviai, bet, toli gražu, nenuobodžiai. Buvo šviežių faktų, kurie maloniai nustebino. Tačiau labiausiai patiko tai, kad autorius nesiekia susakyti tikslingos informacijos ir statistikos, o parodyti savo perspektyvas dėl žiauriausių žmonijos nuodėmių. Roberto Petrausko knygos- man džiugus atradimas.
February 1, 2017
Lengvai skaitosi, patogus įvykių sekos išdėliojimas, užkaišiau istorijos spragas. Labiausiai patiko tai, kad nesiimama smerkti, o bandoma apžvelgti abiejų pusių argumentus. Beje, tie argumentai daugeliu atveju niekuo nesiskiria nuo nudienos pasaulio aktualijų.
September 20, 2021
Pagaliau prisiruošiau perskaityti tai, ką turėjau perskaityti daug anksčiau. Tai knyga, kuri, iš pradžių pasirodžiusi labai ilga ir išsami, iš tikrųjų yra kone enciklopedinis leidinys apie svarbiausius įvykius, kurie įvyko po Pirmojo pasaulinio karo ir iki Prancūzijos okupacijos. Šioje knygoje nėra nei vieno nereikalingo sakinio, priešingai, kadangi buvo užsimota labai plačiai, daugelis dalykų yra pasakojama labai apibendrintai. Ar tai priekaištas autoriui? Vargu. Veikiau tai eilinis įrodymas žmogui, kuris per daug nesidomi istorija, kad istorija yra pernelyg plati ir sudėtinga. Mūsų giliai žmogiškas ir suprantamas noras, kad istorija būtų aiški ir tiksli, čia yra sumalamas į miltus. Tokios knygos kaip "Sapiens" yra tik naivi iliuzija akliesiems. Mes negalime net vieno karo paaiškinti paprastai ir visiškai suprantamai. Visi karo žaidėjai kuria savo strategijas, kuria savo ideologiją. Vienos šalies nacionalistas teigia esąs geresnis už kitos šalies nacionalistą. Čerčilis galvoja, kad jo valstybė yra demokratinė, tačiau niekaip iš savo rankų nenori paleisti prisigrobtų žemių. Tas pats ir su Prancūzija. O ką ir bekalbėti apie Lenkijos išdavystę.
Ši knyga yra lyg mokyklinis vadovėlis apie trumpą laikotarpį, kuris yra aiškinamas labai apibendrintai. Tik kai kurios dalys yra plačiau aptartos, tačiau nėra nei vienos vietos, kur galėtum pasakyti, kad autorius apie tai per ilgai kalba. Pakankamai išsamūs pasirodė tik du epizodai -Lenkijos 1939m. diplomatijos iki rugsėjo mėn. ir Diunkerko mūšio.
Vis dėlto, knyga tikrai kokybiška ir verta kiekvienos sugaištos minutės, juolab, kad žinai, jog ši serija turėtų būti dar ilga ir dalykai, kurių pasigedai, gali būti aptarti kitose knygose.
Ši knyga yra lyg mokyklinis vadovėlis apie trumpą laikotarpį, kuris yra aiškinamas labai apibendrintai. Tik kai kurios dalys yra plačiau aptartos, tačiau nėra nei vienos vietos, kur galėtum pasakyti, kad autorius apie tai per ilgai kalba. Pakankamai išsamūs pasirodė tik du epizodai -Lenkijos 1939m. diplomatijos iki rugsėjo mėn. ir Diunkerko mūšio.
Vis dėlto, knyga tikrai kokybiška ir verta kiekvienos sugaištos minutės, juolab, kad žinai, jog ši serija turėtų būti dar ilga ir dalykai, kurių pasigedai, gali būti aptarti kitose knygose.
December 21, 2024
Ši XX a. tragedija vyko dar visai nesenai. Apie antrą pasaulinį karą esu skaitęs ne vieną knygą ir mačiau begalę dokumentinių filmų. Bet jei reikėtų kažkam rekomenduoti vieną knygą, tai manau niekas neprašaus su “Trečiojo reicho triumfu” ir visa šia knygų serija. Robertas Petraukas pasakodamas šimtą kartų girdėtą istoriją taip sudėlioja akcentus, kad ši knyga ne tik paaiškina kas gi po velniais atsitiko, kad XX a. Europa paskendo tamsoje, bet ir parodo kaip šio karo lauke atsiskleidė žmogiškokios dramos - nuo sunkiai protu suvokiamų niekšybių iki širdį spaudžiančių heroiškumų. Ir nežinau ar gali būti ši knyga aktualesnė, jei ne šiandien, turint omenyje geopolitines nuotaikas. Labai patiko, kad karas pasakojamas gana objektyviai, be nereikalingo patoso apie blogio kovą su gėriu.
January 23, 2025
Nuostabi knyga. Dziaugiuosi pasirinkusi audioversija
Petrauskas tobulas autoriue. Hipnotizuoja savo balsu. Nuostabu, jis tikras istoriju pasakotojas
Pasipiktinau sajungininku veiksmais
Verkiau skaitydama lenkijos tragedija
Sirgau uz didvyrius suomius.
Ir supratau, kad niekas musu neapgins
. Siuolaikines istorijos kontekste, mes esam taip pazeidziami, tik patys turim nusprest, ar ginsimes, ir ismyksim. Nes kiekvienas visada buvo tik uz save . Aciu robertui, nuostabi knyga, ziauri ir nepagrazinta istorija, vercia susimastyti, vercia sunerimti. Nezinau kaip reiks miegoti naktimis, kai teroras taip arti
Petrauskas tobulas autoriue. Hipnotizuoja savo balsu. Nuostabu, jis tikras istoriju pasakotojas
Pasipiktinau sajungininku veiksmais
Verkiau skaitydama lenkijos tragedija
Sirgau uz didvyrius suomius.
Ir supratau, kad niekas musu neapgins
. Siuolaikines istorijos kontekste, mes esam taip pazeidziami, tik patys turim nusprest, ar ginsimes, ir ismyksim. Nes kiekvienas visada buvo tik uz save . Aciu robertui, nuostabi knyga, ziauri ir nepagrazinta istorija, vercia susimastyti, vercia sunerimti. Nezinau kaip reiks miegoti naktimis, kai teroras taip arti
September 1, 2019
Coming in at over 640 pages, the first little part of the story about the devastation of World War II and the rise of the Third Reich. Such a detailed story giving the answers to why this tragedy even started. A detailed closer historical look into the people, disregard, weakness in politics, decisions, nationalism, discouragement of crimes, and so on.
June 26, 2025
Tikrai labai įdomi prieškario ir kario pradžios apžvalga. Kai kuriuos įvykius autorius analizuoja pakankamai plačiai, tačiau kai kurie (svarbūs?) įvykiai ar reiškiniai lieka tik paminėti ir neaptarti. Taip pat knygos pradžioje nurodytas aiškus pažadas objektyviai vertinti įvykius, tačiau kuo arčiau knygos pabaigos, tuo labiau juntamas autoriaus subjektyvus įvykių vertinimas.
September 2, 2020
Perskaicius knyga, sunku spausti maziau nei 5 zvaigzdes. Istorija pateikta taip idomiai ir strukturizuotai su tiek daug detaliu, autoriaus izvalgu. Skaitosi labai lengvai. Labai noretusi daugiau paskaityti apie tuometines Vokietijos vidaus politika, tikiuosi ketvirta knyga jau pakeliui.
August 22, 2024
Tai pati liūdniausia mano perskaityta knyga. Autorius puikiai perteikė visą WW2 pradžios eigą ir parodė, kiek daug skausmo, mirčių ir sugriautų likimų karai atneša. Už tos baisios statistikos slepiasi daug žmonių istorijų, kurių nespėjome išgirsti.
August 21, 2025
Šią knygą klausiausi, tad turiu atskirai pažymėti, kad audioknygos garso takelis tikrai padėjo dar geriau įsijausti į laikmetį, įsiklausyti į reikšmingiausias citatas ir išjausti tuomečių kareivių bei civilių patirtis.
February 26, 2018
A very detailed book on the first year during the WW2 and a step-by-step analysis of how Nazis came to power in Germany.
Displaying 1 - 30 of 44 reviews