What do you think?
Rate this book
Tariamas iš tamsos
Žinoma rašytoja Vanda Juknaitė kalbasi su ypatingo likimo vaikais – nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto, komplikuoto gyvenimo. Netikėtai atsiskleidžia vaikų gebėjimas reikšmingai samprotauti svarbiais būties klausimais. Jų likimų ir minčių sąveika, pašnekesių autentika (kalba beveik netaisyta) ir artumo atmosfera daro stiprų įspūdį.
- GenresNonfictionPsychology
174 pages, Hardcover
First published January 1, 2007
27 people are currently reading
611 people want to read
About the author
Vanda Juknaitė
12 books25 followersVanda Juknaitė – Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.
1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dėstė Klaipėdos konservatorijoje.
Nuo 1975 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, bendradarbiauja spaudoje. Dirba socialinės pedagogikos srityje su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems vasaros stovyklą Inkūnuose (Anykščių raj.).
Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Savo darbuose aprašo socialines problemas, kviečia diskutuoti apie svarbiausias humanistines vertybes – apie atsakomybę ne tik už save ar kitą žmogų, bet ir už visą pasaulį, apie žmogaus vertę, meilę, pareigą. Rašytojos kūriniai nėra saldūs – juose atsispindi kita, tamsesnioji visuomenės pusė: „nužemintųjų ir nuskriaustųjų“, sergančių, kenčiančių likimai. Tekstuose gausu detalių ir nutylėjimų, kurie sukuria stiprią emocinę įtaigą.
V. Juknaitės kūryba išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių kalbas.
1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo, dėstė Klaipėdos konservatorijoje.
Nuo 1975 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, bendradarbiauja spaudoje. Dirba socialinės pedagogikos srityje su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems vasaros stovyklą Inkūnuose (Anykščių raj.).
Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Savo darbuose aprašo socialines problemas, kviečia diskutuoti apie svarbiausias humanistines vertybes – apie atsakomybę ne tik už save ar kitą žmogų, bet ir už visą pasaulį, apie žmogaus vertę, meilę, pareigą. Rašytojos kūriniai nėra saldūs – juose atsispindi kita, tamsesnioji visuomenės pusė: „nužemintųjų ir nuskriaustųjų“, sergančių, kenčiančių likimai. Tekstuose gausu detalių ir nutylėjimų, kurie sukuria stiprią emocinę įtaigą.
V. Juknaitės kūryba išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių kalbas.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 28 of 28 reviews
April 16, 2022
Juknaitė šia knyga privertė susimąstyti, kad vaikai dažnai lieka nepakankamai įvertinti kaip pašnekovai, o vyresnis amžius nebūtinai visuomet savaime reiškia patirties turtingumą ir vertingumą. Per savo pačios neilgą darbo patirtį teko susidurti ir bendrauti su įvairaus tikrai ne paties lengviausio likimo vaikais, tad nei pokalbių turinys, nei per anksti priverstų subręsti protų įgarsintos mintys ir jausmai kažkaip ypatingai nesukrėtė, bet vis tiek tokia koncentracija gerumo ir šviesos blyksnių išryškėjančių tamsiame fone emociškai palietė. Kas tikrai įsiminė - naujai atsivėręs požiūrio kampas apie tai koks iš tiesų yra turtingas pojūčių atžvilgiu yra mus supantis pasaulis ir kiek daug gyvenimo atspalvių neįvertiname, kol turime tiek regą, tiek klausą. Ir tai, kad gailestis retai yra tinkama prieiga prie negalios ar kitų iššūkių paliestų žmonių. Poroje vietų gal šiek tiek užkliuvo vaikams užduodamuose klausimuose persismelkiantis Juknaitės požiūris (o gal tiesiog noras išprovokuoti kažkokius vaikų atsakus), bet dabar nebeįvardinsiu kas ten tokio buvo. Sunku kaip literatūros kūrinius vertinti tokias knygas, kuriose tiesiog autentiškai dokumentuojami tikrų žmonių tikri vidiniai pasauliai ir išgyvenimai (į galvą ateina pvz., Be pavadinimo), nes kaip įvertinti "patiko ar nepatiko" kažkieno patirtis. Tekstą, nepaisant liūdnesnių kontekstų, lengva skaityti dėl patrauklios dialogo formos, natūralios kalbos. Vertinu stipriomis 4 žvaigždutėmis iš 5.
May 31, 2018
Užvertusi paskutinį Vandos Juknaitės "Tariamas iš tamsos" knygos puslapį, tikėjausi, kad parašysiu tiek daug visko, kas mane skaitant taip sujaudino, palietė mano slapčiausias širdies kerteles. Tačiau atsisėdus rašyti, viskas tarsi užsiblokavo kaip uždėjus "STOP" ženklą. Su šia autore pažintį dar pradėjau vidurinėje mokykloje, kai per literatūros pamokas reikėjo skaityti ir analizuoti jos vieną iš kūrinių "Stiklo šalis". Taip ir tebuvo perskaitytas šis vienas jos kūrinys, o bibliotekoje iš gilios lentynos išsitraukiau šį, nes tai pažadino mano smalsumą, kad tai yra pokalbiai su vaikais. Su ypatingų likimų vaikais. Nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto ar šiaip sudėtingesnio gyvenimo. Buvo tikrai įdomu ir tuo pačiu nepaprasta skaityti kaip kiekvienas iš jų skirtingai suvokia tokius dalykus kaip gyvenimas, meilė, laimė, sveikata, šeima. Stiprios emocijos, gilios mintys, egzistencinių klausimų kėlimas - visa tai galima pajusti iš šių vaikų. Mintimis jie atrodo tokie suaugę ir protingi, o giliai viduje vis dar vaikai, turintys savo svajonių, norų, neišsipildžiusių lūkesčių. Skaitant atrodė, kad kartais jie taip išmąsto atsakymus į pateiktus klausimus, kad net suaugusiam žmogui būtų ką veikti, norint į juos atsakyti. Šie pokalbiai skleidžia šviesą, atkuria žodžių ir vertybių reikšmes. Žinokit, skaičiau, stebėjausi, juokiausi ir liūdėjau kartu su knygos pašnekovais. Supratau vieną amžiną tiesą: "Visi vaikai yra kitokie. Ir kiekvienas su savo aureole". Knyga skirta paprastam skaitytojui apie nepaprastus vaikus :)
January 3, 2015
Kartais tam, kad susimąstytum, kad kitaip pažvelgtum į savo problemas, į tave supantį pasaulį, į kitus žmones reikia labai nedaug - kelių šimtų puslapių paprasto teksto.
May 21, 2022
„Jūs man duosit sunkius klausimus. Aš linksmai atsakysiu, nes gyvenimas eina toliau.“
„Nugalėjau baimę sapnais. Pagalvojau, jei iš tikrųjų bus taip, tai geriau nebijoti.“
– Kas tavo gyvenime yra psichologas?
– Širdis. Padeda atsakyti į visus mano gyvenimo klausimus.
„Pasižiūri į mėnulį, ir tau suteikia vilties tas pasaulis, pasaulio grožis.“
„Kad galėtum pasitikėti savimi, reikia save daug kartų išbandyti, reikia daug kartų tesėti sau pačiam duotą žodį. O jei tikiesi iš savęs ir nepadarai, apgauni pats save.“
„Džiaugsmas tai įvairovė. Jeigu liūdesio trupučiuką per daug, tai tada jau bus liūdesys. Bet jeigu visko po trupučiuką lygiomis dalimis, tai jau tada džiaugsmas.“
„Regintys svajoja, bet su savim nekalba.“
– Kokia yra gėlė, kai nematai?
– Gal tokia pat. Nebent žiūrėdamas nepajusi švelnumo.
„Nugalėjau baimę sapnais. Pagalvojau, jei iš tikrųjų bus taip, tai geriau nebijoti.“
– Kas tavo gyvenime yra psichologas?
– Širdis. Padeda atsakyti į visus mano gyvenimo klausimus.
„Pasižiūri į mėnulį, ir tau suteikia vilties tas pasaulis, pasaulio grožis.“
„Kad galėtum pasitikėti savimi, reikia save daug kartų išbandyti, reikia daug kartų tesėti sau pačiam duotą žodį. O jei tikiesi iš savęs ir nepadarai, apgauni pats save.“
„Džiaugsmas tai įvairovė. Jeigu liūdesio trupučiuką per daug, tai tada jau bus liūdesys. Bet jeigu visko po trupučiuką lygiomis dalimis, tai jau tada džiaugsmas.“
„Regintys svajoja, bet su savim nekalba.“
– Kokia yra gėlė, kai nematai?
– Gal tokia pat. Nebent žiūrėdamas nepajusi švelnumo.
June 24, 2018
Liudas: <..Meilė tai yra visi jausmai. Tu esi jau susirišęs. Ir jis turi tavo. Ir tu turio jo.
V.J: Ar mylėti žmogui reikia išmokti?
Liudas: Gal išmokti reikia.
V.J: O kaip įmanoma to išmokti?
Liudas: Nežinau..gal.. nežinau...
V.J: O kaip tu pats išmokai?
Liudas: Tai gal tada duota?
V.J: Ar mylėti žmogui reikia išmokti?
Liudas: Gal išmokti reikia.
V.J: O kaip įmanoma to išmokti?
Liudas: Nežinau..gal.. nežinau...
V.J: O kaip tu pats išmokai?
Liudas: Tai gal tada duota?
July 21, 2020
Tepasakysiu, kad reikia skaityti atvira širdim... :)
February 27, 2019
Ši knyga yra antroji mano skaityta V. Juknaitės knyga ir tikrai ja nenusivyliau. Kaip ir kitose įvertinimose norėčiau pabrėžti jog šioje knygoje galima pasisemti daug išminties netgi jei autorė kalbėjosi tik su vaikais. Manau daugelis žmonių tūrėtų perskaityti šią knygą. Bent jau man asmeniškai atrodo, kad paskaičius šia knygą i viską pradedi žiūrėti kitaip, tai yra labiau vertini gyvenimą, prisimeni mamos svarbų indelį tavo gyvenime ir kaip be jos būtų gyventi sunku. Be viso ši knyga puikiai parodo, kad tam tikrą negalią turintįs vaikai nėra nuskriausti, o gal tik ypatingi viską jaučiantį s kitaip.
Jei reikėtų pasirinkti labiausiai patikusį pokalbį tai tikriausiai būtų paskutinįsis. Kad ir kaip būtų patikęs pokalbis dėje berniuko vardą pamiršau, tačiau tai nėra labai svarbu. Kuo man patiko paskutinis pokalbis tai jog maža lietuvoje ir aplamai visame pasaulyje tokių šeimų kuriose auga devyni vaikai. Pats brolių ir seserų netūrėjau todėl sunkiai suprantu kaip jų tėvai susitvarko su devyniais kai, kaikuriems kyla bėdų jau su dviejais. Vis dėl to svarbiau už tai šis pokalbis įkvepia. Kiek stiprybės turi tėvai, kad galėtų susitvarkyti su devyniais vaikais bet tuo pačiu dar ir skirti dėmesio, kad kiekvienas būtų laimingas.
Taigi viską susumuojant knyga buvo gera, bet kaip ir visi geri dalykai turėjo minusų, tai yra neitin įdomūs pokalbiai tačiau jų tebuvo vienetai ir dėl to nei kiek nepavertė kūrinio blogesniu. Aišku sunku buvo išsirinkt vieną labiausiai patikusį pokalbį nes dauguma jų buvo labai saviti ir vienaip ir kitaip pamokantįs ar parodantįs, kad gyvenimas gali būti daug sunkesnis todėl džiaukis kokį turi ir būtinai jį vertink.
Jei reikėtų pasirinkti labiausiai patikusį pokalbį tai tikriausiai būtų paskutinįsis. Kad ir kaip būtų patikęs pokalbis dėje berniuko vardą pamiršau, tačiau tai nėra labai svarbu. Kuo man patiko paskutinis pokalbis tai jog maža lietuvoje ir aplamai visame pasaulyje tokių šeimų kuriose auga devyni vaikai. Pats brolių ir seserų netūrėjau todėl sunkiai suprantu kaip jų tėvai susitvarko su devyniais kai, kaikuriems kyla bėdų jau su dviejais. Vis dėl to svarbiau už tai šis pokalbis įkvepia. Kiek stiprybės turi tėvai, kad galėtų susitvarkyti su devyniais vaikais bet tuo pačiu dar ir skirti dėmesio, kad kiekvienas būtų laimingas.
Taigi viską susumuojant knyga buvo gera, bet kaip ir visi geri dalykai turėjo minusų, tai yra neitin įdomūs pokalbiai tačiau jų tebuvo vienetai ir dėl to nei kiek nepavertė kūrinio blogesniu. Aišku sunku buvo išsirinkt vieną labiausiai patikusį pokalbį nes dauguma jų buvo labai saviti ir vienaip ir kitaip pamokantįs ar parodantįs, kad gyvenimas gali būti daug sunkesnis todėl džiaukis kokį turi ir būtinai jį vertink.
April 1, 2024
Vaikai tokie nepapratai stiprūs ir tokie nepaprastai išmintingi...
* – Kokia yra gėlė, kai nematai?
– Gal tokia pat. Nebent žiūrėdamas nepajusi švelnumo.
* - Regintys svajoja, bet su savim nekalba.
* - Kodėl vaikai yra atviri pasauliui?
- Vaikai yra naivūs. ir suaugusieji yra naivūs. Bet jie galvoja, kas jiems iš to bus, geriau ar blogiau. Suaugusieji kaip lapės. Vaikai nemąsto. Vaikai sako tiesą.
* – Kas tavo gyvenime yra psichologas?
– Širdis. Padeda atsakyti į visus mano gyvenimo klausimus.
* - Nugalėjau baimę sapnais. Pagalvojau, jei iš tikrųjų bus taip, tai geriau nebijoti.
* - Skaudžiau, kai turi tėvus, bet jie tavim nesirūpina, negu iš viso jų nėra. Manau net gal... yra net skaudžiau, negu iš viso neturėti tėvų.
* - Jūs man duosit sunkius klausimus. Aš linksmai atsakysiu, nes gyvenimas eina toliau.
* - Džiaugsmas tai įvairovė. Jeigu liūdesio trupučiuką per daug, tai tada jau bus liūdesys. Bet jeigu visko po trupučiuką lygiomis dalimis, tai jau tada džiaugsmas.
* Kad galėtum pasitikėti savimi, reikia save daug kartų išbandyti, reikia daug kartų tesėti sau pačiam duotą žodį. O jei tikiesi iš savęs ir nepadarai, apgauni pats save.
(paskutinė mintis - autorės, kitos - kalbintų vaikų)
* – Kokia yra gėlė, kai nematai?
– Gal tokia pat. Nebent žiūrėdamas nepajusi švelnumo.
* - Regintys svajoja, bet su savim nekalba.
* - Kodėl vaikai yra atviri pasauliui?
- Vaikai yra naivūs. ir suaugusieji yra naivūs. Bet jie galvoja, kas jiems iš to bus, geriau ar blogiau. Suaugusieji kaip lapės. Vaikai nemąsto. Vaikai sako tiesą.
* – Kas tavo gyvenime yra psichologas?
– Širdis. Padeda atsakyti į visus mano gyvenimo klausimus.
* - Nugalėjau baimę sapnais. Pagalvojau, jei iš tikrųjų bus taip, tai geriau nebijoti.
* - Skaudžiau, kai turi tėvus, bet jie tavim nesirūpina, negu iš viso jų nėra. Manau net gal... yra net skaudžiau, negu iš viso neturėti tėvų.
* - Jūs man duosit sunkius klausimus. Aš linksmai atsakysiu, nes gyvenimas eina toliau.
* - Džiaugsmas tai įvairovė. Jeigu liūdesio trupučiuką per daug, tai tada jau bus liūdesys. Bet jeigu visko po trupučiuką lygiomis dalimis, tai jau tada džiaugsmas.
* Kad galėtum pasitikėti savimi, reikia save daug kartų išbandyti, reikia daug kartų tesėti sau pačiam duotą žodį. O jei tikiesi iš savęs ir nepadarai, apgauni pats save.
(paskutinė mintis - autorės, kitos - kalbintų vaikų)
February 27, 2019
Ši knyga yra labai įdomi, lengva suprasti kai yra tik dialogai tarp autorės ir vaikų. Įdomi todėl, nes vaikai nebijojo atsakyti į sunkius, kasdienius klausimus. Pvz.: kas yra meilė? Arba klausia apie baimę, apie vaikus kurie nori nusižudyti. Ir skirtingi vaikai kurie yra neregintys ar negirdintys, turintys komplikuota gyvenimą turi visiškai kitokias nuomonės. Visi vaikai turi savo variantus apie meilę,šeimą ir kita.
Autorė klausia klausimus ir išgirsta apie jų, gyvenimus, nuomones. Kai kurie vaikai yra labai jauni, o kitiems yra 14 metų. Vaikai kurie yra vyresni vogė ir kai jie atsako į klausimus, įsivaizduoju, kad jie labai pikti dėl savo pasirinkimų praeitį. Supratau, kad kai kuriems vaikams netrukdo jų fizinė negalia, nes jie randa būda kaip džiuginti save su savo veiklomis. Ir kad kiekvienas turi nuomonę arba mintį ypač vaikai.
Linkiu autorei sukurti dar puikius kūrinius, kurie tikrai kažko pamoko svarbaus gyvenime.
Autorė klausia klausimus ir išgirsta apie jų, gyvenimus, nuomones. Kai kurie vaikai yra labai jauni, o kitiems yra 14 metų. Vaikai kurie yra vyresni vogė ir kai jie atsako į klausimus, įsivaizduoju, kad jie labai pikti dėl savo pasirinkimų praeitį. Supratau, kad kai kuriems vaikams netrukdo jų fizinė negalia, nes jie randa būda kaip džiuginti save su savo veiklomis. Ir kad kiekvienas turi nuomonę arba mintį ypač vaikai.
Linkiu autorei sukurti dar puikius kūrinius, kurie tikrai kažko pamoko svarbaus gyvenime.
February 28, 2019
Mano nuomone ši knyga yra labai įdomi ,nes joje vaikai pasakoja apie kasdieninius gyvenimo sunkumus kai negali matyti arba girdėti. Pavyzdžiui jiem būna sunku pereiti gatvę jie tik paspaudžia šviesoforo mygtuką ir pradeda eiti ir tikisi ,kad jų nepartrenks mašina.
Man labiausiai patikusi veikėja buvo Loreta ,nes jinai išliko stipri ir nepasidavė kai jos sesuo ir tėtis numirė.Dar jin man patiko ,nes yra svarankiška ir perdaug neprašo mamos pagalbos.
Taigi šią knygą tikrai rekuomenduočiau visiem perskaityti ,nes jinai moko ,kad reikia vertinti gyvenimą nesvarbu ar turi negalią ar ne.Linkiu autorei ir toliau kurti tokius puikius kūrinius.
Man labiausiai patikusi veikėja buvo Loreta ,nes jinai išliko stipri ir nepasidavė kai jos sesuo ir tėtis numirė.Dar jin man patiko ,nes yra svarankiška ir perdaug neprašo mamos pagalbos.
Taigi šią knygą tikrai rekuomenduočiau visiem perskaityti ,nes jinai moko ,kad reikia vertinti gyvenimą nesvarbu ar turi negalią ar ne.Linkiu autorei ir toliau kurti tokius puikius kūrinius.
May 13, 2019
Šioje knygoje Vanda Juknaitė kalbasi su vaikais kurie negirdi, nemato, yra sutrikusio intelekto. Vanda vaikų klausinėja įvairių klausimų - apie Dievą, šeimą, jų gebėjimą sutarti su kitais. Man įsimintiniausia citata kilo iš septintokės Loretos kuri yra akla, jos buvo paklausta kodėl daugelis žmonių nevertina gyvenimo, o ji atsakė ,, Gal jie nori kažko daugiau už gyvenimą. Bet už gyvenimą daugiau nieko nėra. Nėra nieko daugiau. ''. Tikrai rekomenduoju visiems šią knygą (nors ji skirta suaugusiems). Man ji padėjo suprasti pasaulį iš aklųjų, kurčiųjų pusės, parodo, kad žmogus gali mėgautis pasauliu nors ir be regos ar klausos.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 28, 2019
Knyga buvo įdomi bei skaitėsi lengvai manau buvo taip , nes knyga skirta mano amžiaus žmonėms.
Labiausiai man patiko vienas veikėjas vardu Aurimas. Patiko jo paprastos bei aiškios mintys , trumpi atsakymai, požiūris i ateitį.
Kūrinio idėja unikali: Nemanau kad koks kitas autorius sugalvotu nueiti pas vaikus kurie nemato,negirdi yra sedėje ir pasidomėti jų gyvenimo istorijomis ir parašyti knygą. Knygą perskaites supratau kad galiu džiagtis kad matau , girdžiu,nesu uždarytas...
Linkiu šios knygos autorei toliau rašyti tokias puikias,įdomias knygas.
Labiausiai man patiko vienas veikėjas vardu Aurimas. Patiko jo paprastos bei aiškios mintys , trumpi atsakymai, požiūris i ateitį.
Kūrinio idėja unikali: Nemanau kad koks kitas autorius sugalvotu nueiti pas vaikus kurie nemato,negirdi yra sedėje ir pasidomėti jų gyvenimo istorijomis ir parašyti knygą. Knygą perskaites supratau kad galiu džiagtis kad matau , girdžiu,nesu uždarytas...
Linkiu šios knygos autorei toliau rašyti tokias puikias,įdomias knygas.
August 16, 2017
Įvairiapusė knyga apie įvairiapusius skirtingų likimų vaikus. Iš tiesų atrinkti pokalbiai su vaikais rodo ne tik mūsų visuomenės žaizdas, bet ir tai, kaip įvairių sukrėtimų formuoti vaikai tampa nebe vaikais savo charakteriu ir mąstysena galinčiais daug ko pamokyti ne vieną suaugusį. Daug apmąstymų sukelianti knyga, kuri atskleidžia opias socialines dilemas apie kurias plačioji visuomenė skęstanti konformistiniuose informaciniuose burbuluose vis rečiau susimąsto.
Read
December 10, 2024Vandos atida, įsiklausymas ir jautrumas nenustoja žavėti. Kiek švelnumo ir šviesos pasisemiu iš jos knygų ir veiklų 🤍 Norėčiau, kad su Juknaite mokyklose susipažintų visi, gal tada atsirastų noro prie jos sugrįžti dar ir dar kaip nutiko man ✨
‘V. J. Keistas dalykas, atrodo turi kažkas atsitikti, kad žmogus susimąstytų.’
‘V. J. Smagiau suteikti kitam džiaugsmo nei pačiam džiaugtis? Kaip suprasti? Šiuolaikiniai žmonės mokosi mylėti patys save.’
‘V. J. Keistas dalykas, atrodo turi kažkas atsitikti, kad žmogus susimąstytų.’
‘V. J. Smagiau suteikti kitam džiaugsmo nei pačiam džiaugtis? Kaip suprasti? Šiuolaikiniai žmonės mokosi mylėti patys save.’
January 17, 2018
duodama 5 balus šiek tiek meluoju pati sau. ne visi pokalbiai patiko. buvo keletas tokių, kur norėjosi neskaityti ir mesti. visgi, daugelis prikaustė ir dar kartą privertė pagalvoti, kad gal visgi ne visi vaikai yra tokie monstrai, kokiais juos laikau.
February 28, 2019
Ši knyga iš tikrųjų labai įdomi. Man įdomi ši knyga, nes man patinka kaip autorė eina pas nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto ar šiaip pas sudėtingesnio gyvenimo vaikus. Tai rodo, kad autorė iš tikrųjų yra geros širdies ir linkiu gero gyvenimo su gerais pasiekimais...
May 19, 2019
Ar įmanoma, skaitant šią knygą, neverkti? Ar įmanoma, kaip rašo autorė – nenuščiūti (žodžio “nuščiuvo“ bendratis)?
https://profesionalimama.wordpress.co...
https://profesionalimama.wordpress.co...
June 23, 2020
Neapsakomai spaudžia širdį. Dėl likimų. Dėl kančių, kurios per anksti subrandino vaikų sielas. Taip pat priverčia susimąstyti apie vertybes ir dalykus, kuriuos pervertiname. Be galo rekomenduoju.
April 4, 2022
Labai gera knyga. Man ją reikėjo perskaityti literatūros pamokai. Nu, bet nesigailiu nė trupučiu!
January 23, 2023
Labai įdomi knyga su ypatingais vaikais. Skaitant apima dvilypis jausmas, nes kartu yra ir liūdna, ir šviesu. Paprasta ir gilu. Puiki knyga.
September 14, 2024
Graži ir svarbi knyga
May 19, 2023
<…> sako, kad vanduo nekvepia, man jis kvepia. Net ir du skirtingi bekvapiai daiktai, jie kvepia. Regintieji žmonės sako, kad nekvepia. Aš irgi sakau, kad jie nekvepia, bet jie skirtingai nekvepia. Jeigu skirtingai nekvepia, vadinasi, kažkoks kvapas yra.
November 30, 2012
as it is said - it's a unique book with true wisdom inside.
July 22, 2014
AMAZING
April 21, 2015
Skaityti visiems :)
Read
February 26, 2023A very amazing and inspiring book! We should all learn something by reading it. At least I did and it even made me look differently at my life and people around me! An excellent book indeed! :)
Read
November 20, 2013comment
Displaying 1 - 28 of 28 reviews