What do you think?
Rate this book
Pragaro ambulatorija
Andrius Černauskas (g. 1989) – skubiosios medicinos gydytojas rezidentas. Gimęs, augęs ir mokyklą baigęs Tauragės krašte, medicinos mokslo žinių ir praktikos sėmėsi iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo žmonių. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.
“Pragaro ambulatorija” – knyga apie Skubiosios pagalbos skyrių. Vietą, į kurią niekas nenori patekti. Vietą, kurioje gyvenimas verda dieną ir naktį. Vietą, iš kurios galite išeiti džiūgaudamas, kad viskas gerai ir diagnozė ne tokia baisi, kaip atrodė, arba sulinkęs po gąsdinančios žinios našta. Ten kraujas, aimanos, nuogąstavimai, įsivaizduojamos ir tikros ligos, lūžiai… Ir gydytojai.
Skubioji medicina – viena arčiausiai žmogaus esančių sričių. Pragaro ambulatorijoje staiga ir ne savo noru gali atsidurti kiekvienas. Todėl ši knyga – ne tik pasakojimas apie tai, kaip viskas vyksta Skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir ramių, išmintingų patarimų rinkinys. Skaitydami sužinosite, ko reikėtų tikėtis atvykstant į SPS, ką sakyti jus priėmusiam gydytojui, kaip elgtis ir galiausiai – kada reikėtų tenai važiuoti, o kada bėda nėra tokia rimta ir galima kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Andrius Černauskas sako: “Ši knyga – tai pradžiamokslis banalių tiesų, kurias turėtų žinoti ir objektyviai vertinti kiekvienas. Skaitykite atsargiai ir atsakingai, tekste yra vietų, į kurias reikės įsiskaityti ir tinkamai suprasti. Tai kūrinys su kurio tiesomis galite sutikti ne visada, galite ir nepritarti man, nes kai kuriuos dalykus galbūt aprašiau per švelniai ar per šiurkščiai. Knygos tikslas - praplėsti jūsų elementaraus medicininio išprusimo ir suvokimo ribas, jus pralinksminti, nes pagaliau gana gyventi vien blogomis emocijomis.”
Pragaro ambulatorijos kasdienybė gydytojo akimis. Patikėkite, tai įdomiau už bet kurį romaną.
“Pragaro ambulatorija” – knyga apie Skubiosios pagalbos skyrių. Vietą, į kurią niekas nenori patekti. Vietą, kurioje gyvenimas verda dieną ir naktį. Vietą, iš kurios galite išeiti džiūgaudamas, kad viskas gerai ir diagnozė ne tokia baisi, kaip atrodė, arba sulinkęs po gąsdinančios žinios našta. Ten kraujas, aimanos, nuogąstavimai, įsivaizduojamos ir tikros ligos, lūžiai… Ir gydytojai.
Skubioji medicina – viena arčiausiai žmogaus esančių sričių. Pragaro ambulatorijoje staiga ir ne savo noru gali atsidurti kiekvienas. Todėl ši knyga – ne tik pasakojimas apie tai, kaip viskas vyksta Skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir ramių, išmintingų patarimų rinkinys. Skaitydami sužinosite, ko reikėtų tikėtis atvykstant į SPS, ką sakyti jus priėmusiam gydytojui, kaip elgtis ir galiausiai – kada reikėtų tenai važiuoti, o kada bėda nėra tokia rimta ir galima kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Andrius Černauskas sako: “Ši knyga – tai pradžiamokslis banalių tiesų, kurias turėtų žinoti ir objektyviai vertinti kiekvienas. Skaitykite atsargiai ir atsakingai, tekste yra vietų, į kurias reikės įsiskaityti ir tinkamai suprasti. Tai kūrinys su kurio tiesomis galite sutikti ne visada, galite ir nepritarti man, nes kai kuriuos dalykus galbūt aprašiau per švelniai ar per šiurkščiai. Knygos tikslas - praplėsti jūsų elementaraus medicininio išprusimo ir suvokimo ribas, jus pralinksminti, nes pagaliau gana gyventi vien blogomis emocijomis.”
Pragaro ambulatorijos kasdienybė gydytojo akimis. Patikėkite, tai įdomiau už bet kurį romaną.
- GenresNonfiction
265 pages, Hardcover
Published January 1, 2016
10 people are currently reading
126 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 31 reviews
December 5, 2016
Įvertinau penkiom žvaigždutėm nes GR rašo, kad tai reiškia, kad knyga yra "amazing".
Ir iš tiesų - skaičiau šitą knygą ir nuolat ameizinausi.
Ją parašė gydytojas, su kuriuo kartu mokiausi viename kurse ir jis netgi buvo iš tų studentų, kurie dar ir paskaitas lankydavo. O tai, medicinos studijose, jau savaime įspūdinga. Vėliau jis nukeliavo mokytis skubiosios medicinos, o aš šeimos. Kas yra dvi visiškai skirtingos medicinos šakos. Aš savo darbe, kai turiu nukreipti pacientą į priėmimo skyrių, dažnai jaučiu susirūpinimą ir nerimą, kaip jam seksis toliau. Neretai taip pat daug jausmų sukelia ir mintis, ar kartais žmogus į tą skyrių nekeliauja dėl to, kad aš, kaip šeimos gydytojas, kažko nepadariau gerai, kad "nesuvaldžiau" jo lėtinės ligos, nepadėjau geriau apsisaugoti nuo galimų ūminių, o kartais pacientas būna pats gyvenime priėmęs sprendimu nulėmusius jo patekimą į priėmimą, ir man belieka guostis, jog galbūt tie sprendimai buvo to verti arba bent jau priimti sąmoningai, o iš nežinojimo ar net ir nebuvo sprendimais iš viso.
Taigi, skubiosios medicinos gydytojai dažnai užsiima šeimos gydytojų profesiniais "pralaimėjimais" ir ne veltui pacientai, jų nukreipti atgal ar iš viso pas šeimos gydytoją, pasipiktina - nes jie turi kitokius lūkesčius, net ir tada, kai tie "pralaimėjimai" yra tokiais tik paties paciento supratimu.
Pažinodamą Andrių šiek tiek asmeniškai žinojau ko iš knygos tikėtis. Aš, tiek kaip specialistė, tiek kaip buvusi bendramokslė, jį labai gerbiu ir manau, kad jis yra pavyzdingas skubiosios medicinos gydytojas, o jeigu kažkam atrodo, kad jis nėra, tai galbūt jie galėtų pagalvoti, kad DAR nėra ir tokiu tikrai bus. Tačiau pati skubioji medicina mane gąsdina ir šioje knygoje telpa viskas, dėl ko jinai taip daro. Labiausiai tai gąsdina tai, kad ten pacientai nėra žmonės, o yra tik atvejai. Jeigu specialistui, kokiam kardiologui ar dermatologui atvejis yra liga ar būklė, kuri taip jau išėjo, kad neišvengiamai yra sukibusi su žmogumi ir per tą sukibimą tas žmogus turi potencialią tapti pacientu, tai skubiojoj pats žmogus tampa atveju, kaip kad šeimos gydytojo kabinete pats žmogus tampa pacientu. Iš to kyla daugybė dalykų, kurie knygoje mane gąsdino - pavyzdžiui knygoje jaučiamas žiūrėjimas iš aukšto į asmenis sergančius priklausomybės ligomis ar nutukimu (autorius tą laiko sąmoningai ir laisvai pasirinktu gyvenimo būdu) aprašomas nesupratimas kodėl žmonės nenaudoja apsaugos priemonių darbuose, nesupratimas kodėl dializuojamas pacientas, turėdamas bėdų ne su pačia dialize, nesutinka gultis į jokį kitą skyrių, kaip kad nefrologijos (aš irgi nesutikčiau širdimi, nors protu ir suvokčiau kodėl man neleidžiama), netgi yra nesupratimas, kad jeigu žmogaus išangėje radai microflexo, tai tikrai vargu ar jis pats jį bus ten savo noru ir laisva valia susipūtęs.
Skaitydama džiaugiausi keliais dalykais - pirmiausia, kad tokia knyga yra iš viso, kad Lietuvoje gydytojai jau ne tik išdrįsta rašyti apie savo darbą, nesibodi ir jiems tai nebėra nei per žemas, nei per aukštas užsiėmimas, o antriausia, kad tą padarė gydytojas, kuris dar neturi didelės darbo ir gyvenimo patirties. Kiekvienas gudrus rašyti knygą-memuarus senatvėje, kai gali sudėti kas jau laiko patikrinta, kai esi tikras, kad jau esi gudriausias ir protingiausias, koks būsi, o jeigu ką su savo kūriniu ir prisidirbsi, tai negi dabar tave kas skriaus? :D
Džiaugiausi ir tuom, kad kaip specialistas dar kartą įsitikinau, kad manęs tai jau niekas į skubią pagalbą nebūtų nuvijęs, net jei tai būtų absurdiškai gerai apmokama sritis ar vienintelė, kurią būčiau galėjusi dirbti po mokslų baigimo. Ir ne vien todėl, kad ten tokie darbo krūviai, kad paveža juos tik antžmogiai, kyborgai ir pašauktieji. Jei jau būtų nuvarę su ginklu ir nebūtų tokio dalyko kaip family medicine, tai bandyčiau ją kaip nors išrasti. Manau, kad ir Andriaus niekas netrauktų į šeimos gydytojo darbą, jis jame matytų mažai prasmės ir labai greitai tokie dalykai, kaip pacientų nutukimas jį patį nuvarytų į kapus, hehe ;D
Skaitant knygą tikrai jaučiasi, kad ją rašė neprofesionalus rašytojas, bet tai nemažina nei jos vertės, nei malonumo skaityme (nedidina ir nemalonumo). Gerai pagalvojus, tai jeigu ji būtų parašyta labai profesionaliai, tai man sukeltų įtarimą.
Tikiuosi Andrius ateityje rašys dar ir dar, nebūtinai apie savo darbą. Ir tikiuosi liks dirbti skubiojoj medicinoje! :)
Ir iš tiesų - skaičiau šitą knygą ir nuolat ameizinausi.
Ją parašė gydytojas, su kuriuo kartu mokiausi viename kurse ir jis netgi buvo iš tų studentų, kurie dar ir paskaitas lankydavo. O tai, medicinos studijose, jau savaime įspūdinga. Vėliau jis nukeliavo mokytis skubiosios medicinos, o aš šeimos. Kas yra dvi visiškai skirtingos medicinos šakos. Aš savo darbe, kai turiu nukreipti pacientą į priėmimo skyrių, dažnai jaučiu susirūpinimą ir nerimą, kaip jam seksis toliau. Neretai taip pat daug jausmų sukelia ir mintis, ar kartais žmogus į tą skyrių nekeliauja dėl to, kad aš, kaip šeimos gydytojas, kažko nepadariau gerai, kad "nesuvaldžiau" jo lėtinės ligos, nepadėjau geriau apsisaugoti nuo galimų ūminių, o kartais pacientas būna pats gyvenime priėmęs sprendimu nulėmusius jo patekimą į priėmimą, ir man belieka guostis, jog galbūt tie sprendimai buvo to verti arba bent jau priimti sąmoningai, o iš nežinojimo ar net ir nebuvo sprendimais iš viso.
Taigi, skubiosios medicinos gydytojai dažnai užsiima šeimos gydytojų profesiniais "pralaimėjimais" ir ne veltui pacientai, jų nukreipti atgal ar iš viso pas šeimos gydytoją, pasipiktina - nes jie turi kitokius lūkesčius, net ir tada, kai tie "pralaimėjimai" yra tokiais tik paties paciento supratimu.
Pažinodamą Andrių šiek tiek asmeniškai žinojau ko iš knygos tikėtis. Aš, tiek kaip specialistė, tiek kaip buvusi bendramokslė, jį labai gerbiu ir manau, kad jis yra pavyzdingas skubiosios medicinos gydytojas, o jeigu kažkam atrodo, kad jis nėra, tai galbūt jie galėtų pagalvoti, kad DAR nėra ir tokiu tikrai bus. Tačiau pati skubioji medicina mane gąsdina ir šioje knygoje telpa viskas, dėl ko jinai taip daro. Labiausiai tai gąsdina tai, kad ten pacientai nėra žmonės, o yra tik atvejai. Jeigu specialistui, kokiam kardiologui ar dermatologui atvejis yra liga ar būklė, kuri taip jau išėjo, kad neišvengiamai yra sukibusi su žmogumi ir per tą sukibimą tas žmogus turi potencialią tapti pacientu, tai skubiojoj pats žmogus tampa atveju, kaip kad šeimos gydytojo kabinete pats žmogus tampa pacientu. Iš to kyla daugybė dalykų, kurie knygoje mane gąsdino - pavyzdžiui knygoje jaučiamas žiūrėjimas iš aukšto į asmenis sergančius priklausomybės ligomis ar nutukimu (autorius tą laiko sąmoningai ir laisvai pasirinktu gyvenimo būdu) aprašomas nesupratimas kodėl žmonės nenaudoja apsaugos priemonių darbuose, nesupratimas kodėl dializuojamas pacientas, turėdamas bėdų ne su pačia dialize, nesutinka gultis į jokį kitą skyrių, kaip kad nefrologijos (aš irgi nesutikčiau širdimi, nors protu ir suvokčiau kodėl man neleidžiama), netgi yra nesupratimas, kad jeigu žmogaus išangėje radai microflexo, tai tikrai vargu ar jis pats jį bus ten savo noru ir laisva valia susipūtęs.
Skaitydama džiaugiausi keliais dalykais - pirmiausia, kad tokia knyga yra iš viso, kad Lietuvoje gydytojai jau ne tik išdrįsta rašyti apie savo darbą, nesibodi ir jiems tai nebėra nei per žemas, nei per aukštas užsiėmimas, o antriausia, kad tą padarė gydytojas, kuris dar neturi didelės darbo ir gyvenimo patirties. Kiekvienas gudrus rašyti knygą-memuarus senatvėje, kai gali sudėti kas jau laiko patikrinta, kai esi tikras, kad jau esi gudriausias ir protingiausias, koks būsi, o jeigu ką su savo kūriniu ir prisidirbsi, tai negi dabar tave kas skriaus? :D
Džiaugiausi ir tuom, kad kaip specialistas dar kartą įsitikinau, kad manęs tai jau niekas į skubią pagalbą nebūtų nuvijęs, net jei tai būtų absurdiškai gerai apmokama sritis ar vienintelė, kurią būčiau galėjusi dirbti po mokslų baigimo. Ir ne vien todėl, kad ten tokie darbo krūviai, kad paveža juos tik antžmogiai, kyborgai ir pašauktieji. Jei jau būtų nuvarę su ginklu ir nebūtų tokio dalyko kaip family medicine, tai bandyčiau ją kaip nors išrasti. Manau, kad ir Andriaus niekas netrauktų į šeimos gydytojo darbą, jis jame matytų mažai prasmės ir labai greitai tokie dalykai, kaip pacientų nutukimas jį patį nuvarytų į kapus, hehe ;D
Skaitant knygą tikrai jaučiasi, kad ją rašė neprofesionalus rašytojas, bet tai nemažina nei jos vertės, nei malonumo skaityme (nedidina ir nemalonumo). Gerai pagalvojus, tai jeigu ji būtų parašyta labai profesionaliai, tai man sukeltų įtarimą.
Tikiuosi Andrius ateityje rašys dar ir dar, nebūtinai apie savo darbą. Ir tikiuosi liks dirbti skubiojoj medicinoje! :)
March 4, 2018
Skaitant „Pragaro ambulatoriją“ visiškai neaišku, koks knygos tikslas. Pasiskųsti kvailais žmonėmis? Ačiū, žinome visi, kad tokių būna.
Knyga parašyta arogantišku tonu, be to, prastas stilius. Toks jausmas, kad knygos neredagavo joks profesionalas. Patarimas autoriui (ir redaktoriams) - jeigu po kiekvieno juokelio turite parašyti „(čia buvo juokas)“, jis nelabai vykęs.
Norintiems tikrai geros knygos apie ligoninės ir medikų gyvenimą, rekomenduoju "This Is Going to Hurt". Autoriui neteko rašyti, kad jis juokauja. Išdavė nevaldomas prunkštimas beskaitant. https://www.goodreads.com/book/show/3...
Knyga parašyta arogantišku tonu, be to, prastas stilius. Toks jausmas, kad knygos neredagavo joks profesionalas. Patarimas autoriui (ir redaktoriams) - jeigu po kiekvieno juokelio turite parašyti „(čia buvo juokas)“, jis nelabai vykęs.
Norintiems tikrai geros knygos apie ligoninės ir medikų gyvenimą, rekomenduoju "This Is Going to Hurt". Autoriui neteko rašyti, kad jis juokauja. Išdavė nevaldomas prunkštimas beskaitant. https://www.goodreads.com/book/show/3...
December 6, 2023
3,5*
Nežinau, kaip taip gali būti, bet, anot goodreads, aš šią knygą skaičiau antrąkart. Vengiu kartotinai skaityti knygas, nebent tai yra vadovėlis arba “Mažasis princas”. Ir iš esmės tai, kad negaliu patikėti besikartojanti ir neprisimenu to teksto, daug ką pasako. Perskaitai ir absoliučiai pamiršti. Nors negaliu sakyt, kad buvo nenaudinga, nes autorius nemažai praktinių patarimų apie sveikatą išdėsto, plius puikiai skleidžia ligoninės darbo užkulisius.
Turbūt pravartu paskaityti visiems, tad visai rekomenduoju.
Nežinau, kaip taip gali būti, bet, anot goodreads, aš šią knygą skaičiau antrąkart. Vengiu kartotinai skaityti knygas, nebent tai yra vadovėlis arba “Mažasis princas”. Ir iš esmės tai, kad negaliu patikėti besikartojanti ir neprisimenu to teksto, daug ką pasako. Perskaitai ir absoliučiai pamiršti. Nors negaliu sakyt, kad buvo nenaudinga, nes autorius nemažai praktinių patarimų apie sveikatą išdėsto, plius puikiai skleidžia ligoninės darbo užkulisius.
Turbūt pravartu paskaityti visiems, tad visai rekomenduoju.
February 17, 2020
Puiki knyga. Netikėta savo turiniu. Šmaikščiai aprašyta gydytojo darbo kasdienybė ir ta paprastam žmogui nematoma gyvenimo pusė, su kuria jam tenka susidurti. Gavau ir daug informacijos, ir progą maloniai paskaityti.
February 3, 2017
Andrius Černauskas vietoje to, kad aušintų burną ir visiems pasakotų ar tiesiog surašytų savo kaip gydytojo patirtį skubios pagalbos skyriuje internetiniame bloge (nors ir toks yra), sudėjo ją į knygą ir pavadino "Pragaro ambulatorija".
Kažkada kažkodėl galvojau, kad "Pragaro ambulatorija" kažkaip turėtų priminti Samuel Shem "Dievo namus", bet turiu pripažinti klydęs.
Knygos turinys yra keletos dalykų mišinys:
- įvado į mediciną ir sveikatos priežiūrą visiškai žaliems (nemaišyti su visokiais politikais);
- gido kaip reikėtų ir nereikėtų elgtis ligoninėje (man labiau patiko patarimai, kaip nereikėtų elgis);
- autoriaus darbo ligoninėje patirties aprašymų (tie daktarai tikrai turi ką papasakoti);
- pasamprotavimų ape gyvenimą ir savotiško autoriaus humoro rašoma tema.
Gal ir dar kažko ten buvo prirašyta...
Labai jaučiasi, kad tai yra pirmoji autoriaus knyga.
"Pragaro ambulatorija" buvo viena iš Kalėdinių dovanų. Ačiū!
Knygai noriai skolinsiu, nes manau, kad kiekvienas turėtų bent šiek tiek susipažinti su ligoninių darbo specifika iš kitos barikadų pusės (gydytojų perspektyva). Tikriausiai čia aprašyta specifika yra labai vilnietiška, bet esmės tai nekeičia: vis tiek skolinsiu.
Kažkada kažkodėl galvojau, kad "Pragaro ambulatorija" kažkaip turėtų priminti Samuel Shem "Dievo namus", bet turiu pripažinti klydęs.
Knygos turinys yra keletos dalykų mišinys:
- įvado į mediciną ir sveikatos priežiūrą visiškai žaliems (nemaišyti su visokiais politikais);
- gido kaip reikėtų ir nereikėtų elgtis ligoninėje (man labiau patiko patarimai, kaip nereikėtų elgis);
- autoriaus darbo ligoninėje patirties aprašymų (tie daktarai tikrai turi ką papasakoti);
- pasamprotavimų ape gyvenimą ir savotiško autoriaus humoro rašoma tema.
Gal ir dar kažko ten buvo prirašyta...
Labai jaučiasi, kad tai yra pirmoji autoriaus knyga.
"Pragaro ambulatorija" buvo viena iš Kalėdinių dovanų. Ačiū!
Knygai noriai skolinsiu, nes manau, kad kiekvienas turėtų bent šiek tiek susipažinti su ligoninių darbo specifika iš kitos barikadų pusės (gydytojų perspektyva). Tikriausiai čia aprašyta specifika yra labai vilnietiška, bet esmės tai nekeičia: vis tiek skolinsiu.
March 22, 2020
Rekomenduoju norintiems turėti bendrą supratimą, kas yra priėmimo skubiosios pagalbos skyrius ir ko iš jo tikėtis
February 5, 2017
Tikėjausi kažko daugiau. Pirmą pusę knygos buvo kažkaip labai sunku skaityti, tad ją numečiau. Bet po to grįžus prie jos buvo visai įdomu ir lengva. Šią knygą rekomenduočiau nieko bendra su medicina neturintiems žmonėms, nes joje gausu patarimų pirmosios pagalbos srityje, kaip elgtis ir nepamesti galvos jei kas nors atsitinka su sveikata. Buvo visai įdomu susipažinti su subjektyvia autoriaus nuomone, požiūriu ir generalizuotomis jo idėjomis, tad skaitantiems siūlau nepriimti jos turinio rimtai. Būtų įdomu pamatyti autoriaus mintis dar po penkių metų, nes tada knyga įgautų didesnę vertę(mano manymu) kaip pasaulį mato jaunas gydytojas ir kiek vyresnis. Anyway, knygą leisti buvo gal kiek ankstoka, man trūksta jos brandumo ir idėjų išgryninimo, bet turėkime omenyje, kad tai bene pirma tokio pobūdžio knyga Lietuvoje(tikriausiai dėl to taip gerai perkama) ir tai bus ledlaužis kitiems autoriams, kaip atspirties taškas. Pragaro ambulatoriją siūlysiu mamai ir draugams kaip šviečiamojo pobūdžio knygą :)
March 1, 2017
Išties patiko. Užkabino ir traukė. Labai lengvai skaitėsi. Pradžioje tikėjausi daugiau istorijų iš bendravimo su pacientais, bet vėliau to net netrūko :)
February 28, 2021
Gan sunkiai lipo man ši knyga,nevisada supratau autoriaus humorą ir samprotavimus,vietomis atrodė net per daug ar netinkama. Arba kaip sakoma,kiek žmonių,tiek ir nuomonių. Tačiau knyga vertinga ne tik pažvelgti į ligoninės kasdienybę,bet ir prisiminti kaip teikti pirmąją pagalbą,ką daryti žmogui sušalus, ištiktam epilepsijos ir panašiai.
June 8, 2019
Tikėjausi daugiau istorijų iš "pragaro ambulatorijos". Pusė knygos buvo įvairių ligų ir būklių aprašymai, su kuriomis susiduriama skubios pagalbos skyriuje. Patiko ypač gerai įvaldytas sarkazmas, nors juokeliai vietomis buvo neskoningi.
February 7, 2017
Pirmasis šimtas puslapių buvo maždaug tai, ko ir tikėjausi iš šios knygos - savotiškas lietuviškas knyginis "Ligoninės priimamojo" (ER, buvo toks serialas kažkada :) ) variantas.
Po to sekė maždaug šimto puslapių skyrius "Skubios būklės pagal organų sistemas ir mokslus". Pats autorius, cituojamas knygos nugarėlėje, pats sako, kad "Knygos tikslas - praplėsti jūsų elementaraus medicininio išprusimo ir suvokimo ribas". Tai va šitas skyrius toks ir buvo. Medikai nieko naujo nesužinos. Nemedikams (pvz., man) tai paprastai, koncentruotai ir su (dažnai juodoko) humoro "prieskoniais" pateikta šviečiamoji medžiaga.
Jaunas gydytojas neslepia nepakantumo žmonėms, nesirūpinantiems savo sveikata - skubios pagalbos skyriuje jis nenorėtų gaišti laiko gydydamas alkoholikus, narkomanus, "kelių erelius", dėl gyvenimo būdo nutukusius žmones ir pan. Juk tas laikas bei sveikatos sistemos lėšos turėtų būti skirti tiems, kam tikrai to reikia.
Knyga nemedikams naudinga - bus aiškiau, kam skirtas Skubios pagalbos skyrius, kada reikėtų į jį važiuoti (ar vežti kitus), ko ten tikėtis.
Po to sekė maždaug šimto puslapių skyrius "Skubios būklės pagal organų sistemas ir mokslus". Pats autorius, cituojamas knygos nugarėlėje, pats sako, kad "Knygos tikslas - praplėsti jūsų elementaraus medicininio išprusimo ir suvokimo ribas". Tai va šitas skyrius toks ir buvo. Medikai nieko naujo nesužinos. Nemedikams (pvz., man) tai paprastai, koncentruotai ir su (dažnai juodoko) humoro "prieskoniais" pateikta šviečiamoji medžiaga.
Jaunas gydytojas neslepia nepakantumo žmonėms, nesirūpinantiems savo sveikata - skubios pagalbos skyriuje jis nenorėtų gaišti laiko gydydamas alkoholikus, narkomanus, "kelių erelius", dėl gyvenimo būdo nutukusius žmones ir pan. Juk tas laikas bei sveikatos sistemos lėšos turėtų būti skirti tiems, kam tikrai to reikia.
Knyga nemedikams naudinga - bus aiškiau, kam skirtas Skubios pagalbos skyrius, kada reikėtų į jį važiuoti (ar vežti kitus), ko ten tikėtis.
April 22, 2017
Šią knygą tiesiog įduočiau paskaityti tiems, kas nuolat skundžiasi medikų darbų ("aš mokesčius moku, o paslaugų nesuteikia");
Iš skaitytojos pusės: norėtųsi daugiau pacientų istorijų, na o ši knyga labiau tinka besidomintiems sveikatos išsaugojimu, sveika gyvensena, savišvieta ir pan.
Jei patiko, rekomenduoju B. Dainio "Urologo užrašai" ir P. Burgailos "Ginekolo užrašai".
Iš skaitytojos pusės: norėtųsi daugiau pacientų istorijų, na o ši knyga labiau tinka besidomintiems sveikatos išsaugojimu, sveika gyvensena, savišvieta ir pan.
Jei patiko, rekomenduoju B. Dainio "Urologo užrašai" ir P. Burgailos "Ginekolo užrašai".
November 5, 2017
Tikėjausi daugiau realių istorijų ir mažiau instrukcijų, kaip elgtis ir kaip ne. Ši knyga - lyg gerokai ištęstas pažintinis Skubios pagalbos skyriaus lankstinukas. Tikrai nesakau, kad nebuvo įdomių vietų, aktualios informacijos, bet mano lūkesčiai buvo kiek kitokie. Antraštė "Įdomiau už bet kokį romaną" yra netiksli vien dėl lyginimo su romanu - tai visai kito stiliaus ir pobūdžio knyga.
June 25, 2024
Esu medikė. Iš kolegų buvau girdėjus, kad nieko ypatingo. Tad pradžioje su tokia nuomone ir sutikau, nes juk viskas ir taip žinoma ir aišku! Bet vėliau, kai perėjau į plačiosios visuomenės pusę, supratau, kad kokia liuks knyga, jei tik tie mūsų visi pacientai skaitytų knygas! Puikiai perteiktas Lietuvoje skubusios medicinos darbas, bei jų užkulisiai su humoro prieskoniu, paaiškinti skubios pagalbos kriterijai ir kokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis, kada laukti, o kada išvis netrkdyti skubios pagalbos skyriaus, o laukti planinės šeimos gydytojo ar specialisto konsultacijos. Sakyčiau puiki paprastais sakiniais ir liaudžiai suprantamais terminais parašyta patarimų knyga susijusi su staiga atsiradusiais nerimą keliančiais sveikatos sutrikimais, kai nežinai ką čia ir dabar tuoj pat daryti. Labai didžiuojuosi knygas rašančiais medikais!
July 12, 2018
Perskaičiusi aprašymą, tikėjausi šioje knygoje rasti daugiau realių istorijų. O ir aprašytoms istorijoms kartais kažko trūko (perskaitai ir kyla klausimas: na, ir kas?).
Vis dėlto labai patiko aprašyti patarimai, kada verta kviestis GMP, o kada reikėtų palaukti ir nueiti į polikliniką. Šiuo klausimu visiškai neturiu jokios patirties, bet man visada atrodė, kad GMP kviesti reikia tik tada, kai jau giltinė žvangina dalgiu :D Tad labai ačiū už tokias žinias.
P. S. Niekaip nesupratau, kodėl viename skyriuje autorius atvirai šaiposi iš dviratininkų, o kitame pasakoja, kad pats savo gyvenimo neįsivaizduoja be ilgų pasivažinėjimų...
Vis dėlto labai patiko aprašyti patarimai, kada verta kviestis GMP, o kada reikėtų palaukti ir nueiti į polikliniką. Šiuo klausimu visiškai neturiu jokios patirties, bet man visada atrodė, kad GMP kviesti reikia tik tada, kai jau giltinė žvangina dalgiu :D Tad labai ačiū už tokias žinias.
P. S. Niekaip nesupratau, kodėl viename skyriuje autorius atvirai šaiposi iš dviratininkų, o kitame pasakoja, kad pats savo gyvenimo neįsivaizduoja be ilgų pasivažinėjimų...
October 19, 2024
Svarsčiau tarp 3 ir 4, bet iš tiesų verta 4 dėl to, kad autorius sugebėjo taip smagiai ir lengvai skaitoma kalba aprašyti medicinos temą. Yra ir sausesnių vietų, ypač pradžioje, bet vėliau įsibėgėja ir jei nebūtų tų pajuokavimų apie “kvailus” pacientus, kaip čia kažkam nepatiko, tai tikrai būčiau knygą metus į šalį net neįpusėjusi. Manau toks ir buvo tikslas - sudominti, o galiausia išsinešti žinių bagažą apie tai, kaip veikia medicinos sistema. Tik reiktų turėti omenyje, kad kai kurie dalykai yra dinaminiai ir gali tapti nebe aktualūs laiko tėkmėje.
April 6, 2025
Tikėjausi daugiau tikrų istorijų, su kuriomis susiduria gydytojai. Deja, skaitydama jaučiausi taip, lyg skaityčiau biologijos vadovėlį (nes gan smulkiai aprašomos kai kurios ligos) arba ligoninių veikimo principus aprašančius dokumentus (kas ir ką turi daryti pagal protokolus). Paprastam žmogui nėra jokios naudos iš šios knygos. Norintiems stoti į mediciną ar pirmakursiams - puikus įvadas į mediko darbą :)
June 24, 2018
Knyga visai nieko, bet aš tikėjausi daugiau pasakojimų iš autoriaus gyvenimo, na, tokio "Ligoninės priimamojo" lietuviškos versijos. Knyga nėra kažkuo bloga, tiesiog ne tai, ko tikėjausi.
Sveikintinas autoriaus humoro jausmas, kuris tikrai puikiai pasireiškia knygoje. Labai aiškiai perteikta, ką gi pacientams kokiu atveju reikėtų daryti.
Sveikintinas autoriaus humoro jausmas, kuris tikrai puikiai pasireiškia knygoje. Labai aiškiai perteikta, ką gi pacientams kokiu atveju reikėtų daryti.
January 13, 2020
Labai lengvai skaitėsi, puikus pasakojimas apie medikų kasdienybę. Gerai atskleistos subtilybės, žmonių logikos, su mąstymu, jog PSPS plauna sierų kamščius ir kt., GMP parveš namo ir t.t Taip pat, atskleista meilė savo profesijai, nepaisant visų sunkumų. Daugiau tokių atvirų knygų šia tema lietuviškai!!
April 10, 2020
Įdomi knyga pasakojanti kas vyksta skubios pagalbos skyriuje kasdien. Parašyta su humoru taip leidžiant pasijuokti iš absurdiškų situacijų. Tačiau vietomis sudėtinga. Trūksta tam tikrų medicininių terminų paaiškinimo. Neturint medicininių žinių tikrai teks ne kartą ir ne du pasitelkti tiek enciklopediją tiek google į pagalbą.
February 17, 2021
Labai gera knyga. Daug humoro, bet taip pat viskas įdomiai pasakota kas vyksta už tu uždarų durų, ir kaip viskas atrodo gydytojo akimis. Knyga taip pat verčia susimąstyti
ar mes patys elgiamės adekvačiai kai įvyksta sveikatos sutrikimai.
ar mes patys elgiamės adekvačiai kai įvyksta sveikatos sutrikimai.
September 4, 2018
Sužinojau keletą naujų dalykų, tačiau buvo per daug teisuoliškumo ir medinių bajerių.
February 9, 2019
Smagiai skaitosi, idomi, manau, kad butina perskaityti kiekvienam besinaudojanciam sveikatos prieziuros paslaugomis :)
September 5, 2019
Pasakojimas apie darbą skubios pagalbos skyriuje su moralizavimais. Tikėjausi daugiau istorijų ir gyvesnio vaizdo apie specialybę.
November 23, 2021
Įdomiai aprašytas SPS darbas, nestinga juoko ir sarkazmo! Man patiko! 👌💯
This entire review has been hidden because of spoilers.
April 5, 2022
Apie patirtį ambulatorijoj ir pamokėles kada kreiptis.
July 14, 2024
Nuostabus cinizmo, sarkazmo ir medicinos žinių kūrinys!
July 17, 2024
Buvo labai naudinga. Lengvu stiliumi parašyta, skaitėsi greitai, turinys ne per sudėtingas. Pagarba savo profesijai atsidavusiems gydytojams!
September 3, 2024
Ne to tikėjausi :)
Displaying 1 - 30 of 31 reviews