Hermanas

by Torgrim Eggen

Raúls far ofret livet i revolusjonen for tjue år siden, og nå vil Raúl bli poet. På en litterær tilstelning blir han så nervøs at han kaster opp på skoene til den unge kvinnen Juana. Hun skal forløse talentet hans og bli hans skjebne. Miranda er Juanas tvillingsøster, og mellom disse tre utspiller det seg en historie dominert av kjærlighet, sex, sjalusi og svik. Og gjennom dem tegnes et portrett av Cuba etter revolusjonen

Genres: Fiction

477 pages, Hardcover

First published January 1, 2006

About the author

Torgrim Eggen is a Norwegian musician, journalist, magazine editor, novelist and non-fiction writer. Among his books are Gjeld from 1992 and the novel Pynt from 2000. Duften av Havana from 2002 is a cultural history of the cigar, and Manhattan from 2007 is about New York City. Eggen was awarded the Gyldendal's Endowment in 1995 (shared with Terje Holtet Larsen).

Reviews

[Galadrielė · Rating 5 out of 5]

Knyga, į kurią visiškai nebūčiau atkreipusi dėmesio, jei ne kito skaitytojo rekomendacija. O viskas prasidėjo nuo.. Kubos. Galėčiau pasakyti, jog tai meilė iš pirmo žvilgsnio arba, tiksliau, iš pirmo sakinio. O jaučiuosi aš lyg sutikus savo antrąją pusę, tik išspausdintą popieriuje. Taigi apie ką aš?

Įsivaizduojate laikus, kai vaikiški žaidimai, vaizduojami revoliuciją, buvo skatinami net mokykloje, o mediniai kalašnikovai buvo neatsiejama vaikystės dalis, padovanota pačių mokytojų, ir kiekvieno vaiko svajonė žaidimo metu buvo įkūnyti patį Fidelį Kastro? Tai Kuba. Politiniai valstybės priešai gydomi elektrošoku ir pumpuojami nenormaliai didelėmis dozėmis raminamųjų psichiatrinėse, laikomi siaubingomis sąlygomis šalies kalėjimuose, kurie iš aprašymo skamba baisiau nei pačios Antrojo Pasaulinio karo koncentracijos stovyklos. Tai Kuba. Iškreipta valdžia ir jos pasiūlymai nusižeminti, juoką keliančios perauklėjimo programos ir skanduojami smegenis plaunantys šūkiai. Tai Kuba. Nežinau, kiek visame tame tiesos. Žino tik patys kubiečiai.

"<...> kubietiškos revoliucijos neperpranti tol, kol neišgirsti Fidelio Kastro kalbos"

"Turėjai pasitikėti savo svečiais, kad galėtum išjungti ekraną, kai kalba Fidelis"

Grįžtant į pradžią, istorija pradedama meilės trikampiu, tačiau šis yra ne "myli nemyli", o, atrodo, kur kas brandesnis, sakyčiau net gurmaniškesnis visko mačiusiems skaitytojams. Gal šiek tiek per daug erotikos mano skoniui, pernelyg smulkmeniškai aprašomos sekso scenos, įvairūs asmeniškumai, kurie dažniausiai garsiai niekam nesakomi. Bet tai nesiskaitė "neskaniai", nebuvo gašlu, atvirkščiai, viskas pulsavo tradicine kubietiška aistra. "Taip ir turi būti" - norisi pagalvoti.

"Šokių vakaras Havanoje visada primena ilgą seksualinį apšilimą"

Šioje knygoje taip pat neapsieita be Kubos istorijos (o kaip kitaip?), tačiau ji įpinta į pagrindinį siužetą lyg savaime suprantamas dalykas, natūraliai, neišsiliejant už ribų, iškeliant retorinį klausimą - apskritai ar gali būti meilė tėvynei, kai pati tėvynė supuvusi iš vidaus?

"Dabar buvau laisvas vyras. Arba tik mažą kalėjimą iškeitęs į gigantišką: turėjo ir taip būti aišku, kad artimiausiais metais Kuba taps didžiausiu pasaulio kalėjimu"

Yra tik nedaugelis knygų, kurios ne tai kad įtraukia, o tiesiogine to žodžio prasme įsiurbia nenormaliai tobulu rašymo stiliumi. Kiekvienas žodis, sakinys, pastraipa - tobulumo viršūnė. Tačiau labiausiai gaila, jog kūrinys redaktoriaus rankų taip ir neregėjo - praleistos raidės, neuždėtos nosinės, kai kur šlubuojanti sakinių struktūra. Bet apverktiniausia situacija ta, kad ir vertėjas visiškai neįdėjo širdies, o gal žinių? Nes jei maišomi tokie žodžiai kaip "pelė" ir "mūza", "kalė" ir "neapdairumas" ir pan. norisi verkti. Manau, paprasčiau būtų paskaityti labai labai gerą straipsnį, kurį parašė Ugnius Mikučionis: "Kai ne mūzos, o pelės lanko..."

Įspėjimas apie turinį: Kubos revoliucija, dvynių santykiai, seserystė, meilės trikampis, neištikimybė, kūrėjo kelias.

Rekomenduoju: tiems, kurie domisi Kubos istorija, tačiau nori nepaviršutiniškos, o sodrios, meniškos ir gilios istorijos. Taip pat tiems, kuriems patiko/nepatiko "Kitais metais Havanoje", nes "Hermanas" yra stipresnis Cuba Libre kokteilis.

Nerekomenduoju: tiems, kurie yra veiksmo mylėtojai - čia jo nerasite, bei N18 smulkmenų nemėgėjams. Kad ir kaip juokingai skambėtų, pravartu turėti stiprų skrandį arba tiesiog abejingumą tokioms detalėms. :)

Įvertinimas - 4.5/5
Greitas skaitinys? - Ne
Ar skaityčiau dar kartą? - Taip
Ar skaityčiau kitas autoriaus knygas? - Taip
Leidykla - Alma Littera/2007
Puslapių skaičius - 492

[Karoliina Loukari · Rating 4 out of 5]

Ajattelin aluksi, että no jaa, tämä nyt on tämmöinen parikymppisten helteinen kolmiodraama, ehkä jopa asetelma nuoresta runoilijamiehestä kahden kaksostytön välillä poukkoilemassa tuntui vähän kliseiseltä. Mutta muutin mieltäni nopeasti - tarina on yhtä aikaa koskettava, hauska, viisas ja järkyttävä. Raúl on toisaalta raivostuttava lastu laineilla omassa elämässään ja kahden naisen välissä, mutta kaikessa hiljaisuudessa kasvaa vähitellen sitkeääkin sitkeämmäksi sosialistisen hirmuhallinnon ikeessä elävien vähemmistöjen ääneksi runojensa kautta.
Useammin kuin kerran hämmästelin, miten aidon tuntuisesti kaukaisesta pohjolasta kotoisin oleva kirjailija on solahtanut 70-lukulaisen kuubalaisen runoilijan kenkiin. Raúlin kokemukset tuntuivat niin todellisilta, oli kuin olisi lukenut jonkun muistelmia.
Tämä oli hyvin erilainen Eggenin kirja kuin aiemmin lukemani "Pärstäkerroin", mutta yhtä lailla erittäin hyvä.

[Marte Lindholm · Rating 3 out of 5]

Forfatteren tegner et spennende og realistisk portrett av Cuba, men det er også det som er bokens største styrke. Hovedkarakteren er usympatisk, selv om det ikke er et problem i seg selv. Mitt problem er at de to kvinnelige hovedkarakterene kun er romantiske figurer for hovedpersonen, og at de har få ønsker eller drivkraft utover deres begjær av hovedpersonen. Tidvis opplevde jeg derfor boken som forfatterens egne fantasi om to tvillingjenter som begge drømmer om å bli begjært av ham. Boken føltes derfor noe platt, og de to søstrene ble litt vel todimensjonale.

[Katja · Rating 4 out of 5]

How come a Norwegian author writes so good about Cuba? Maybe it's because Fidel is not dead yet and the fear is still acute in the country? For me this genre was unexpected from the author of Decorator, despite the beginning very much in his open, expressionist style.

[Julia · Rating 3 out of 5]

Типичная латиноамериканская смесь - секс и политика.