Poznajecie ich? Tak, to lis Felek i zajączka Tola! Wciąż mieszkają w przytulnej norce w środku lasu. Na razie cieszą się latem, ale wkrótce nadejdzie jesień, a po niej – zima. Toli wcale się to nie podoba. Felek stara się schudnąć, choć najchętniej zjadłby nawet swoją dietę. A ich sąsiad, puchacz Henio, boi się stracić ukochane jajko. Tyle kłopotów! Jak troje przyjaciół sobie z nimi poradzi?
„Do zobaczeniu, Felku i Tolu” to druga część perypetii lisa łakomczucha i roztropnej zajączki. Pełna ciepłego humoru, ale i subtelnej mądrości opowieść o codziennych zdarzeniach – czasem radosnych, czasem kłopotliwych – przeżywanych w gronie przyjaciół.
Cykl powstał z myślą o dzieciach uczących się czytać. Dzięki prostemu językowi i podziałowi na krótkie rozdziały doskonale nadaje się na pierwszą samodzielną lekturę lub do wspólnego rodzinnego czytania. Jego wielkim atutem są zabawne ilustracje holenderskiego mistrza grafiki książkowej Thé Tjong-Khinga.
Zapoczątkowana tomem „Felek i Tola” seria o przygodach sympatycznej pary bohaterów przez lata rozrosła się do kilkunastu tomów, zdobyła ogromną popularność w Belgii i Holandii i została przetłumaczona na wiele języków. Uznaje się ją za wzorcowy cykl książek dla początkujących czytelników.
Sylvia grew up in Flemish family She submitted her first book "De Spiegelplas" in 1985 Sylvia became famous mainly for her award-winning books about Fox and Hare
Antroji dalis kiek ir nuvylė lyginant su pirmąja. Per daug veikėjų, per daug tauškalų kurie greit pabodo, tapo neįdomūs... manau dėmesio verta tik pirmoji dalis.
Knygos idėja - puiki. Istorija skirta pradedantiems skaityti vaikams, kuriems labai smagu matyti rezultatą - perskaitytų puslapių kiekį. Pasaka parašyta trumpais sakiniais, po vieną sakinį eilutėje, daug iliustrcijų... Daug įvairių įvykių, dialogų, skirtingo charakterio personažų, atradimų ir pamokymų. Tačiau man užkliuvo gana grubus bendravimas tarp pasakos veikėjų ir elgesyje, ir kalboje. Daug šaipymosi, priekaištavimų, apsižodžiavimų, nurodinėjimų, lyginimo, net daikto atėmimas (lapinas atima iš zuikės maišą, "nes jis yra stipresnis"), kurie čia pateikiami kaip visai legalūs ir netgi linksmi... Man knygoje kartu gyvenančios zuikės ir lapino poros santykiai neatrodo sveiki. Knygose perskaitytas frazes vaikai mielai naudoja gyvenime - bet ar tikrai norėtumėm, kad vaikai išsineštų "Patrauk savo riebias letenas", "Lauk, lapine!", "Tu pati kiaulė su plika rožine sėdyne!", "Nusivalyk kojas!", "Šalin!", "Ak, didelio čia daikto!", "Nereikėjo rėkti" ar "Kas jis per vienas?" Ir dar. Labai keista viena istorijos tema - apie lapino storumą ir jo dietą. "Dietą reikia iškęsti. Kitaip lapinas ir liks riebus. Riebus kaip paršas." "Tu - lapinas? Tu tikras paršas, kaip mane gyvą matai! Tu storas ir riebus." "Aš nestoras. Todėl atsipjausiu didelį gabalą." Labai abejoju, ar ši informacija vaikus vien tik linksmina...
De boeken van vos en haas werden echt verslonden bij ons thuis. We vonden ze allemaal helemaal geweldig en ikzelf heb ze echt wel een stuk of 30 keer gelezen. Heb ze altijd geweldig gevonden, elke keer weer :)
Neplanuoju baigti skaityti, nes kažkaip tokie dialogai kaip: -Tu tikras paršas, storas ir riebus! -Tu pati kiaulė su plika rožine sėdyne nežavi ir mažiausiai norisi kišti į galvą vaikams!