Tikėjausi, kad knyga puikiai tiks poilsiui prie Viduržemio jūros - lengvas turinys, kaitra tiek knygos puslapiuose, tiek už jos ribų, panašūs garsai ir kvapai. Istorija vystosi Italijos miestelyje, kuriame gyvena Žiniuone vadinama moteris su trimis labai skirtingomis dukterimis. Įdomūs ir išraiškingi veikėjai, dėmesį prikaustė jau pirmieji įvykiai. Vis dėlto, įpusėjus visas knygos smagumas dingo, o daug žadėję veikėjai stipriai nuvylė, pabaigoje liko kartėlio jausmas. Sunku suprasti, kodėl taip niūriai užbaigtas ir neišpildytas romanas, ypač kodėl taip nepasisekė maištingiausiai dukrai, iš kurios tikėjausi daugiausiai. Didelis metų šuolis istorijoje (net 20 metų!) tarsi atsirado autorei nesugebėjus ar nepadorus paaiškinti knygos veikėjų pasirinkimų. Slogi ir neišplėtota Žiniuonės gyvenimo pabaiga, asmenybė taip ir liko paslaptimi. Dar liūdnesnis jauniausios dukters sprendimas pulti į jaunystės susižavėjimo objektą, keliantį labai jau dviprasmiškus jausmus. Toks beatodairiškas vidurio amžiaus sulaukusios moters poelgis tarsi pastūmėtas iš nevilties ir vienišumo. Per dažnai pagrindinė veikėja pasiduoda sentimentams, neliko buvusio charakterio stiprybės. Veikėjos užstrigo kasdienybės rutinoje, rūpesčiuose, bet galbūt tokiu būdu norėta atskleisti to meto moterų padėtį, laisvės ir saviraiškos trūkumą. Moterų gyvenimai pralėkė rūpinantis buitimi, vaikais ir sunkiai dirbant, o kasdienybę tik retkarčiais paįvairindavo vienas kitas įsimintinesnis nutikimas (gimimas, mirtis, karas, meilė, šventės). Svaiginančios meilės, jausmingų įvykių ir svajonių išsipildymo šioje istorijoje nerasite. Tik kasdienybėje prapuolusių moterų likimai.