Knygoje „Kūno terapija mano gyvenime" Rasa Mažionienė dalijasi savo asmeniniais atradimais, patirtimis bei įžvalgomis, kaip svarbu stebėti savo kūno būseną ir išjausti jausmus tam, kad būtume sveiki. Dalydamasi praktiniais pavyzdžiais terapeutė kviečia pastebėti tai, į ką dažniausiai neatkreipiame dėmesio.
Šioje knygoje rasite reikiamą informaciją ir praktinių užduočių kompleksą, padėsiantį susigrąžinti sveikatą, laimę ir sėkmę. Rasa teigia, kad nėra geresnio gyvenime kelrodžio už nuosavą kūną. Jis – geriausias mūsų draugas.
Knygą vertinu kaip "teaserį" registruotis asmeninėms kūno terapijos konsultacijoms. Neneigsiu - sudomino. Bet pati knyga labai neinformatyvi, neišsami, tiesiog gražiai išleista.
Įspūdis toks, kad veikiausiai ChatGPT parašytų geresnę knygą kūno terapijos tematika nei ši autorė-praktikė. Apmaudu, kad knyga galėjusi pakylėti temą iš ezoterikos į rimtesnę apžvalgą lietuvių kalba nuėjo ezoterikos ir pseudo mokslo keliu. Labai už'hype'inta išleidimo metu. 10 balų už marketingą, tačiau turinio prasme leidinį geriausiai apibūdintų pasakymas, kad tušti puodai garsiai skamba. Keistokai atrodo, kai užrašomi tokie bendriniai teiginiai kaip "literatūroje sakoma", "statistika teigia", bet nėra nurodyta nei vieno literatūros šaltinio. I shit you not - šioje knygoje konkrečiai paminėti du atsekami literatūros šaltiniai - Gary Chapman "Penkios meilės kalbos" ir biblija... (p. 85-86). Toliau kažkokiu būdu susipina ir reinkarnacija, ir krikščionybė, meilė dievui ir tėvynei. Pasišvaistoma tokiais teiginiais kaip "Mūsų kūnas taip sudėtas, kad turėtų būti sveikas, t.y. galėtų pats be jokių pagalbinių priemonių vidiniais resursais susireguliuoti gyvybines funkcijas." (p. 44). Gal autorė praleido per istorijos pamokas, kad nuo priešistorinių laikų žmonės sirgo ir tik jų kūno resursų nepakako susireguliuoti gyvybines funkcijas, kad ir kokioje neužterštoje Žemėje gyveno homo sapiens prieš 300 tūkst. metų? Tos kūno terapijos daugiausia telieka knygos pavadinime. O / bet / tačiau, tikiu, kad turinys patiks visokios ezoterikos būrelių lankytojoms/-ams.
Labai gražiai išleista knyga, ją malonu liesti, čiupinėti. Pastebėjau, kad visos šios leidyklos knygos labai juslėms malonios. Turinys knygos pristato daugiau pačios autorės naudojamą metodiką, vertybes ir požiūrį negu kūno psichoterapiją apskritai, bet naudingos informacijos radau ir knyga, kaip visuma, nenuvylė.
„Kūno terapija mano gyvenime“ labiau primena leidinį nei knygą. Vertinu už pateiktas praktines metodikas, kurias galima pritaikyti psichologo darbe, tačiau jos aprašytos gana paviršutiniškai. Trūko gylio, struktūros ir nuoseklumo – mintys paliekamos iki galo neišplėtotos. Pavadinimas žadėjo daugiau, nei buvo pateikta.
Tai kaip gi apibendrinti?.. Skaitydamas atradau kelias vertingas įžvalgas, įdomias idėjas ir intriguojančias užduotis darbui su savimi. Kūnas neabejotinai atspindi mūsų emocinę sveikatą ir pati tema man atrodo tokia rimta, tikrai verta tyrinėjimo, pažinimo, bet ši konkreti knyga mano pajutimu tik silpna reklaminė brošiūra. Informacijos prasme pasirodė labai skysta, nes viskas taip ir liko aptaku, iliuziška, nepagrįsta, o ir rašymo stilius silpnas. Blogiausia, kad įvairiausios metodikos, praktikos suplaktos į bendrą košę be sistemos.
Mano mąstymas ir logika reikalauja mokslinio pagrindimo. Tikėjausi formato: tezė, tyrimas, palyginimas, apibendrinimas, išvados; Tuo tarpu knygos formatas: tezė, kuria tikėk, nes aš taip sakau.
Esu visiškai tikras dėl psichosomatinių susirgimų egzisatvimo ir pilnai pasitikiu psichoterapija, tačiau kitus nekonvencinius metodus priimu kaip įmanomis, bet keliančius abejonių, reikalaujančius faktinio pagrįstumo. Net psichoterapijoje dabar yra prisiveisę tiek daug abejotinos vertės specialistų, kurie pabaigę paviršutiniškus kursus ima drąsiai save vadinti terapeutais. Darosi baugu suvokus, kad jie imasi darbo su pažeidžiamais žmonėmis, ieškančiais pagalbos sunkiose situacijose. O ką jau kalbėti apie dar mažiau apčiuopiamus ir tik tikėjimu grindžiamus metodus ir praktikas, kurių niekas nereguliuoja. Placebas egzistuoja, bet juo reikia patikėti, o aš esu tas skeptikas ir nelabai kuo patikėjau.
Na ir galiausiai atsidariau autorės FB profilį. Simptomatiška, kad aptikau tiek daug rusiškos informacijos, religinių indoktrinacijų, žmogiško naivumo, ir stipriai išsiskiriančių vertybių.
Knygos viršelis ir dizainas – labai patraukiantis akis. Knygoje tikrai sklandžiai ir labai aiškiniai yra išdėstyta informacija. Matosi, kad knygos autorė tikrai nusimano apie tai ką rašo. Patiko knygoje aiškiai išdėstytos temos ir nuoseklumas joje. Džiugu, kad lietuvių autoriai rašo saviugdai skirtas knygas – reta tokių. Knygoje plačiai aprašyta pati autorės asmeninė patirtis, kas labai sveikintina, kad ji dalijasi ne teorinėmis žiniomis, o praktinėmis. Knygoje rasite ir namų darbų užduotis, taip taip, namų darbų darbų, kurios taip pat vertos dėmesio. Paprasta, tačiau tikrai ne prasta knyga.
Ačiū Rasai už knygą. Dėka savo kūno ženklų ją pasiėmiau, ir ne be reikalo - priminė apie tai, kas išties svarbu. Įkvėpė autorės požiūris į tikėjimą, neakcentuotas į konkrečią religiją, tačiau besisemiant išminties ir iš krikščionybės, ir iš budizmo. Ir atrandant vidinės "jėgos" mūsų senosiose bažnyčiose, koplytėlėse, maldos vietose.
Tai knyga, kuri neskirta “perskaitai, padedi į lentyną”. Ši knyga turėtų būti visada netoliese, jeigu tikrai yra noras gilintis į save, suprasti ką nori pasakyti kūnas.v
* Iš esmės viskas, kas atsispindi mūsų kūne, turi giluminių priežasčių. Kūne esančios įtampos byloja apie konfliktą tarp to, kaip jaučiamės, ir to, kaip gyvename. Tarp to, ką jaučiame ir ką apie savo jausmus galvojame.
* Prisilietimas prie žmogaus kūno visada buvo galingas instrumentas, formuojantis asmenybės pasaulio suvokimą. Ir mūsų protėviai tai žinojo nuo neatmenamų laikų. Tad visos kūno praktikos buvo ir yra naudojamos norint išlaisvinti mus iš įtampos gniaužtų, suaktyvinti kraujotaką ir pagerinti emocinę savijautą, taip darant įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Mamos tai jaučia intuityviai. Dažnai nęsąmoningai jos jau nėštumo metu glosto sau pilvą, taip prisilietimu transliuodamos savo nuotaiką, santykį į įsčiose esantį vaikelį. Pastebėta, kad galvos glostymas atpalaiduoja vidaus organų lygiuosius raumenis. pilvo glostymas - stabdo minčių chaosą galvoje, o nugaros ir padų stimuliavimas turi didelę įtaką kalbos vystymuisi.
* Psichologiniu požiūriu blokas yra nuolatinė kūno dalių įtampa, raumenų pynės, už kurių slypi neišspręsta aktuali užduotis, patiriama kaip problema.
* Žmogaus kūnas yra materialus visų jo išgyventų emocinių būsenų atspindys. Slopindami emocijas ir norus slepiame juos kūne, kartu formuodami blokus ir spazmus energijos judėjimo kanaluose. Tokiu būdu kūne užrašomos visos mūsų patirtos emocinės įtampos ir psichologinės traumos.
* Silpni žmonės rimtomis ligomis neserga. Sunki liga byloja apie didelį vidinį potencialą, nukreiptą netinkama linkme.
* Susergame, kad taptume išmintingesni ir keisdami požiūrį į gyvenimą atskleistume savo potencialą. Liga - tai netinkamo gyvenimo būdo išraiška.
* Jeigu, pavyzdžiui, kairėje kūno pusėje, atsakingoje už emocijas, yra spazmas peties zonoje (tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad sumažėja judesio amplitudė, žmogui sunku padaryti ratą ištiesta ranka ar nusivesti ją atgal), tai rodo atsakomybės už kito asmens emocijas naštą.
* Moterims bet koks stresas ir negatyvūs išgyvenimai pirmiausia ima atsispindėti hormoninėje sistemoje, juk Būtent endokrininė Sistema atsakingą už mūsų emocijas: kai džiaugiamės – kūne gaminasi džiaugsmo hormonai, kai sielojamės – kraujyje išsiskiria adrenalinas.
* Labai svarbu maksimaliai sąžiningai atsakyti į klausimus, visų pirma sau: ką skausmas (problema) man leidžia daryti, o ko - ne; jeigu grįš sveikata, ką darysiu savo gyvenime kitaip, negu darau dabar?
* Maistas yra lengviausias būdas pasitenkinti emocijomis. Todėl visuomet siūlau pasigilinti, koks maisto produktas kokią emociją sukelia, ir ieškoti kito šaltinio, kuris galėtų tokią pat sukelti. Galbūt tai saulės šviesa, gėlės kvapas, mylimo žmogaus prisilietimas. Kai atsisakome mėgstamo maisto ir niekuo jo nepakeičiame - tai tolygu prievartai prieš save.
* Kas yra traumos? Paprasčiausia energijos iškrova, kai fizinis skausmas išlaisvina emocinį.
Knyga - praktinis vadovas visiems gyvenimo atvejams.🧁
✔Man patiko, kad autorė daug atsiveria apie savo pačios gyvenimą, intymiai atskleidžia detales apie vaiko mirtį, ligas, savo pačios buvimą arti išėjimo.
~R. Mažionienė pasakodama apie savo gyvenimą prideda patarimus, kaip tokioje situacijoje būdama gydėsi, ką darė, kas jai tuo metu padėjo.
✔Daug praktikos, pratimų, aptariama minčių galios svarba, maldos stiprybė.
~Rasa yra kūno terapeutė, vadovauja projektui ,,Laimės kamertonas" ir dirba su B.E.S.T. metodika, kai per fizinį kūną paveikiami jausmai ir psichika.
Aš pati lankausi pas Rasą asmeninėse sesijose. Visai kas kita vienai namie atlikinėti pratimus, o pas Rasą nuėjus ir prakalbus apie tai įvyksta lyg koks įprasminimas tavo įdėto darbo ir pastangų.
Beje, Rasos prisilietimai prie kūno nors ir skaudūs, bet po visko atneša gilų palengvėjimą ne tik kūne, bet ir ramybę viduje.
❗Autorės pagrindinis tikslas yra sukauptas emocijas išlaisvinti, išsakyti, išveikti. Antraip jos gali likti kūne ir pasireikšti nemaloniais fiziniais simptomais.
Darbas su savimi, pokalbiai, fizinis aktyvumas, malda ir medicininiai masažai tikrai gali padėti pasijusti geriau, sustiprinti kūną ir leisti sielai pajusti gyvenimo džiaugsmą.
🌿Na, o jūs ar tikite, kad užspaustos emocijos, tai visų ligų šaltinis? Padiskutuokime.🌿
Turinio esmė, kad turim gyventi savo norų gyvenimą ir jausdamiesi psichologiškai gerai, gerai jausimės ir kūne. Pirmoji knygos pusė, kad ir iš antro karto, bet įtraukė, namų darbų dalis ir norint išbandyti aprašomų metodų praktikas taip pat verta dėmesio, bet pabaigoje supratau, kad tai ne man arba ne šiuo metu. Ir psichologija, ir tikėjimas reinkarnacija, ir Marijos apsireiškimo vietų lankymas.. Sveikintinas toks savo ieškojimų ir atradimų aprašymas knygoje, gyvas bendravimas ir praktika matyt labiau įtrauktų save keisti. Žaviuosi žmonėmis turinčiais gilų tikėjimą.
"Sąmoningumas man - tai vadovaujantis priežasties ir padarinio dėsniu leidimas sau tapti pačia geriausia savo versija pasaulio ir žmonijos labui."
"Atminkime, kad laisvė - tai visiška atsakomybė už savo veiksmus. Žmonės bijo laisvės, nes nebelieka kaltų. O tai labai nepatogu prieš save ir kitus."
Knyga labai maloni. Labai giliai paliečianti ir informatyvi. Labai smagu, kad lietuvių autoriai rašo tokias gilias, saviugdai skirtas knygas. Šioje knygoje radau daug vidinių atsakymų. Labai patiko namų darbų skiltis, aiškiai išdėstytos temos ir nuoseklumas. Labai rekomenduoju!
Visa knyga tarsi neišbaigta, rašymo stilistika gana primityvi. Galbūt tokia knyga tiks visiškai nieko nežinančiam apie kūno terapijas, kaip susipažinimas ar užkabinimas daugiau domėtis arba tiems, kurie neturi priėjimo prie užsienio literatūros. Tikrai buvo tokių skyrių, kuriuose rašytoja tarsi paliečia dominančią temą, bet nieko nepasako ir neįsigilina, nepaaiškina. Palieku ektra žvaigždę vien dėl to, kad atsiranda pastanga gilintis į tokias temas lietuviškame kontekste.