Небесный эфир пронизывает все сущее, но даже ему не под силу вытравить мрак из души, если того не пожелает сам человек. И оттого люди лгут, убивают и взывают к проклятым князьям запределья в надежде обрести могущество и реализовать свои потаенные желания.
Магистру-расследующему Филиппу Олеандру вон Черену не впервой выявлять чернокнижников из числа ученого люда, да только нынешнее дело несравнимо сложнее, нежели всё, с чем ему приходилось сталкиваться до сих пор. Слишком могущественные силы вступили в противостояние — и речь отнюдь не о тайных обществах и ложах…
Pavel Kornev is a popular Russian author whose writing crosses the boundaries of the sci fi thriller, fantasy adventure and steampunk. Genre mashing has long become his signature style.
“His books are a page-turning mix of non-stop action and hard-boiled detective stories in the edgy atmosphere of steampunk noir. Far from being a knight on a white charger, Kornev’s typical protagonist is an everyday man with his fair share of flaws who puts his talents to good use. His heroes struggle to survive and win their places in the sun; but most importantly, they manage to preserve their humanity even in the direst of circumstances.”
Pavel is a professional economist who spent years working for a large bank – until his first novel, The Ice, became an overnight bestseller, allowing him to quit his day job. He now writes full time.
Tiesą sakant, šitą ciklą būčiau metęs seniai, bet vis tikėjausi, kad kiekviena naujai pasirodžiusi knyga – bus paskutinė. Nes ciklas toks labai vidutiniškas. Net Kornevui, kuris pats toks, žvaigždžių iš dangaus neraškantis, bet ir nenusiritantis į visišką dugną. Turi jis savo taupyklėje tikrai geresnių ciklų. Bet, kaip ir minėjau, tas „o tai kuo visa ta kebeknė pasibaigė“ vis įkalbėdavo mane perskaityti dar vieną knygą. Ir dėkui Dievui bei Kornevui, ta kebeknė pasibaigė. Ir aš dabar jau žinau kuo. Finalui autorius netgi parengė netikėtą posūkį. Tas būtų gerai bet tas posūkis toks... iš indiškų filmų. Pats užmanymas būtų neblogas, bet išpildymas šįsyk, manyčiau, nenusisekė. Pernelyg daug vandens, pernelyg bereikalingų side-questų. Viską gerai sutrumpinus, suspaudus iki kokių dviejų knygų – galėjo būti neblogai. O dabar yra, kas yra. Kita vertus – skaitosi lengvai, tai užskaitysim kaip tokias, ė, smegenų poilsiui skirtas knygas. Duodu labai skystus tris iš penkių ir pasistengsiu pamiršti, kad toks ciklas egzistuoja. Nes istoriją, kurią pradėjo pirmąja knyga, autorius užbaigė, bet pratęsimui kablių pasiliko.