Vienintelis baigtas V. Mačernio kūrinys yra „Vizijos” (1939–1942 m.). Tai septynių eilėraščių ciklas su „Įžanga” ir „Pabaiga”. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos-dvidešimt vienerių metų. „Vizijų” turinį sudaro lyrinis pasakojimas apie išgyvenimus, kai lyrinio subjekto vizijas pažadina koks nors regimasis įspūdis. Regėjimuose dažnai matoma senolė, kuri lyrinį subjektą globoja, skatina kurti, ko nors siekti. Susitikimai su senosiomis gentimis ir senole sukelia ekstazę, ir autorius jaučiasi dalyvaujantis šventiniame rituale.
Vytautas Mačernis was a Lithuanian poet existentialist. Mačernis studied English language and literature in Kaunas and philosophy at the University of Vilnius. The poet had died on October 7, 1944 in Žemaičių Kalvarija hit by a stray bullet. Mačernis dedicated his short life for searching the purpose of human's life. The first poem of Vytautas was published in 1936, the last one – in October 1944. He had been writing sonnets, visions, triolets, songs and short aphoristic poems. Since he was a sensitive person, Mačernis was affected by such disasters as World War II, the Soviet and Nazi occupations. His poems became full of blackness, dark colours.
perskaičiau pačius eilėraščius, reikėjo lietuvių pamokai.
labai įdomu, labai aiškiai matosi tam tikros metaforos, istorija tęsiasi visų eilėraščių eigoje. esu skaitaliojus tik poezijos rinkinius ir eilėraščiai paprastai nebūdavo susiję, tad čia mane maloniai nustebino istorijos tęstinumas.
manau jeigu būčiau atidžiau skaičius man būtų žymiai labiau patikę, bet čia ne poezijos kaltė, o nuosprendžio likusiose lietuvių pamokose malti šūdą kaltė.