Франция, XVI век. В захолустной гостинице собирается весьма пестрое общество. Волей случая купец, дворянин, семья состоятельных горожан и бродячий авантюрист вынуждены ночевать под одной крышей. Хозяева не слишком гостеприимны, постояльцы хмурятся, и не все доживут до утра. Когда одного из гостей находят мертвым, подозрение падает на каждого. Авантюрист Андре Эрмите берется за расследование. До конца дня он раскроет много тайн и перестанет верить в случай…
Hermetinis istorinis detektyvas. XVI amžiaus Prancūzija. Nors realiai galėtų būti bet kuri kita Europos šalis. Ir beveik bet kuris kitas laikas. Nes laikmečio atspaudo – minimaliai. Na, bet, matyt, ir tikslas ne toks buvo. Klasikinė schema – pažliugę keliai ir potvynio nuplautas tiltas įkalina pakelės namuose margaspalvę kompaniją – turtingą pirklį su asmens sargybiniu, pagyvenusią porą su jų į nuotakas tinkančia dukterimi, jauną nepasiturintį aristokratą ir avantiūristą bei svieto perėjūną Andrė Ermitė, duotuoju gyvenimo etapu apsimetinėjantį gydytoju. Žinoma, vienas iš jų kitą rytą nebeprabus. Na, o vienas iš likusiųjų – neabejotinai žudikas. Tik klausimas, kas? Tyrimo imasi teisėsaugos požiūriu gal ir mažiausiai tinkamas tam asmuo – jau minėtas avantiūristas. Ir čia ima aiškėti, kad visi tie atsitiktiniai keleiviai tarpusavy vienaip ar kitaip susiję. Įskaitant ir smuklės šeimininką bei jo žmoną. Tyrimas, kaip ir dera, kiek pavingiuos. Galiausiai tiesa išaiškės. Ir teisingumas... nebūtinai triumfuos. Neįmantrus, neištęstas, paprastas kaip trys kapeikos detektyvas. Bet nevargino ir neerzino. Gal dar ir pažiūrėsiu vėliau, ką dar tas Andrė Ermitė įdomesnio nuveiks – nes, berods, dar bent pora knygų yra.